Ledai pajudėjo

Savivaldybės komisija artimiausiu metu rengiasi įvertinti bokšto būklę ir spręsti, ar atšaukti dar gegužę paskelbtą ekstremalią situaciją, kai nuo jo kritę tinko gabalai ir skardos lakštai ne juokais grasino nelaime. Mieste iš tolo matomas išskirtinis statinys – 32 metrų aukščio, 190,39 kv. m bokštas su 4,75 aro sklypu pardavinėtas ne visus metus.

Bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko teigimu, susidomėjusiųjų būta ne vieno, tačiau potencialūs pirkėjai dėl įvairių priežasčių galiausiai atsisakė planų įsigyti neeilinį pastatą, vienintelį tokį mieste. Vienu atveju išsiaiškinta, kad dėl įstatyminių reikalavimų nepavyks įgyvendinti interesanto suplanuotos vizijos. Kitus atbaidė suma, reikalinga sutvarkyti specifiniam objektui. Visgi byrantis bokštas galop sulaukė naujo savininko.

„Visus nestandartinius objektus yra sunku parduoti tiek dėl jo panaudojimo, tiek dėl kainos. Tokie objektai yra įdomūs, bet juos sunku parduoti. Gerai, jei atsiranda pirkėjų, kurie sugalvoja, kaip jį sutvarkyti ir panaudoti“, – sako R. Paulauskas. Šiuo metu daugiau tokių išskirtinių parduodamų objektų Panevėžyje nėra.

Tiktų ir butams, ir viešbučiui

Naujasis bokšto šeimininkas kol kas nelinkęs apie tokį pirkinį viešai kalbėti. Neatskleidžiama nei kiek toks pirkinys kainavo, nei ką ketinama daryti su bokštu. Už ekstravagantišku Panevėžio akcentu galintį tapti neeksploatuojamą vandens bokštą su sklypu buvę jo savininkai dar pavasarį prašė 35 tūkst. eurų.

„Toks statinys kur nors prie jūros ar Vilniaus senamiestyje pirkėjams būtų labai įdomus. Bet ir sumanūs Panevėžio verslininkai restauravo ne vieną sovietmečio objektą, tikim, kad ir dabar sugalvos, ką su tuo bokštu daryti. Juolab kad jo kaina nėra didelė – kaip vieno kambario buto“, – tuomet kalbėjo R. Paulauskas. Jis svarstė, jog tokį statinį būtų galima pritaikyti butams, viešbučiui, administracinėms patalpoms. Tiesa, tam reikalingos ne tik nemenkos investicijos, bet ir nueiti netrumpą biurokratinį kelią keičiant dabartinę statinio paskirtį.

Pavojaus neliko

Seniai nebeeksploatuojamas vandentiekio bokštas ilgą laiką varė siaubą savo kaimynams – nuo viršaus krito tinko gabalai, skraidė skardos lakštai. Apie tai, kad pastatą būtina tvarkyti, ankstesniuosius savininkus ne kartą buvo įspėjusi Savivaldybė. Dėl pavojingai byrėjusių betoninių pastato konstrukcijų nuo gegužės 17-osios netgi buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji padėtis.

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, naujieji savininkai jau ėmėsi rimtai tvarkyti pastatą.

„Dabar pašalino grėsmes, dėl kurių buvo paskelbta ekstremali situacija. Apžiūrėjome bokštą, atrodo, kad pašalinta, kas galėjo nuo jo nukristi“, – sako vedėjas.

Anot jo, galbūt jau ateinančią savaitę bokšto būklę įvertins speciali komisija. Jeigu ji patvirtins, kad viskas gerai, ekstremali situacija turėtų būti atšaukta.

Šalmo nebenešioja

Artimiausia bokšto kaimynė Elvyra Abloževičienė džiaugiasi, kad nebereikia į lauką eiti su šalmu. Jį panevėžietė specialiai nusipirko saugodamasi nuo bokšto kritusių tinko gabalų, skardos lakštų.

Moteris pasakojo pastaruoju metu dažnai matanti ant pastato besidarbuojančius žmones.

„Nebėra taip pavojinga. Visus tuos baisius gabalus nuėmė, kažkokiu būdu demontavo“, – dėmesį atkreipė E. Abloževičienė.

Anot jos, net ir per neseniai siautusius vėjus kieme vaikščioti nebuvo pavojinga – gyventojų nuostabai, nuo bokšto niekas nebenukrito.

„Iš Savivaldybės ir aš, ir kiti gyventojai gavome laiškus, kad iki lapkričio 10 dienos turi viską sutvarkyti, kad mums nebegrėstų pavojus“, – džiaugiasi gerą dešimtmetį baimėje gyvenusi E. Abloževičienė. Ji pasakoja bendravusi ir su naujuoju savininku. Moters teigimu, šis, atvykęs ir išvydęs gyventojus, visada su kaimynais pasisveikina. Ankstesnių savininkų E. Abloževičienė sako nemačiusi keletą metų. Dabar kaimynai smalsiai laukia, kokiu nauju pavidalu atgims senutėlis vandentiekio bokštas.

„Čia ne šiaip namą pastatyti ar suremontuoti. Net ir remontui reikia aukštalipių“, – naujųjų kaimynų rūpesčius supranta E. Abloževičienė.

Anot jos, svarbiausia, kad dabar gyventojams bus saugu, o ir pats savininkas dažnai atvyksta prie savo nuosavybės, darbai juda.

Ėjo per rankas

Daugeliui panevėžiečių per langus matomas vandentiekio bokštas statytas 1960 metais. Iš jame įrengto rezervuaro miestui buvo tiekiamas vanduo. Po daugiau nei dešimtmečio Laisvės aikštėje iškilus viešbučiui, už jį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu. Vanduo panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais, o bokštas įmonei „Aukštaitijos vandenys“ tapo nereikalinga našta.

Galop jis perėjo į privačias rankas ir per pastaruosius beveik porą dešimtmečių ne kartą keitė savininkus. Būta įvairių planų, susijusių su šia vieta. Vieni iš bokšto savininkų ketino jame įrengti būstus, o viršuje – barą su gražiu vaizdu į miestą, prieigose pastatyti pramogų kompleksą su viešbučiu. Būta svarstymų, kad jame galėtų veikti radijo stotis ar meno dirbtuvės.