Nuostabą dėl kainos didino ir tai, kad šį rudenį debiutavęs naujasis „Peugeot 3008“, kainuojantis nuo 19 tūkst. 900 eurų, yra vienas brangesnių pasiūlymų rinkoje – nors po jo bandymų liko itin malonūs įspūdžiai, bet trikdė gana nemaža pradinė kaina. Žinoma, ją galima pateisinti originalia išvaizda, kokybiška salono apdaila su akivaizdžiomis pretenzijomis į aukštesnio lygio segmentą, įspūdinga „Focal“ garso sistema ir gera komplektacija, bet visgi dabar, kai rinkoje siūloma tiek daug SUV, aukšta pradinė kaina gali atbaidyti ne vieną pirkėją.

Bet tai negalioja 5008 modeliui. Nes, palyginti su mažesniuoju penkiaviečiu, kaina skiriasi vos 1000 eurų ir, kaip jau minėjau, Lietuvoje pigiau kainuoja tik „Škoda Kodiaq“. O kiti septynviečiai konkurentai, tokie kaip „Kia Sorento“ ir „Hyundai Santa Fe“, yra beveik dvigubai brangesni!

Abu „Peugeot“ pagaminti naudojant tą pačią EMP2 platformą (5008 yra 190 mm ilgesnis ir turi 165 mm didesnį atstumą tarp ašių), todėl pasižymi tiek tais pačiais privalumais, tiek ir trūkumais. Laimei, pirmųjų yra gerokai daugiau, na, o su antraisiais galima susigyventi.

Brolių išvaizda taip pat panaši – tik jei 3008-ojo modelio šoninių langų apatinė linija gale bravūriškai palenkta į viršų, tai 5008 galas atrodo labiau įprastas. Bet profilis tikrai šaunus – aukštas variklio gaubtas, tiesios linijos ir net 23 cm prošvaisa – jei ne vienas „bet“, apie kurį šiek tiek vėliau, būtų tikras bekelės liūtas.
Maksimalus bagažo dydis gali siekti net 2150 l

Žingsnis į „Premium“ klasę

Pravėrus dureles – jau pažįstamas iš 3008 modelio efektingai atrodantis salonas su itin mažu ir dar iš abiejų pusių suplotu vairu ir visose komplektacijose esančiu skaitmeniniu 12,3 colių įstrižainės prietaisų skydeliu, kuriame galima pasirinkti net penkis skirtingus atvaizdavimo režimus (vienas jų – milžiniškas trimatis žemėlapis priešais vairuotoją).

Moderniai atrodančio prietaisų skydelio centre, kuris gali turėti tiek audinio, tiek medžio lukšto intarpus, sumontuotas stacionarus, į vairuotoją pasuktas lietimui jautrus ekranas. Jis gali būti valdomas tiek lietimu, tiek ir pagrindines funkcijas aktyvuojant žemiau esančiais stilingais klavišais ar ant vairo esančiais jungikliais.

Vairuotoją ir keleivį skiria masyvi pertvara, kurioje sumontuota vėsinama dėtuvė, taip pat priekyje yra vieta belaidžiam telefono įkrovimui – akivaizdu, kad visą šią erdvę galima buvo išnaudoti racionaliau (o ir dėtuvė priešais keleivį nėra itin didelė), bet su šiais trūkumais galima nesunkiai susitaikyti.

Ir, žinoma, dar kartą turiu išskirti Prancūzijos aukščiausios klasės garso įrangos gamintojo „Focal“ garso sistemą – kaip ir mažesniajame automobilyje, šio kainų lygio mašinose dar neteko girdėti geriau skambančios originalios garso aparatūros. Aišku, už ją prašomi 998 eurai gali atrodyti nemažai, bet vertinantys gerą garsą žino, kad šis malonumas kainuoja nepigiai.

Patiks praktiškiems pirkėjams

Didesnis automobilis – erdvesnis ir salonas, ypatingai sėdintiems antroje sėdynių eilėje. Čia vietos beveik tiek pat daug kaip ir „Škoda Kodiaq“, kur praktiškai galima organizuoti šokius. Be to, galima reguliuoti ne tik sėdynių atlošus, bet ir jas pastumti, jei gale sėdės dar du keleiviai. Antroje eilėje pasigedau tik USB lizdų keleiviams.

Nors trečios eilės sėdynės kainuoja papildomus 796 eurus, bet aš jas rekomenduoju užsisakyti – ir, štai, kodėl. Dažnai, renkantis tarp penkių ir septynių vietų versijų automobilių, tenka daryti kompromisą – jei yra trečios eilės sėdynės, jas nulenkus lieka mažesnis bagažinės tūris.

Tuo tarpu „Peugeot“ atveju tokio kompromiso nėra – jei jos jums nereikalingos (tarkim, važiuojant į kelionę), sėdynes galima paprasčiausiai išimti (viena sėdynė sveria tik 11 kilogramų ir lengvai išsiima vienu judesiu) – tokiu atveju į bagažinę tilps maksimaliai daug – nuo 1060 iki net 2150 litrų (nulenkus antros eilės sėdynes). O nulenkus dar ir priekinio keleivio sėdynę (dar vienas sumanus sprendimas), galima bus pervežti net 3,2 m ilgio daiktus.

Važiavimas – subalansuotas

Kaip ir kiti „Peugeot“ modeliai, šis taip pat maloniai džiugina savo sportiškai-komfortiškomis važiavimo savybėmis. Šiuos, iš pažiūros visiškai priešingus reguliavimus, Prancūzijos gamintojui net ir nenaudojant brangiai kainuojančių sprendimų (tokių, kaip adaptyvi pakaba), pavyksta itin puikai suderinti. Todėl bandymų trasos ėjo ne tik vingiuotais kalnų keliais, bet ir žvyrkeliais – ant asfalto džiugino sportiško charakterio pakaba, nuvažiavus nuo jo automobilis ir toliau išliko komfortiškas, neversdamas lėtinti greičio.
"Peugeot 5008" gali būti penkiavietis arba septynvietis

Be to, net ir važiuojant dideliu greičiu greitkeliu, taip pat blogos kokybės keliu, nevargino nei nuo ratų, nei pro langus besiskverbiantis triukšmas, tad salone galima buvo puikiai susišnekėti nepakeltu balsu.

Bet, kad kartais teks greitį mažinti, žinau dar iš pernykščio mažesniojo brolio bandymų. Visgi, kai po automobilio ratais atsiranda ne įprastas asfaltas, o ledas ir sniegas, sukiojant mažą vairą pasitikėjimas staiga išgaruoja – jei automobilis puikiai ir tiksliai reaguoja į vairo pasukimus ant asfalto, tai ant slidžios kelio dangos pajausti mašinos slydimą kartais tampa sunku ir apima jausmas, kad sėdi prie kompiuterinio treniruoklio vairo.

Žinoma, tai nėra kritiška, kadangi visada vairuotojui pasiruošusi pagelbėti elektronika, kuri be to, dar ir moka pati stabdyti prieš netikėtą kliūtį.

O antras, dar straipsnio pradžioje minėtas, trūkumas, yra tiesiog neišvengiamas – jei ieškote automobilio su visais varančiais ratais, tada 5008 – ne jums. EMP2 platforma yra pritaikyta tik priekiniams varantiesiems ratams ir kitokių variantų tiesiog nėra – kol kas pristatytas tik koncepcinis „308 R Hybrid“ modelis, kurio galinius ratus suka elektros variklis.

Taip pat nėra jokių abejonių, kad ateityje vaisių duos ir neseniai paskelbta žinia, kad PSA koncernas ketina įsigyti „Opel“ gamintoją, kurio su dabartine savininke „General Motors“ korporacija sukurtos platformos su visais varančiaisiais ratais sėkmingai naudojamos šio gamintojo automobiliuose.

Tad kol kas – tik „Grip Control“ sistema, kur valdikliu galima pasirinkti norimą važiavimo režimą ir elektronikos valdomas diferencialas paskirsto reikiamą sukimo momentą varantiesiems ratams. O štai kalbant apie variklius, čia jau rinktis tikrai yra iš ko.

Variklių pasirinkime – ir trijų cilindrų motoras

Benzininių variklių gamoje – du turbininiai motorai (1,2 l 130 AG ir 1,6 l 165 AG), kurie tampa vis aktualesni, didėjant dyzelinu varančių automobilių mokesčiams (žinoma, Lietuvoje tai vis dar neaktualu). Bandymuose buvo versija su trijų cilindru 130 AG motoru (230 Nm), kuris jau trečią kartą iš eilės Metų variklio rinkimuose įvertintas kaip geriausias savo kategorijoje.

Jokių abejonių – variklis sukasi smagiai, skleisdamas žemą ir duslų garsą – apie energingą charakterį byloja ir įsibėgėjimas iki 100 km/val. per 10,4 sek. Aišku, jo galimybes reikia vertinti realistiškai – kaip ne kaip, automobilis sveria nuo 1511 kilogramų ir ypatingai greitkelyje keliaujant su manta stebinti aplinkinių dinaminėmis savybėmis tikrai neverta.
Naujųjų „Peugeot“ akcentas – mažu ir dar iš abiejų pusių suplotas vairas

O suporuotas su tradicine hidrauline automatine šešių pavarų dėže, kurios pavaros perjungiamos greitai ir tiksliai (šiemet debiutuos ir 8 pavarų „automatas“), jis, bandant automobilį skirtingais režimais, degino apie 8 litrus benzino – elgiantis švelniau su akceleratoriumi, galima tikėtis iki 2 l mažesnių sąnaudų.

Iš „dyzelių“ išbandėme 2 l 150 AG motorą, suderinta su mechanine pavarų dėže. Nors pavaros ir perjungiamos sklandžiai, tačiau šios klasės automobiliui visgi kur kas labiau derėtų „automatas“ – su dviejų litrų motoru toks siūlomas tik brangiausioje, 180 AG versijoje. Kiti pasirinkimai: 1,6 l 100 AG arba 120 AG turbodyzeliniai motorai. Pastarosios versijos tandemas su automatine pavarų dėže mažesniojo 3008 modelio bandymuose paliko tikrai puikų įspūdį, tad neabejoju, kad puikiai tiktų ir šiame automobilyje.

Dvigubai pigesnis už „korėjiečius“

Prancūzai ir vėl ištraukė sunkai atremiamą kozirį – jei mažesnysis „Peugeot 3008“ stebino puikiomis savybėmis, bet už originalius sprendimus prašė nemažai pinigų (palyginti su konkurentais), tai didesnysis jo brolis 5008 yra vienas pigiausių pasirinkimų septynviečių SUV automobilių klasėje. Pigesnis – tik „Škoda Kodiaq“, kainuojantis nuo 19 tūkst. 950 eurų, tuo tarpu „Nissan X-Trail“ kaina – nuo 23 tūkst. 990 eurų.

O ką jau kalbėti apie korėjiečių automobilius – nors tiek „Kia Sorento“, tiek jo bendraplatformis „Hyundai Santa Fe“ visose komplektacijose yra septynviečiai, kainuojantys identiškus 39 tūkst. 990 eurų (tiesa, „Hyundai“ dabar siūlomas su didele nuolaida), jie yra kone dvigubai brangesni už efektingai atrodantį prancūzą.
Gale erdvu, sėdynės reguliuojamos

Tad su išlyga, kad nebūtina visų ratų pavara (pavyzdžiui, jei dažniausiai važinėjama tik mieste ir žiemą valomais keliais), šis erdvus SUV atsidūrė mano praktiškų automobilių pasirinkimo viršūnėje – kad ir kaip tai būtų keista, kalbant apie ekstravagantišką „prancūzą“.

Įvertinimas 9,5/10

„Peugeot 5008“ techniniai duomenys
Variklio darbinis tūris: 1199 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 96 kW/131 AG/5500 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 230 Nm/1750 aps./min.
Pavarų dėžė : 6 laipsnių automatinė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4641 mm
Plotis: 1844 mm
Aukštis: 1651 mm
Važiuoklės bazė: 2840 mm
Svoris: 1518 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 10,4 sek.
Maksimalus greitis: 188 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 5,2 l/100 km
CO2 emisija: 120 g/km
Bagažinės tūris: 1060/2150 litrai
Kaina: 26 tūkst. 500 eurų (bazinė kaina – nuo 20 tūkst. 900 eurų)