Stainvėjaus bokštas prie garsiojo Niujorko centrinio parko iškilo ir buvo užbaigtas praėjusiais metais. Šiame įspūdingame dangoraižyje yra tik 60 butų, tad už puikią Niujorko panoramą į visas miesto puses tektų pakloti nuo 18 iki 66 mln. dolerių. Stainvėjaus bokštas, tiksliau, jo brėžiniai įr maketas, iš karto pateko į Niujorko dangoraižių muziejų.
„Pastato, kurį matote už mano nugaros, modelis, yra dangoraižis Vakarų 57-ojoje gatvėje, nr. 111. Tai vienas iš aukštų, labai prabangių bokštų, gyvenamųjų dangoraižių Niujorke, sudarančių garsiąją milijardierių alėją“, – pasakoja dangoraižių muziejaus įkūrėja Carol Willis.
84 aukštų, 435 m aukščio pastatas atrodo itin lieknas.
„Jis pats liekniausias tarp visų pastatų ir atrodo tikrai įspūdingai dėl savo plonų proporcijų, kurios beveik nepaiso logikos“, – stebisi C. Willis.
Tai reiškia, kad pastato plotis ir ilgis labai mažas, o jo aukštis – labai didelis.
„Lieknumas – tai santykis tarp pločio ir aukščio. Kai jis yra 1:10 ar daugiau, pastatas laikomas plonu, jei 1:15 ar daugiau – egzotika ir pastatyti tokį pastatą nėra lengva. Ploniausi pastatai pasaulyje stovi Honkonge, jų lieknumo santykis yra 1:17 ar 1:18. O šis pastatas – 1:23,5. Taigi, tai buvo įspūdingas technologijų šuolis“, – paaiškina dangoraižio vyr. architektas Gregg Pasquarelli.
Dėl tokio plonumo pučiant vėjui dangoraižis gerokai svyruoja, bet tai – normalu, nes jei jis būtų kietas ir standus, galėtų nulūžti.
„Visi aukšti pastatai siūbuoja, priklausomai nuo jų aukščio ir standumo, bet vėjas yra būtent ta jėga, į kurią reaguoja tokie pastatai“, – sako C. Willis.
Tam, kad vėjas mažiau jį siūbuotų, dangoraižis padengtas įmantriu tarakotos ir bronzos dekoru, kuris sukelia smulkias vėjo turbulencijas, kurios mažina bendrą vėjo poveikį visai konstrukcijai. Ir tai – dar ne viskas.
„Antrasis būdas jį sulėtinti, uždėti didelį, specialiai pritaikytą masyvų slopintuvą viršuje. Jis sveria 800 tonų ir yra pagamintas iš plieno plokščių, kurios sujungtos ir sureguliuotos taip, kad kai pastatas nori pakrypti viena kryptimi, atsvara juda priešingai, kad jį pristabdytų. Kadangi bokštas toks plonas, jame tilptų tik dvi liftų šachtos, bet Amerikos inžinieriai ir architektai padarė taip, kad po kiekvienu keleiviniu liftu dar galėtų judėti kitas, aptarnavimo liftas. Taigi, šachtos dvi, bet greitaeigiai liftai – 4”, – paaiškina G. Pasquarelli.
Daugiau žiūrėkite LNK žinių reportaže.
