„Ateca“ sukurtas ant tos pačios „Volkswagen Group“ naudojamos modulinės platformos MQB, kurios pagrindu taip pat pagaminti ne tik minėtieji „Škoda Kodiaq“ ar „Volkswagen Tiguan“, bet ir tokie automobiliai, kaip „Audi Q2“, „Škoda Superb“, „Volkswagen Passat“ ar „Volkswagen Golf“.
Daugelis konkurso komisijos narių argumentuodami savo pasirinkimus tada užsiminė, kad „Volkswagen Tiguan“ pusbrolis iš Pietų vokiškąjį giminaitį pralenkė geresne kaina už labai panašią kokybę. Ir su šiuo teiginiu iš tiesų būtų sunkoka ginčytis, tačiau reikėtų dar ir pridurti, kad kiekvienas iš grupės atstovų sugebėjo tos pačios platformos pagrindu sukurti dar ir pakankamai skirtingus modelius.
Aštresnis nei giminaičiai
„SEAT Ateca“ atveju, jo pakabos darbas man pasirodė grubesnis nei kitų pernai bandytų MQB platformos atstovų, tačiau vis dar neišlipa iš komforto ribų, o štai valdymo savybės – puikios ir aštrios: posūkiuose visureigis tikslus ir stabilus, jokių nepageidautinų pojūčių nepaisant skirtingų vairavimo stilių, malonus vairo adekvatumas.
Varikliai ir pavarų dėžės paveldėti iš grupės bendrojo arsenalo. Bandytame modelyje sumontuotas 2 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis 190 AG galios variklis su 7 laipsnių automatine dviejų sankabų pavarų dėže (DSG) – abu yra naujos kartos, o jėgainė – galingiausia iš montuojamų „Ateca“ visureigyje.
Benzininių jėgainių pasirinkimas toks: 1 litro darbinio tūrio 3 cilindrų 115 AG galios ir 200 Nm maksimalaus sukimo momento arba 1.4 litro 4 cilindrų 150 AG bei 250 Nm varikliai (pastarasis gali būti pasiūlytas ir su ankstesnės kartos 6 pavarų „automatu“).
Dyzelinių agregatų pasiūloje – 1.6 litro arba 2 litrų motorai su turbinomis. Mažesnio tūrio variklis generuoja 115 AG ir 250 Nm, o didesnio turi dvi versijas: 150 AG ir 340 Nm bei jau minėtą 190 AG ir 400 Nm.
Nuo taupuolio iki sportininko
Bandytas „Ateca“ taip pat turėjo visų ratų pavarą „4Drive“ su elektroniniu diferencialo blokatoriumi bei pajudėjimo į įkalnę pagalbos sistema. Be to, išmėgintame automobilyje galima pasirinkti pageidaujamą važiavimo režimą iš skirtųjų bekelei, slidžiai dangai, greitkeliams ar dinamiškam arba ekonomiškam važiavimui. Visureigyje taip pat buvo sumontuoti adaptyvūs amortizatoriai, atidirbantys kiekvieną už juos išleistą papildomą eurą važiuojant per duobes ar posūkiuose, o dar labiau – per duobes posūkiuose.
Taip pat yra galimybė susiderinti parametrus savo nuožiūra: amortizatorius, pavarų dėžės algoritmą, vairo stiprintuvo ir akceleratoriaus jautrumą. Žodžiu, visos galimybės automobilį pritaikyti prie vairuotojo charakterio.
Įsijungus dinamišką režimą 190 AG ir 400 Nm „turbodyzelis“ parodo visas savo galimybes, energingai nerdamas pirmyn ir tvirtindamas vairuotoją prie patogios sėdynės. Tuo pat metu automobilio neištinka troškulio priepuolis ir jam vis dar pakanka 7,5 litro dyzelino šimtui kilometrų. Tad, bent jau pasirinkus „Ateca“ su šiuo varikliu ir transmisija, jis iš tiesų nesunkiai transformuojasi į skirtingus vaidmenis: tiks tiek taupuoliui, tiek amžinai visur vėluojančiam žiopliui.
Pirmas įspūdis
Įsėdus į vidų visada pasižymiu patį pirmąjį įspūdį. Ne dėl to, kad jis labai svarbus: paprasčiausiai įdomu vėliau palyginti su pojūčiais jau nuvažiavus bent šimtą kilometrų. Šį kartą pirmasis įrašas buvo toks: „erdvės pojūtis“ – automobilis žvelgiant iš salono atrodo gerokai didesnis nei stovint lauke. Tai ir neturėtų stebinti: jo ilgis – tik 4363 mm, plotis – 1841 mm (be veidrodėlių), aukštis – 1601 mm, o atstumas tarp ašių – 2638 mm. Sakytum, nieko ypatingo šioje klasėje arba vienas iš mažesnių.
Bet erdvės pojūtis neapleidžia ir persėdus ant galinės sėdynės, čia tenka pripažinti, kad netrūksta vietos kojoms ir komfortiškai įsitaisysite dviese, nors užpildžius visas vietas jau teks pasispausti pečių plotyje. Tad automobilio erdvė suprojektuota tikrai racionaliai – išnaudotas kiekvienas milimetras.
Automobilio multimedija iš esmės identiška „Volkswagen“ modeliams ir to tikrai negali pavadinti minusu, nes ji yra itin paprasto valdymo.
Aukščiausios įrangos „Xcellence“ salonas (būten toks buvo bandytame modelyje) pasižymi daugybe elektroninių pagalbininkų, jungikliai pagaminti iš malonių lietimui medžiagų, atskirai galima pagirti originalias verstos odos sėdynes, kurios išsiskiria iš kitų automobilių. Jos turi ir neblogą šoninį prilaikymą, ir taip pat yra neslidžios.
Tačiau „Tiguan“ aukščiausios įrangos lygis vis dėlto lieka nepasiektas. Ir ne vien pagalbinių funkcijų kiekiu – SEAT visureigio interjero apdailoje vis dar netrūksta kietų plastmasių. Be to, su gerosiomis „Volkswagen“ grupės interjero savybėmis paveldėtos ir blogesnės: konservatyvumas bei nuobodumas.
Norint geriausio teks susimokėti
Na, ir apie kainas. Taip, prieš „Tiguan“ savo kozirių „Ateca“ turi: bazinės „Reference“ įrangos lygio visureigis su silpniausiu benzininiu varikliu ir mechanine greičių dėže Lietuvoje kainuoja nuo 19 tūkst. 502 eurų. Pigiausia dyzelinė versija su 1.6 litro motoru ir mechanine transmisija kainuos nuo 21 tūkst. 795 eurų.
Gi „Tiguan“ pigiausios versijos mūsų šalyje siūlomos nuo 21 tūkst. 867 eurų su 1.4 TSI 125 AG varikliu, o modelio su dyzeline 2 litrų 115 AG jėgaine kaina prasideda nuo 24 tūkst. 152 eurų.
Tačiau keliaujant įrangos lygiais aukščiau tampa akivaizdu, kad kainodaros prasme „Ateca“ užmigti ant laurų taip pat negali. Ir „Tiguan“ čia jau niekuo dėtas. Pigiausia visais ratais varoma „Ateca“ versija siūloma su 2 litrų 150 AG „turbodyzeliu“, mechanine pavarų dėže bei aukštesnio lygio „Style“ įranga – ir už ją jau prašoma nuo 27 tūkst. 811 eurų.
O brangiausiai kainuos „Ateca“ su galingiausiu dyzeliniu motoru, 7 laipsnių „automatu“, visų ratų pavara bei aukščiausio lygio „Xcellence“ įranga – nuo 34 tūkst. 310 eurų. Pridėjus papildomą įrangą, bandytas modelis oficialiomis pardavėjo kainomis bandymo metu užkopia iki visų 38,5 tūkst. eurų.
Gerai sukomplektuotas „Tiguan“ nesunkiai pranoksta ir šiuos skaičius – jam net rūstus gimingosios „premium“ klasės gamintojos „Audi“ žvilgsnis iš aukščiau nė motais. Vis dėlto – SUV segmente konkurencija jau įgavo nemenką pagreitį ir korėjiečiai ar prancūzai tik ir laukia progos prie pirkėjų prasibrauti alkūnėmis.
Taigi, o ką galima gauti toje solidžiausioje „Ateca“ komplektacijoje? 7 saugos oro pagalvės (viena iš jų – vairuotojo keliams), avarinis stabdis su pėsčiųjų apsauga, nuovargio atpažinimo sistema, 18 colių skersmens lengvojo lydinio ratlankiai (didžiausi siūlomi – 19 colių), „Media System Plus 8“ multimedijos sistema su 8 colių skersmens lietimui jautriu ekranu ir pagyrimo verta garso sistema, „Full LED“ priekiniai žibintai, galinio vaizdo kamera, automatinė dviejų zonų klimato kontrolė, sportinės priekinės sėdynės su „Alcantara“ odos apmušalais (standartinė įranga renkantis „Xcellence“ įrangos lygį).
Kaip papildoma įranga bandytame SUV buvo sumotuota adaptyvi greičio kontrolė (veikianti iki 210 km/val.) kartu su papildomomis saugumo sistemomis: eismo juostų bei ženklų atpažinimu, judėjimo spūstyse pagalbininku bei aklųjų zonų perspėjimo funkcija, taip pat 10 garsiakalbių vietoje 8, navigacijos sistema ir tiek priekiniai, tiek galiniai parkavimosi davikliai. Taigi, tikrai nemažai.
„SEAT Ateca“ – universalus, galintis pasigirti visapusišku varikliu, tiksliu valdymu ir gerai adaptuota transmisija, taip pat pasižymi gera komplektacija, tad vertinant šiuos parametrus man nenuostabu, kad jis Lietuvoje nuskynė laurus – komisija bandė tiksliai tą patį automobilį.
Tačiau, jeigu norėsite solidžios komplektacijos, tuomet ir kaina gali dvigubai pranokti pradinę siūlomą. Yra apie ką pagalvoti.
Kas labiausiai patiko: Pakabos darbas, valdymo tikslumas.
Kas labiausiai nepatiko: Bagažinė galėtų būti didesnė.
Papildomos pastabos:
1. Globalizacija pagal „Volkswagen Group“ strategiją: ispanų automobilis surenkamas „Škoda“ gamykloje Kvasine, Čekijoje. Čia taip pat nuo konvejerio riedės naujos kartos „Škoda Yeti“ modeliai.
2. Sudiev, dar vienas vienatūri: rinkoje „Ateca“ pakeitė iki tol gamintą „Altea“ modelį.
3. Laikantis tradicijų: SEAT išsaugojo tradiciją savo modelius vadinti Ispanijos miestų pavadinimais – „Ateca“ yra maždaug 2000 gyventojų miestelis Saragosos provincijoje.
