Nors dabar nemažai naujų modelių, kurie anksčiau turėjo visai kitą kėbulo formą, pristatomi, kaip SUV, „Nissan X-Trail“ toks buvo nuo pat „gimimo“. 2000-ųjų Paryžiaus automobilių parodoje pristatytas modelis buvo siūlomas ne tik su priekinių, tačiau ir visų varančiųjų ratų pavara, o dėl aukštesnės prošvaisos jau pirmose reklamose buvo matomas ne kur kitur, kaip purvo, žvyro ir smėlio kupinoje bekelėje. Buvo pabrėžiama, kad automobilis be jokių rūpesčių gali įveikti ir miško keliukus, ir kalnuotas vietoves, kur kelio apskritai nėra. Tiesa, tokią žinutę gamintojas siunčia ir su ketvirtąja modelio karta.
O ketvirtoji karta aprūpinta ne tik visų varančiųjų ratų pavara (išlieka ir priekiniais ratais varomos versijos pasirinkimas), tačiau, kaip, turbūt, ir pridera šiem laikam – turi ir elektrifikacijos pėdsakų. Su „Qashqai“ modeliu pristatyta, o dabar ir „X-Trail“ sumontuota technologija, kurios dėka automobilio akumuliatorių įkrauna benzininis variklis, o dėl to vairuotojai gali džiaugtis mažesnėmis degalų sąnaudomis ir nesirūpinti baterijos įkrovimu iš išorės.
Sveikintini sprendimai
Tad koks tas naujasis „X-Trail“ realiomis sąlygomis? Na, apie viską nuo pradžių. Kaip jau ne kartą minėjau, skonis draugų neturi, o šiuo atveju ir mano nuomonė su „Nissan“ dizaineriais truputį prasilenkia. Tikrai negalėčiau sakyti, kad man šis modelis gražus. Žinoma, jei pažvelgtumėte ne tik į „X-Trail“, tačiau ir į tą patį „Qashqai“, „Juke“ ar net „Pathfinder“ modelius, galėtumėte aiškiai matyti, kaip gamintojas visų modelių dizainui stengiasi pritaikyti tą patį DNR. Priekinių žibintų dizainas (čia kiek išsiskiria „Juke“) lyg užprogramuoja, kad net ir iš toli atvažiuojant kuriam nors šių modelių, galėtumėte drąsiai sakyti, kad tai „Nissan“.
Įsėdus į „X-Trail“ vidų modelis maloniai nustebino – apdailai naudojamos medžiagos malonios liesti, pakankamai kokybiškos, o sėdynės – patogios. Patiko ir dirbtinės odos sėdynių ir durelių apdailos spalvos pasirinkimas – spalva pakankamai švelni, kad neerzintų, tačiau įneša malonios įvairovės tarp visur dominuojančių pilkų atspalvių ir juodos. Nors modelis gana nemažas, erdvumo pojūtį salone padidina ir didelis atsidarantis panoraminis stoglangis. Tiesa, gamintojas pabrėžia, kad renkantis modelį siūlomas ir nemažas skirtingų dizainų pasirinkimas, kad kiekvienas galėtų išsirinkti pagal savo skonį.
Taip pat nudžiugino ir tai, kad pagrindinius nustatymus ir funkcijas galima keisti naudojantis fiziniais mygtukais, todėl nereikia atitraukti akių nuo kelio ir stebeilytis į ekraną, kad nepaspausti ko visai nereikia. Automobilio bandymų Slovėnijoje metu, gamintojo atstovai teigė, kad tokį poreikį išreiškė ir patys klientai, tad į jų norus buvo atsižvelgta.
Kalbant apie saloną, svarbu paminėti, kad, kaip ir trečiosios kartos, taip ir šis modelis gali būti komplektuojamas ir su trečia sėdynių eile. Ir nors čia suaugusieji turima vieta pernelyg nesidžiaugs, prireikus keliauti su daugiau vaikų, jie ten tikrai galės įsitaisyti trumpesnei ar vidutinio ilgio kelionei. Pats gamintojas akcentuoja, kad būtent šis „X-Trail“ yra vienintelis 7 vietų elektrifikuotas modelis segmente.
Dar vienas sprendimas, dėl kurio norėtųsi „Nissan“ inžinieriams paspausti dešinę – 85 laipsniais atsiveriančios galinės durelės. Dėl tokio sprendimo ne tik patogiau įlipti į automobilį, tačiau ir pasidėti daiktus, įdėti vaikišką kėdutę, į automobilį įkelti vaiką ir kitais atvejais.
Nelygumai – daugiau nuotykis ne galvos skausmas
Tai, kad automobilis puikiai pritaikytas bekelei, minėtų testų metu Slovėnijoje, visais būdais bandė parodyti ir gamintojo atstovai, kurie ne tik suplanavo maršrutus miško keliukais, tačiau ir paruošė tikrų tikriausią kliūčių ruožą. Tiesa, patys atstovai dūsavo, kad dieną prieš prapliupęs lietus apgadino parengtą trasą, tačiau to, kas buvo likę – visiškai užteko, kad būtų galima pajusti, kaip veikia šio „X-Trail“ važiuoklė.
Pirmoji kliūtis, atrodo, visai paprasta – įstrižai supilti smėlio kalneliai. Tačiau realybėje tokios situacijos neretai tampa vairuotojų galvos skausmu, mat dėl tokio nelygumų išsidėstymo vienas kiekvienos ašies ratas pakimba ore, o dėl to, kad jam tenka mažesnis pasipriešinimas, būtent jis ir būna sukamas spaudžiant akceleratorių. Vis dėlto su „X-Trail“ važiuojant minėtais kalneliais jokių nesklandumų nekilo, „e-4orce“ sistema puikiai atliko savo darbą ir galia kaip tik buvo perduodama tiems ratams, kurie turėjo didesnį sukibimą.
Kitos užduotys leido pajusti, kad net pažliugusio purvo kelyje automobilis geba palaikyti stabilumą, o tokios trasos pabaigoje laukė didžiulė bala, kurią įveikti, neslėpsiu, su šiuo automobiliu buvo labai smagu.
Vėliau teko važiuoti vienas šalia kito suguldytais rastais ir čia automobilis taip pat maloniai nustebino – išliko stabilus ir kiek tai įmanoma, sušvelnino dėl nelygumų kylančius smūgius. Dėl šios priežasties važiuoti miško keliukais su šiuo modeliu buvo vienas malonumas. Nors, prisipažinsiu, medžių šaknimis išraizgytu keliuku važiuoti greičiau pradžioje buvo nedrąsu, vėliau mėgavausi tuo, kaip automobilis susidoroja su kliūtimis.
Tiesa, nors automobilis aprūpintas skirtingais važiavimo režimais, kurie pritaikyti skirtingoms kelio ar bekelės dangoms, pačių amortizatorių standumas dėl to nekinta. Kita vertus, anot gamintojo atstovų, taip užtikrinama, kad automobilis visuomet būtų stabilus nepaisant kokius iššūkius su juo bandysite įveikti.
1,5 litro darbinio tūrio varikliu su turbokompresoriumi ir „e-Power“ sistema aprūpinto bei 2345 kg sveriančio automobilio vidutinės degalų sąnaudos, anot gamintojo, visais ratais varomoje versijoje siekia apie 6,3–6,7 l/100 km. Bandant automobilį Slovėnijoje, kur teko važiuoti ne tik miškais, tačiau ir serpantininiais keliukais, degalų sąnaudos buvo kiek didesnės ir siekė 8,1 l.
Šio modelio kaina prasideda nuo 35 900 eurų, o geriausios komplektacijos versija su „e-4orce“ visų varančiųjų ratų sistema kainuoja 48 200 eurų.
