Jei reikėtų išrinkti Lietuvos vietovę, kurioje sukiojasi daugiausia prabangių automobilių, ja greičiausiai taptų Neringa. Nida ir Juodkrantė vilioja pasiturinčius veikėjus iš Kauno ir Vilniaus pirkti čia antrus namus ir kartu įgyti progą pasipuikuoti prieš aplinkinius kiekvieną kartą be eilės įvažiuojant į keltą ar nemokant ekologinio mokesčio. Pamojuoji leidimu ir iš karto gali jaustis pakilęs ant aukščiausio visuomenės laiptelio.

Atrodo, kad jūros kvapas tokiems veikėjams plūsteli testosterono į kraują ir aviacinių degalų į automobilių bakus. Štai žiniasklaidos magnatas naujutėliu „Range Rover" aplenkia prie šviesoforo laukiančius vairuotojus ir šauna į kairę degant raudonam signalui... Dar yra Kaliningrado srities naujieji rusai, galingais „Porsche", BMW ir „Mercedes" zujantys vieninteliu Kuršių nerijos keliu, kuris šią Rusijos provinciją jungia su ES.

Likusias vietas kelte užima stintų žvejų automobiliai (gerokai aprūdiję „Renault Espace" ir panašūs), kuriems tiek metų, kad jau galėtų pretenduoti į antikvarinių kategoriją. Mūsų naujoji „Opel Insignia" šioje kompanijoje atrodo tikrai padoriai ir, jei šis keltas būtų Nojaus laivas, neabejotinai patektume tarp tų, kurie pasiektų kitą krantą.

2008-aisiais pasirodęs prabangiausias „Opel" tapo pigesne alternatyva premium klasės automobiliams. Šeštais gamybos metais jau lauktume naujos kartos atstovo, tačiau praėjusių metų pabaigoje pasirodė tik atnaujinta „Insignios" versija. Gerokai pakeistas mašinos interjeras, o naujoves išorėje tikrai pastebės automobilių entuziastai ir senųjų „Insignių" savininkai. Daugiau chromuotų detalių, nauji dinamiškumą pabrėžiantys galiniai ir priekiniai žibintai.

Viduje įmontuoti net du skystųjų kristalų ekranai. Vienas užėmė mechaniniam spidometrui skirtą vietą ir dabar pateikia gerokai daugiau informacijos: be greičio ir įveikto atstumo, atvaizduojami kameros užfiksuoti draudžiamieji kelio ženklai, o spaudant ant vairaračio įrengtus mygtukus galima gauti įvairiausios papildomos informacijos nuo radijo stočių sąrašo iki degalų sąnaudų ar padangų oro slėgio. Nieko naujo, bet taip pat galima pasirinkti norimą duomenų atvaizdavimo temą - spalvą, skaitmeninį ar analoginį spidometrą.

Antrasis ekranas jutiklinis, taip pat įrengta prietaisams valdyti skirta „pelė", tik ne pati geriausia iš daugybės bandytų kituose automobiliuose. Jutiklinis ekranas irgi pasirodė tingokas, lėtokai reaguojantis į komandas. Tačiau pastovaus greičio palaikymo ir atstumo iki priešais važiuojančios mašinos matavimo sistema veikė be priekaištų - visus 300 kilometrų nuo Vilniaus iki Klaipėdos įveikiau neliesdamas pedalų, automobilis skriejo nustatytu greičiu arba prisitaikydamas prie eismo srauto.

Žvelgdamas į naujosios „Insignios" prietaisų skydelį svarstau, ar tikrai vairuotojui reikia tų dviejų ekranų? Tarsi namie nebūtų televizoriaus, kišenėje - išmaniojo telefono, krepšyje - „iPad" ir nešiojamojo kompiuterio ant darbo stalo. „Opel" ne išimtis - „Volvo", „Lexus" ir daugybė kitų daro tą patį. Informacijos perteklius erzina. Štai duomenys apie automobilio būklę tarsi turėtų nuteikti raminamai, tačiau save pagaunu ekrane nuolat tikrinantį padangų slėgio rodmenis. Tai, kas turėtų suteikti ramybę, iš tiesų kelia nerimą, nes slėgis dešiniajame galiniame rate 4 proc. didesnis už kairiajame galiniame. Svarstau, ką apie mane pamanytų žmonės, jei kas 20 kilometrų sustočiau, ratu apeičiau automobilį ir paspardyčiau kiekvieną padangą.

Informacijos perteklius žmones verčia agresyviais ir sukelia paniką. Viešbučio Preiloje administratorę užsipuolu kambaryje neradęs televizoriaus ir visiškai sužvėrėju sužinojęs, kad neveikia WiFi ryšys. Jei visi automobiliai turėtų interneto ryšį, o viešbučiai - ne, pastarieji tuoj pat bankrutuotų, nes žmonės gyventų mašinose.

Per beveik dvi savaites, praleistas su „Opel Insignia", išbandžiau įvairiausius kelius ir skirtingomis oro sąlygomis: žinote, negaliu rasti nė mažiausio priekaišto. Net įveikdamas remontuojamą kelio ruožą tarp Nidos ir Preilos neišgirdau jokio erzinančio garso. Vienintelis rūpestis buvo, kur Nidoje nuplauti automobilį (čia nėra plovyklos), kad šiose nuotraukose matytumėte naująją „Insignią", o ne purvo dėmę. Nuplovęs mašiną Klaipėdoje, Kuršių nerijos keliu važiavau lyg bagažinėje paslėpęs padėklą Fabergé kiaušinių. Tačiau visas pastangas perniek vertė pro šalį skriejantys naujųjų rusų BMW.

Turėjau jiems trauktis iš kelio, nors 170 AG benzininis 1,6 litro „Insignios" variklis pakankamas kovoti už savo teritoriją. Suderintas su šešių laipsnių mechanine pavarų dėže jis suteikia tai, ko reikia kiekvienam vairuotojui, - pakankamai jėgos bet kuriame kelyje aplenkti priešais važiuojantį traktorių ar kitą lėtai judantį objektą. Gamintojų deklaruojamos 5,9 l/100 km degalų sąnaudos vargu ar pasiekiamos realiame gyvenime - mūsiškiai rezultatai viršijo 8 litrus.

„Insignios" pirkėjai gali pasirinkti iš daugybės kitų variklių - ir taupesnių dyzelinių, ir galingesnių benzininių. Tačiau „1.6 Turbo ECOTEC" variklis yra naujasis „Opel" gaminys. Kaip įprasta, derinamas ir su mechanine, ir su automatine pavarų dėže. Mūsų išbandyto modelio kaina prasideda nuo beveik 76 tūkst., o prikimštas saugumo ir komforto įrangos atsieina daugiau nei 117 tūkst. litų. Su tokia krūva pinigų galima pasidairyti po daugelį automobilių salonų, bet nėra nė vienos rimtos priežasties blaškytis ir nesirinkti šio „Opel".

OPEL INSIGNIA 1.6 TURBO ECOTEC COSMO

Kaina: nuo 75 823 litų
Variklis: 1598 cm3, 4 cilindrų turbininis benzininis, 170 AG, 260 Nm
Dinamika: 0–100 km/val. per 9,2 sekundės, 220 km/val.
Transmisija: 6 pavarų mechaninė
Sąnaudos: 5,9 l/100 km, 139 g/km CO2
Masė: 1513 kg