10. Mažiausiai tiek kompaktinės C klasės hečbekų akimirksniu suskaičiavau aš, kai pagalvojau apie konkurentus Lietuvoje.

Tai ir „Opel Astra“, ir korėjietiški „Hyundai i30“ bei „Kia Ceed“, japoniški „Toyota Auris“ ir „Mazda 3“, „Ford Focus“, prieš kelis metus „Europos metų automobiliu“ tapęs „Peugeot 308“ ir dar daug kitų, garsių ir stiprių varžovų. Ir, žinoma, kaip galima nepaminėti šiai automobilių klasei savo vardo suteikusio „Volkswagen Golf“ modelio.

Tačiau neabejoju, kad jei naujasis „Renault Megane“ būtų spėjęs į šiųmetinius „Lietuvos metų automobilio“ rinkimus, būtų tapęs itin stipriu varžovu. Pavyzdžiui, kad ir tam pačiam naujajam „Opel Astra“. Nes nežiūrint į šiuo metu itin išpopuliarėjusią SUV klasę, hečbekai Europoje populiarumu nesiskundžia, tad nieko keisto, kad galima dešimtimis skaičiuoti jo konkurentus.

Taip pat galima daryti prielaidą, kad jei Europoje didžiausia automobilių rinka būtų ne Vokietijoje, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje, ši klasė galėtų drąsiai būti vadinama ne „Golf“, o, tarkime, „Megane“.

Taip, beje, gamintojas pristatyme ją ir vadina – „Megane“ klasė, geriausias „Megane“ klasėje ir taip toliau. Atrodo, kad prancūzams ir vokiečiams tai buvo, yra ir bus amžina priešprieša. Bet jei atmestume ambicijas, koks gi tas naujasis „Megane“?

Kam reikalinga modulinė platforma?

Automobilis pagamintas naudojant tą pačią modulinę CMF C/D platformą, kurią turi ir gerokai didesni „Renault“ modeliai „Kadjar“, „Espace“ ir „Talisman“. Taip pat ir japoniškasis „Nissan Qashqai“ bei pernai debiutavęs itin erdvus „Pulsar“ hečbekas.

Ir jei pastarasis yra praktiškas ir komfortiškas, tai kažkokiais išskirtiniais bruožais nepasižymi. O to tikrai nepasakytum apie „Megane“.

Charakteringi C formos priekiniai LED žibintai su dideliu firminiu rombo ženklu grotelėse, galiniai efektingi beveik susijungiantys žibintai lyg koncepciniame modelyje – prancūzas nesikuklina ir stengiasi iš karto pavergti savo išvaizda. Ir, panašu, jam tai puikiai sekasi – nors išvaizdos vertinimas yra subjektyvus dalykas, retas kuris kitas konkurentas gali pasigirti tokiais įdomiais bruožais.

O dinamiško automobilio įspūdį sustiprina ne tik efektingos kėbulo linijos, bet ir pakeistos geometrijos pakaba bei didesniu kampu sumontuoti amortizatoriai – šie techniniai sprendimai ne tik suteikė tvirtesnę laikyseną ant kelio (beje, gamintojo teigimu automobilio tarpvėžė yra didžiausia klasėje – kitaip tariant, automobilis yra plačiausias), bet taip sumažino ypatingai su nedidelio diametro ratais į akis krintantį atstumą tarp arkų ir ratų – prie žemės prigludęs automobilis atrodo pabrėžtinai sportiškai.

Kaip vairuojami visi ratai?

Automobilio variklių galia siekia nuo 90 AG iki 205 AG. Pastarojoje GT versijoje yra ir visų vairuojamųjų ratų sistema – pirma tokia šios klasės automobiliuose. Ji esant mažesniam greičiui pasuka ratus į priešingą priekiniams pusę, taip užtikrinant greitesnį ir vikresnį manevrą, o esant didesniam greičiui (60 km/val. ir 80 km/val. „Sport“ režime) – į tą pačią pusę, taip padidinant komfortą.

Už galinių ratų pasukimą atsakingas elektromechaninis aktuatorius, kuris galinių ratų pasukimo kampą valdo iš kompiuterio 100 kartų per sekundę gaudamas greičio, priekinių ratų pasukimo kampo ir kitus duomenis.

Galiu drąsiai pasakyti – ši sistema išties puikiai veikė vingiuotame kelyje ir leisdavo gerokai labiau užtikrintai įvažiuoti į posūkius didesniu greičiu nebijant, kad automobilis anksčiau laiko pradės priekiniais ratais čiuožti į išorę – mašina posūkius įveikdavo tarsi bėgiais, idealiai paklusdama numatytai trajektorijai.

Ir nors visų vairuojamųjų ratų sistema nėra naujiena tiek rinkoje, tiek ir pačių „Renault“ modelių gamoje, neabejoju, kad vėliau debiutuosiančia galingiausia RS modelio versija su šia sistema ir ribotos trinties diferencialu posūkius bus galima įveikti dar didesniu greičiu.

O ir modeliai su įprasta važiuokle taip pat gali padėti „skaniai“ ir tiksliai įveikti posūkius – galinė svirtis leidžia automobilio ratams pasisukti nedideliu kampu, taip sumažinant ratams tenkančias perkrovas posūkyje ir atitolinant sukibimo praradimo momentą.

Tad neabejoju, kad ši pakaba puikiai tiks ir galingesniems motorams, nors ir iš karto debiuto pradžioje pasirodžiusia galingiausia 205 AG versija, komplektuojamo su dviejų sankabų automatine EDC greičių dėže, skųstis nevalia – 7,1 sek. iki 100 km/val. yra daugiau nei padorus rezultatas, o idealų įsibėgėjimą užtikrina svirtelėmis prie vairo aktyvuojama automatinio starto sistema.

Žinoma, kur kas aktualesni bus du kiti turbobenzininiai motorai – tai 1,2 l darbinio tūrio 100 ir 130 AG varikliai, taip pat atmosferinis 1,6 l 115 AG motoras. Kaip ir 205 AG, taip ir 130 benzininis variklis gali būti komplektuojamas ir su 7 pavarų EDC automatine greičių dėže.

Žinoma, „Renault“ visada garsėjo puikiais turbodyzeliniais varikliais, kuriais komplektuojami ir aljanso partnerių „Nissan“ automobiliai. „Megane“ arsenale – turbodyzeliniai 1.5 l 90 arba 110 AG (pastarasis gali būti su EDC pavarų dėže), taip pat 1.6 l 130 ir 165 AG (galimas ir su EDC pavarų dėže).

Automobilio bandymuose buvo 130 AG modelis su mechanine šešių greičių pavarų dėže – nors automobilis ir neturėjo visų vairuojamųjų ratų sistemos, važiavimas juo buvo taip pat smagus. 320 Nm sukimo momentas užtikrino gerą dinamiką, o degalų sąnaudos džiugino akis – važiuojant skirtingais režimais (ir didžiąją laiko dalį itin aktyviai), jos buvo 6,3 l/100 km. Tuo tarpu taupiausias 1.5 l/110 AG variklis, pasak gamintojo, vidutiniškai turėtų sudeginti tik 3,3 l/100 km.

Kuo išskirtinis salonas?

Važiuojant automobiliu atkreipiau dėmesį į itin gerą garso izoliaciją. Palyginti su ankstesniu modeliu, čia visi automobiliai komplektuojami su storesniais stiklais, taip pat turi papildomai izoliuotą priekinį stiklą.

Prie mažesnio triukšmo salone prisidėjo ir papildoma durelių, variklio gaubto ir ratų arkų izoliacija, taip pat standesnis kėbulas – trumpai tariant, gamintojas vien tik gražia išorės išvaizda neapsiribojo.

Bet man taip patiko automobilio važiavimo savybės, savyje suderinusios sportiškumą ir komfortą, kad vos nepraleidau salono aprašymo, kuris taip pat vertas dėmesio. Smagu, kad formos sąskaita nebuvo paaukota ergonomika ir kokybė – salonas neperkrautas detalėmis, bet jo apdailoje panaudotos kokybiškos medžiagos, minkštas plastikas malonus pažiūrėti ir paliesti, ties stiklu priešais vairuotojo akis spalvotai atvaizduojamas greitis, kameros atpažinti kelio ženklai, navigacijos sistemos informacija – visa tai sukuria jausmą, kad esi klase aukštesniame automobilyje.

Čia, beje, kaip ir brangesniuose naujausiuose „Renault“ modeliuose „Espace“ ir „Talisman“, centre dominuoja lietimui jautrus 8,7 colio vertikalus ekranas su „R-Link 2“ sistema (baziniai modeliai komplektuojami su 7 colių ekranu), kurios pagalba galima balsu duoti komandas navigacijai, naudotis programėlėmis, internetinių radiju ir kitomis šiuolaikinėmis gėrybėmis.

Taip pat yra ir iš kitų „Renault“ modelių pažįstama „Multi-Sense“ važiavimo režimų nustatymo sistema – ja galima pasirinkti važiuoklės, vairo sistemos ir pakabos veikimo algoritmą, netgi nustatyti salone girdimą variklio garsą, taip pat pasirinkti ekrano temas ir salono bei prietaisų skydelio apšvietimo spalvas.

Tai toli gražu ne pirmos svarbos dalykai, bet jaukios prancūziškos subtilybės, kurios važiavimą daro smagesniu ir įdomesniu.

Ir tik atiduodamas automobilį atkreipiau dėmesį į tai, kad visgi ant galinės sėdynės ankštoka, nors atstovai ir tvirtina, kad vietos čia padaugėjo. Galbūt tam turėjo įtakos ir tai, kad vairuotojo darbo vietoje vairas reguliuojamas itin dideliu diapazonu, tad jį galima ištraukti gana toli, taip pasirenkant išties sportišką sėdėseną.

O dar žiūrint į salone esantį galinio vaizdo veidrodėlį trukdė nesudedami galinių sėdynių galvų atlošai, užstoję dalį galinio lango. Bet ar tai svarbu kalbant apie automobilį, kuris...

Tai koks gi turėtų būti geriausias automobilis?

Kuris turi itin didelį potencialą kitų metų pavasarį būti išrinktas Europos metų automobiliu – taip įtikina šio automobilio savybės. Tą patį pasakiau ir gamintojo atstovams – ir tuo pačiu prisiminiau, kad tokią sėkmę prognozavau vėliau tikrai Metų automobiliu tapusiam „Peugeot 308“. Kuris visgi rinkoje kažkokia ypatinga sėkme nepasižymėjo.

Pasak prancūzų, dėl to tikriausiai buvo kalta ta aplinkybė, kad automobilis buvo pernelyg panašus į populiariausią Europoje modelį „Volkswagen Golf“.

O „Megane“ kitoks – savitas, išraiškingas, bet su puikiai apskaičiuota ergonomika, klasės standartus ir daugiau atitinkančiomis medžiagomis bei kokybe ir šiuolaikine įranga. Žinoma, kadangi konkurentų yra itin daug, prancūzai turės pasirūpinti ir teisinga kainodara.

Deja, bet kol kas automobilio kaina nėra žinoma, prekyba juo Lietuvoje numatoma pradėti kitų metų pradžioje, o mes išbandėme pirmuosius pro gamyklos Ispanijos Palensijos mieste vartus išriedėjusius modelius. Tikrai neabejoju, kad šis automobilis sulauks puikaus įvertinimo tų, kurie ieško ne tik praktiško hečbeko, bet ir nori išsiskirti iš minios.

Įvertinimas 9/10 (vertinamas lyginant su tos pačios klasės automobiliais)

„Renault Megane“ vizitinė kortelė
Variklio darbinis tūris 1598 cm3
Degalai dyzelinas
Galia 96 kW/130 AG/4000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas 320 Nm/1750 aps./min.
Pavarų dėžė 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai priekiniai
Ilgis 4359 mm
Plotis 1814 mm
Aukštis 1447 mm
Važiuoklės bazė 2669 mm
Svoris 1318 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val. 10 sek.
Maksimalus greitis 198 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos 4 l/100 km
CO2 emisija 103 g/km
Bagažinės tūris 434/1247 litrų
Kaina kol kas neskelbiama