Ant prekystalio – dvaras Vilniaus pašonėje
Vyžulionių dvaras yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, vos pusvalandis kelio nuo sostinės. Jis stovi ramiame, kelias dešimtis gyventojų skaičiuojančiame Vyžulionių kaimelyje. Šalia yra ežeras, miškas. Apie šį dvarą kalbama jau ne vienerius metus. Anksčiau kaimelio gyventojai pasakojo, kad jiems labai gaila, jog toks ypatingas, ilgą ir turtingą istoriją turintis pastatas yra apleistas. Pagaliau jis ieškos naujo šeimininko. Turto banko Pardavimų departamento direktorės Guodos Gurauskaitės teigimu, dvarą instituciją perėmė iš Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančių įstaigų.
„Į mūsų rankas dvaras perėjo prieš pusmetį. Turtą mums atidavė Sveikatos apsaugos ministerijai priklausanti įstaiga – socialinės globos namai „Tremtinių namai“. Šį turtą mes turėsime parduoti, jo valstybė atsisakė kaip valstybės funkcijoms nereikalingo objekto. Šiuo metu tvarkome dokumentus, reikalingus dvaro pardavimo procesui, jau dokumentų tvarkymas beveik baigtas, paskutinis etapas – nepriklausomi turto vertintojai turės įvertinti šio objekto pradinę rinkos kainą. Tikimės, kad jau metų pabaigoje galėsime paskelbti šio objekto pardavimo aukcioną“, – pasakoja G. Gurauskaitė.
Pašnekovė tęsia, kad šiuo metu pastatas taip pat yra naudojamas: Turto bankas jį nuomoja. Objektą gali išsinuomoti visi, tačiau yra tam tikros nuomos sąlygos: nepabloginti būklės ir pan. „Keturių sienų“ komandos lankymosi dvare dieną jį ketino nuomotis kūrėjai, planuojantys jame filmuoti vaizdo medžiagą.
„Pastatas yra gana prastos būklės. Keletą dešimtmečių jame nebuvo vykdoma jokia veikla ir natūralu, kad turtas yra pasenęs“, – pabrėžia pašnekovė ir priduria, kad būsimas dvaro šeimininkas bent jau neturės rūpintis elektros ar vandentiekio atvedimu – šios komunikacijos dvare yra.
Turtingas ilga istorija
Vyžulionių dvaro istorija, pasak G. Gurauskaitės, labai įdomi. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad nuo 1906 metų jis priklausė Korviniams-Vrublevskiams. Pašnekovė pasakoja, kad garsus Vilniaus miesto teisininkas ir jo žmona Vrublevskiai dvare gyveno neilgai, nes prasidėjus karui, jiems teko palikti Lietuvą. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė sanatorija, kurioje buvo gydomi tuberkulioze sirgę žmonės, vėliau sanatorija tapo tuberkuliozine ligonine.
„Tuberkuliozinė ligoninė čia veikė, kol buvo prijungta prie Respublikinės Vilniaus ligoninės. Tuomet pastatas tapo tuščias ir štai beveik 20 metų jame nieko nebuvo daroma“, – pasakoja pašnekovė.
Ji tęsia, kad karo metu pastatas nenukentėjo, tačiau jo vidus buvo pakeistas, norint dvarą pritaikyti sanatorijos, o vėliau ligoninės reikmėms. Tiesa, laimei, dvare išliko nemažai autentiškų, 20 amžiaus pradžią menančių detalių.
„Dvare yra išlikusių fragmentų iš senųjų laikų, bet be abejonės, yra dalykų, kuriuos ligoninė ar sanatorija pakeitė, pavyzdžiui, tam tikrų patalpų grindų, sienų dangos. Džiugina, kad yra išlikusių 20 a. pradžios freskų, laiptų turėklai, durys“, – pažymi G. Gurauskaitė.
Tikisi parduoti greitai
Viena didžiausių tokių objektų realizacijos problemų – jų apsauga. Neretai jie yra saugomi kaip architektūrinis, kultūrinis paveldas ir didelių pokyčių nei jų išorėje, nei viduje būti negali, juos galima atnaujinti tik taip, kad jie išlikti autentiški. G. Gurauskaitė sako, kad ir Vyžulionių dvaras yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
„Šis objektas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tai pastatas yra saugomas. Objektas yra ir Kultūros paminklų sąraše. Tai reiškia, kad naujasis šeimininkas, kad ir ką jis norės daryti šiame dvare, turės atlikti tam tikrus tyrimus, kad būtų patikslinta, ką reikia išsaugoti šiame pastate. Tai didelės laisvės naujasis šeimininkas neturės“, – pabrėžia pašnekovė.
G. Gurauskaitė sako, kad Turto bankas tikisi šį dvarą parduoti greitai. Jos teigimu, patirtis parduodant tokius pastatus rodo, kad besidominčių jais yra.
„Mums yra tekę parduoti kelis kitus dvarus kitose vietose, o šis yra arti Vilniaus, arti ežero, šalia miškas, tad tikime, kad šis dvaras šeimininkas ras dar pirmojo aukciono metu“, – sako pašnekovė.
Dvaro rūmus sudaro beveik 1000 kv.m. pagrindiniai rūmai, jiems priklauso beveik 7 ha žemės sklypas. Pašnekovės teigimu, tokie objektai paprastai perkami su vizija juose įrengti viešbučius, svečių namus, sveikatingumo paslaugas teikiančias įstaigas.
Kam toks dvaras gali būti įkandamas – laidoje „Keturios sienos“.
