Sakote, kad „Land Cruiser“ labai didelis? Taip, nemenkas: ilgis 4780 mm, plotis 1885 ir aukštis net 1890 mm. Tačiau, mano galva, bet kurio miesto senamiesčio gatvelės yra skirtos vaikščiojimui pėstute, blogiausiu atveju – dviračio minimui.
O visur kitur šis automobilis telpa. Pavažinėjęs vos keletą valandų, jau įpratau prie parametrų dėl paprastos priežasties – labai gerai įrengtos vairuotojo padėties. Preciziškai susireguliuojanti daugiakryptė sėdynė leidžia spėriai patogiai įsitaisyti, o apžvalgumas pranoksta lūkesčius – matyti ir jausti aplinką netrukdo jokie kėbulo konstrukcijos sprendimai.
Sakysit, čia gi grynakraujis visureigis, ką jam mieste veikti? Atsakysiu: būtent dėl to, kad tai yra tikras rėminis visureigis, didžiausias malonumas jį vairuojant juntamas būtent mieste.
Turbūt ne vienas sostinės gyventojas pastebėjo, kad mūsų miesto gatvės turi unikalią šulinių išsidėstymo specifiką, kai kas 10-20 metrų gulintys blynai verčia vairuotoją veltis į pavojingą slalomą arba trankytis per požemių iškilumus. Ir taip visame mieste. Man atrodo, kad po Vilniaus gatvėmis gyvena keli šimtai tūkstančių Komunikacijos ir Infrastruktūros karalysčių nykštukų ir visi jie turi dureles tiesiai į savo namučius.
O su „Land Cruiser“ šios bėdos dingsta užmaršty kaip Venckienės partija. Važiuojant šiuo automobiliu mieste duobės, šulinių dangčiai, gulintys policininkai ir jūs – visi esate skirtingų dimensijų gyventojai. Be to, jūsų dimensija yra viršuje: jūs važiuojate išdidžiai ir solidžiai, o apačių bėdos ir lieka apačioms.
Pakaba yra adaptyvi ir kintamojo veikimo su elektroniniu būdu moduliuojama kinetine dinaminės pakabos sistema – šis derinys dirba gerai ir su viršvalandžiais. Tačiau neapsiribokime vien miestu.
Istorinis palikimas
Žvelgiant retrospektyviai Lietuvoje „Land Cruiser“ greičiausiai niekada nesiskundė nepopuliarumu. Apskritai, manau, kad kiekviena „Land Cruiser“ karta turi savo vairuotoją tiek pasaulyje (šis automobilis gaminamas nuo 1951 metų!), tiek mūsų krašte.
Dar tais laikais, kai Lietuvoje raudonas švarkas derėjo prie žalių kelnių, gebantys mokėti už kokybišką automobilį turėjo išsiugdę specifinį skonį, derinantį prabangą su pravažumu. Greičiausiai visi prakutę vairuotojai gyveno miškuose arba žvyro karjeruose, tik sunku pasakyti, ar taip derindavosi prie „Land Cruiser“, ar vis dėlto automobilį rinkdavosi pagal gyvenamąją situaciją.
Tarkime, pakeliui namo jūs turite pravažiuoti asfaltuoto bei žvyruoto kelių atkarpas, tada šiek tiek kalvotų miško takelių, pora šimtų metrų pelkės, uolėto mėnulio landšafto ruožą, pasitaiko ir vienas kitas biraus smėlio kalnas, o nuo paskutiniojo – koks sutapimas – reikia lėtai nusileisti į garažą. Galbūt daugeliui jūsų tokios aplinkybės neleistų įsigyti to norimo namo, į kurio garažą čia hipotetiškai leidžiamės, bet su šia „Toyota“ dėl to nekiltų jokių bėdų.
Sukiodami ant centrinės konsolės patogiai įtaisytą valdymo skriemulį keičiate „Multi-terrain“ dangos režimus ir jums vis dar nerūpi, kas vyksta po ratais (na gerai, jeigu jau taip labai rūpi, tai lėtai ropščiantis vaizdą, kurio nematote savo akimis, gali parodyti keturios išorinės vaizdo kameros).
Tiesa, toks valdymas, kai „Multi-terrain“ kontrolei garbė skirta matomiausioje ir patogiausioje vietoje centrinėje konsolėje, yra siūlomas su prašmatniausiu „Premium“ paketu. Bet tai tik parodo gamintojo požiūrį į savo visureigį tikrąja to žodžio prasme.
Lyrinis nukrypimas
Mano teiginį apie miesto automobilį „Land Cruiser“ veržiasi patvirtinti dar viena aplinkybė. Atkreipkime dėmesį į šio automobilio išvaizdą. Suprantama, kad grožis yra subjektyvus pojūtis, tačiau subjektyviai ir pripažinkime – visi rėminiai visureigiai yra kvazimodai.
Tik kai kurie iš jų vis dėlto vertinami ir pagal galimybes patikti Esmeraldai. Su vairuotoju arba be jo.
Labiausiai man džiugu dėl to, kad ir Lietuvoje, priešingai stereotipams, moterys dar tik įpusėdamos trečią dešimtį metų jau gali būti daug pasiekusios ir vairuoti automobilį, kurio kaina startuoja nuo 39 tūkst. eurų (gali „susikomplektuoti“ iki daugiau nei dvigubai didesnės). Iš kitos pusės, tai tik dar labiau patvirtina mano tezę apie miesto automobilį „Land Cruiser“.
Kiti praktinio panaudojimo aspektai
Grįžtame prie praktinio įvertinimo. Automobilis visiškai atitinka ir šeimyninio-kelioninio koncepciją: penki suaugę salone telpa absoliučiai komfortiškai, gale vietos apstu. Be to, galinių sėdynių nugarėlės – lyg lėktuve – dar nusilenkia žemiau, tad jūsų direktorius kelionės metu galės nusnūsti.
Apie 621 litro bagažinę nėra ko daugžodžiauti: po medžioklės čia tilps ir šernas, ir jo likvidatorius.
Ilgose kelionėse vasarą dėkosite japonams už porankyje sumontuotą šaldomą (galima įjungti atskiru mygtuku) talpyklą. O jei jau prabilom apie ilgas keliones, atskirai reikia pagirti „Land Cruiser“ už sukontroliuotus kėbulo siūbavimus važiuojant dideliu greičiu arba tiesiog dinamiškai mieste – rėminių visureigių savininkai žino, ką tai reiškia. Automobilis gerai subalansuotas.
Labai didelis vairas iš pradžių vertė išpūsti akis, bet toks efektas buvo trumpas. Iš tikrųjų jis yra labai patogus: inžinieriai labai gerai paskaičiavo jūsų čiumpamas vairo vietas ir teisingai išdėliojo tiek apdailą (oda ar neslidus medis), tiek storį (medinė dalis yra plonesnė nei odinė). O kintamojo veikimo vairo stiprintuvo sistema paverčia vairaratį itin lengvai sukamu mieste ir stabilumą užtikrinančiai standėjančiu greitkelyje.
Salone vis dar nepavyko iki galo išgyvendinti keleto mažiau vykusių plastikinių elementų, bet tai paskesta bendram vaizde. O kampuota centrinė konsolė visiškai logiškai susišaukia su bendru automobilio dizainu.
Girti „Premium“ komplektacijos saloną yra už ką. Absoliuti surinkimo kokybė. Negana to, kad jau išgirta pakaba sugeria visus kelio nelygumų garsus, tai ir salone nė viena detalė neskleidžia jokio pašalinio garso. Todėl bendras solidus komforto įspūdis tik dar labiau stiprėja.
Drąsiai ženkime į ateitį
Aptarėme šio automobilio genezę mūsų šalyje, tad beliko pakalbėti apie tai, kas jame atspindi dabartį. O tai – 3 litrų dyzelinį motorą šiemet pakeitęs atnaujintas 2,8 litro darbinio tūrio D4D agregatas (174AG, 450 Nm su automatine 6 laipsnių pavarų dėže), automobiliui įliejęs modernios filosofijos.
Ta filosofija vadinasi „rūpestis mus supančia aplinka“, Senajame žemyne dažnai aptinkamas „Euro-6“ taršos reikalavimų atitikimo pavadinimu.
Kiek apmaudu, kad traukos jausmas greitkelyje neaplanko net akceleratoriui pasiekus dugną. Tiesą pasakius, operatorius stipriau įsitvėrė durelių ir nerimo kupinu balsu paklausė, ką aš darau, kai kasdieniame plente lenkėme mirties nuo senatvės vektoriumi judančią „Opel Vectra“. Šį klausimą jis suformulavo maždaug 28-ą lenkimo manevro sekundę, kai atrodė, kad jis niekad nesibaigs.
Amžinai visur vėluojantiems lietuviams tai gali nepatikti, bet vis dėlto atėjo metas į pasaulį žengti koja kojon su labiau išsivysčiusiomis šalimis. Tai reiškia, kad ekologija ir ekonomija nebėra kitų bėdos. Tai yra ir visų mūsų rūpestis.
Ir šiame kontekste „Toyota“ sukūrė visų laikų ekologiškiausią „Land Cruiser“ dyzelinį motorą: jame 9 procentais sumažintas CO2 išmetimas ir dėl naujos selektyvios katalitinės redukcijos sistemos eliminuojami 99 procentai azoto oksido emisijos.
Azoto oksidas yra būtent tos taršiosios dalelės, kurios sukuria smogą. Todėl nebereikia ir stebėtis tuo, kad net rėminis visureigis šiais laikais gali turėti ekologišką važiavimo režimą.
Bet nejautriems taršai piliečiams „Toyota“ turi ir kitą solidų argumentą – 9 procentais sumažėjusios naujojo variklio vidutinės kuro sąnaudos. Ir tai ne juokas, nes dešimtadaliu ilgesnis vienu baku nuvažiuotas atstumas ilgainiui tampa atostogomis nebe keturių, o penkių žvaigždučių viešbutyje. Arba „Attilio Giusti Leombruni“ batais – moterys žinos, apie ką aš.
Be to, mieste (kuriam taip tinka šis automobilis), naujojo variklio privalumai matomi jau kitu kampu: maksimalią trauką motoras pasiekia pakankamai žemame 1600–2400 apsukų diapazone, tad tarp šviesoforų „Land Cruiser“ juda greitai, o nauja 6 laipsnių automatinė pavarų dėžė dirba sklandžiai, pavaras jungia tiksliai tada, kada reikia, ir taip prisideda prie aukščiau minėtos kuro ekonomijos.
Mūsų nuvažiuoto 251 kilometro distancijoje „Land Cruiser“ vidutiniškai vartojo 10,1 litro dyzelio. Tačiau turiu pažymėti, kad nemaža dalis kuro šįkart degė visapusiškai (tame tarpe – ir su pasunkinta dešine koja) bandant variklio galimybes, nes būtent naujas motoras buvo šio testo priežastis.
Gamintojas nurodo, kad mieste galima pasiekti 9,2 litro vidurkį ir, turbūt, tektų su tuo sutikti, nes toks rezultatas nėra toli mūsų užfiksuotojo. Mišriu režimu „Toyota“ žada „tilpti“ ir į 7,4 litro. Džiuginantis rezultatas 3 tonas sveriančiam kelių kreiseriui.
Kas labiausiai patiko: Pakabos darbas.
Kas labiausiai nepatiko: Mane labai erzina gamintojų noras įsiteikti kiekvienam visureigį perkančiam nykštukui – vidutinio ūgio žmogui masyvūs slenksčiai nepadeda įlipti į automobilį, o tiesiog purvina kelnes.
Pastabos pabaigai:
1. Mūsų bandyto penkeviečio „Premium“ komplektacijos modelio su 2,8 D4D varikliu ir 6 laipsnių automatine pavarų dėže kaina prasideda nuo 59 tūkst. 970 eurų. „Toyota“ atstovų teigimu, tam tikros komplektacijos „Land Cruiser“ Lietuvoje galima registruoti komerciniu transportu ir susigrąžinti PVM. Kol netikusi valdžia jo neištaškė, ar ne?
3. Paskutinis argumentas dėl miesto. Važiuoklės prošvaisa – 22 cm. Duobės kiemuose neturi jokių prošvaisčių jus sustabdyti.
