SEB banko būstinė įsikūrusi Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Visas biuras įrengtas taip, kad darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai. Surenkami net kavos tirščiai, kuriuos, kavą tiekianti bendrovė perdirba elektros energijai gaminti. SEB Baltijos šalių Nekilnojamojo turto vadovė Audronė Kuprionytė pasakoja, kad į šį vieną biurą komanda atsikėlė iš 5 skirtingų pastatų.
„Įsikraustėme į biurą 2020 metų viduryje, jau įsibėgėjus pandemijai. Įsikėlėme čia iš 5 savo pastatų. Kvadratinių metrų kiekiu niekas nesikeitė, ploto tiek pat, bet norėjome suburti visą mūsų bendruomenę į vieną pastatą. Taip pat norėjome padaryti jį inovatyvų, tvarų, pritaikyta mūsų ir klientų naujiems poreikiams“, – aiškina pašnekovė.
Priežasčių, kodėl atėjo metas keisti biurą, sąraše buvo ir finansinių išteklių taupymo eilutė: „Pradinė mintis buvo bendruomenė, bet, kita vertus, netvaru verslo ir efektyvumo prasme turėti daug lokacijų. Taip pat ankstesni pastatai buvo senos statybos, natūralu, kad ten esantys sprendiniai darė visai kitokią įtaką aplinkai“, – tikina A. Kuprionytė.
SEB banko komanda į naują biurą persikėlė pandemijos įkarštyje. Kadangi patalpos ir buvo planuotos atsižvelgiant į kitokias erdvių paskirtis, darbo pobūdžio keitimas įtakos erdvių perplanavimui neturėjo.
„Mes visuomet planavimo bendrų erdvių konceptą, pagal darbo pobūdį, veiklą pritaikomą biurą. Dėl to mums, kai buvo įvestas karantinas, kardinalių permainų nebuvo. Darbuotojas gali rinktis, kur jam šiandien dirbti, pagal jo darbo pobūdį. Nuo pradžių mūsų tikslas buvo sukurti bendruomenės jausmą, kolektyvo, tad dabartiniai biurų standartai mūsų atveju jau buvo numatyti planuojant šį verslo pastatą. Pradėkime nuo to, kad bankui toks pastatas yra naujovė, tai nėra tradicinis banko pastatas. Penktadalis šio pastato yra atviras visuomenei. Reiškia, kad klientai gali užeiti, kartu su mumis būti bendradarbiavimo erdvėse, kavinėje ar pan. Toks atvirumas mums buvo didelis pokytis. Darbuotojų erdvėse yra bendradarbiavimo vietos, susikaupimo erdvės, vietos, kuriose galima lengviau diskutuoti“, – erdves vardija pašnekovė.
Buvo nuspręsta, kad šiame biure dirbantys darbuotojai neturi jam individualiai priskirtos darbo vietos. Taip pat nėra galimybės vietos rezervuoti, todėl atėjus į darbą reikia žvalgytis, kurioje erdvėje šiandien norėtųsi darbuotis. Specialūs sensoriai padeda darbuotojui orientuotis, kiek žmonių dirba vienoje ar kitoje erdvėje, koks yra jos užimtumas. Kadangi darbuotojai neturi nuolatinės darbo vietos, visame biure yra specialių daiktadėžių, spintų asmeniniams daiktams laikyti. Jose galima įkrauti telefonus, kompiuterius ar kitus prietaisus.
Prieš aprodydama erdves, kurios yra įrengtos naujajame SEB banko biure, A. Kuprionytė trumpai apžvelgia, ką labiausiai išskirtinio pavyko čia suplanuoti ir įgyvendinti.
„Galėtume išskirti bendradarbiavimo erdves, kurias turime kiekviename aukšte. Jos yra skirtingomis tematikomis ir padeda žmonėms atrasti mėgiamą veiklą. Didelį akcentą skyrėme sveikatingumui. Čia veikia mums priklausanti sporto salė ir kitos laisvalaikio zonos“, – vardija pašnekovė.
Ji tęsia, kad pastate taip pat yra restoranas-kavinė, maža parduotuvėlė, IT baras, kuris padeda darbuotojams, ištikus technikos gedimams, auditorijos renginiams, sporto salė, kabyklos, persirengimo kambariai, drabužių džiovinimo spintos. Biure taip pat yra moduliniai, baldinėmis priemonėmis įrengti individualūs klientų aptarnavimo kabinetai.
A. Kuprionytės teigimu, vienas labiausiai darbuotojų vertinamų privalumų šiame biure yra šviesos jame kiekis. Kadangi pastato sienos stiklinės, čia nuolat sklinda saulės šviesa. Taip pat patalpose yra įrengtas apšvietimas, prisitaikantis prie dienos šviesos intensyvumo.
Šiame biure yra ne tik išmanių technologinių sprendimų, bet ir gana nemažai vietos dviračiams, paspirtukams. Šioms transporto priemonėms yra skirtos kelios patalpos. SEB biuro automobilių stovėjimo aikštelėje yra ir 37 elektromobilių krovimo vietos. A. Kuprionytės teigimu, planuojant šį biurą ieškota kuo daugiau tvarių, aplinkai draugiškų sprendimų.
„Šiame pastate yra saulės jėgainės, tvari šildymo-šaldymo sistema,vėdinimo sistema, kuri padeda išlaikyti geros kokybės orą, jis pasikeičia du kartus per valandą“, – vardija pašnekovė.
SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad prie naujo biuro planavimo prisidėjo ir banko komanda. Žmonės siūlė idėjas, išreiškė poreikius, ko gi jiems labiausiai reiktų naujoje darbo erdvėje. Tiesa, tikrai ne visi darbuotojai buvo linkę pritarti pastovių darbo vietų atsisakymo idėjai.
„Komandos pačios bandė iššūkius įveikti atsisakydamos įprastų darbo vietų, stalų, dabar darbuotojas gali dirbti bet kokioje aplinkoje, priklausomai nuo veiklos, tai lūžis reikalavo daug diskusijų“, – komentuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Šiuo metu banko darbuotojai vis dar dirba hibridiniu darbo būdu – dalį laiko praleidžia biure, dalį – namuose. Banko vadovės teigimu, toks darbo būdas buvo mėgstamas ir iki pandemijos. Prasidėjus pandemijai, pasak pašnekovės, didžiausias tikslas buvo užtikrinti darbuotojų saugumą ir sveikatą. Tam buvo suformuota atskira darbo grupė, kuri rūpinosi rekomendacijomis, naujausia informacija apie pandemijos valdymą.
SEB banko vadovė sako, kad vienas didžiausių džiaugsmų šiandien – matyti, kaip darbuotojai nori ir grįžti dirbti į biurą. Ji tiki, kad kiekvienas čia randa sau tinkamą darbo, poilsio ir susitikimo su kolegomis vietą.
Kaip atrodo SEB banko biuras, žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
