aA
Naujasis „Lexus CT200h“ – pirmasis šios markės žingsnis į kompaktinių automobilių segmentą. Tai yra mažiausias ir pigiausias šios markės modelis ir pirmasis hečbeko kėbulu. Maža to, iki šiol „Lexus“ nebuvo gaminę vien tik priekiniais ratais varomo modelio. Visi ženklai rodo, kad su šiuo modeliu japonai pataikauja masiniam vartotojui aukodami kertinius „Lexus“ bruožus.
Lexus CT200h
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Vis dėlto gamintojai atkakliai tvirtina, kad naujasis penkiaduris hečbekas, pristatomas „Tyliąja revoliucija“, išlaiko šiai markei būdingus bruožus – prabangą, patogumą ir kokybę. „Lexus CT 200h“ sukurtas pagal 2009 m. Frankfurto automobilių parodai paruoštą koncepcinį modelį „LF-Ch“, o 2010 m. Ženevos automobilių parodoje „Lexus“ paskelbė apie šio modelio gamybą. Pernai Paryžiuje pademonstruota gamybai paruošta versija.

„CT200h“ – „Lexus“ bandymas konkuruoti su tokiais modeliais kaip „Audi A3“ ar BMW 1-serija. Tačiau priešingai nei pastarieji modeliai, kurie ekonomiškumo siekia taupiais dyzeliniais varikliais, „japonas“ yra pirmasis hibridas prestižiniame segmente.

Automobilis pasižymi stilingu, šiuolaikišku dizainu ir iš išorės atrodo atletiškai. Potencialiems hibridų pirkėjams 4,32 m ilgio „Lexus CT200h“ išvaizda turėtų tapti rimtu argumentu, nes „Prius“ ar „Honda Insight“ dizainas įtinka toli gražu ne kiekvienam. Įdomiai atrodo ir galinė automobilio dalis, suteikianti šiam modeliui išskirtinę formą. Vis tik šis sprendimas reikalauja aukų – matomumas pro galinį langą nėra toks geras, kad galėtum drąsiai manevruoti atbuline eiga.

Nors tai kompaktinio segmento atstovas, salonas pakankamai erdvus, o apie 1,8 m ūgio keleiviai erdvės stoka automobilio gale nesiskundžia. Bagažinė – nedidelė (375 l talpos), būdinga kompaktiniam modeliui, tad keliaujant toliau ji būtų tinkama tik 2 žmonių mantai. Esant reikalui galima nulenkti galines sėdynes ir tuomet bagažo skyrius bus gerokai didesnis.

Įsitaisius prie vairo akys raibsta nuo centrinėje konsolėje esančių daugybės mygtukų (iš viso suskaičiavome 35), akį traukia blizgi pavarų perjungimo svirtis. Įdomus sprendimas ir naršymo po informacinį kompiuterį valdiklis, kuris veikia tarsi kompiuterio pelė. Tai nėra labai patogu, tačiau akivaizdu, kad tokia sistema yra dar vystymosi etape ir ateityje bus kur kas tobulesnė.

Salone panaudotų medžiagų kokybė paliko gerą įspūdį, nors ir akivaizdu, kad nuo kitų „Lexus“ modelių pagal prabangą „CT200h“ atsilieka. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad tai yra pigiausias šios markės automobilis.

Hibridinės sistemos atradimai

„Lexus CT 200h“ varomas 1.8 l, 99 AG benzininiu varikliu, kuris dirba kartu su 60 kW elektros motoru. Bendra hibridinės sistemos galia – 136 AG. Vairuotojas galės rinktis iš kelių važiavimo režimų: „Normal“, „Eco“ ir EV (elektrinis) bei dinamiško „Sport“. Ar ateityje šis modelis bus komplektuojamas su benzininiais ar dyzeliniais agregatais gamintojai kol kas neužsimena.

Hibridinė „CT200h“ sistema pasiskolinta iš „Prius“, tokia pati montuojama ir pernai debiutavusiame „Auris HSD“. Tačiau išbandžius kompaktinį „Lexus“ hibridą, susidarė įspūdis, kad jo hibridinė sistema suderinta geriau nei „giminaičių“ iš „Toyota“. Nors gamintojo deklaruojamos vidutinės 3,8 l/100 km sąnaudos vis dar atrodo tarsi nepasiekiama svajonė, vis dėlto elektros motoras su benzininiu varikliu pakaitomis dirba sumaniau, todėl ir piniginė po vizitų į degalinę plonėja lėčiau.

Svarbiausiu „Lexus CT200h“ privalumu – ekonomiškumu – įsitikinome kelionėje iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Nuvažiavus 200 km užmiesčio keliu ir dar apie pusšimtį kilometrų abiejų miestų gatvėmis informacinis kompiuteris rodė kiek didesnį nei 5 l/100 km vidurkį. O taupyti bandėme tik pajudėdami iš vietos, kai galima geriausiai išnaudoti elektrinį režimą. Užmiestyje hibridas nėra itin ekonomiškas, nes čia nuolat veikia benzininis variklis. Tiesa, grįždami į sostinę ir pasiekę Vievį, kai greitį teko sumažinti iki 70 km/val., buvome maloniai nustebinti, kai automatiškai įsijungė elektrinis režimas, kuriuo ir įveikėme lėtesnę atkarpą. Tai įrodė, kad hibridas elektriniu režimu gali važiuoti ir kur kas sparčiau nei 40 km/val. (įsibėgėjant ties šia riba dažniausiai persijungia įprastas benzininis variklis).

Nors tai hibridas, tačiau dėl „Sport“ režimo, kuris įjungiamas centrinėje konsolėje sumontuotu labai dideliu ratuku (matyt kūrėjai nujautė, kad jis bus naudojamas labai dažnai), automobilis gali važiuoti ir smagiai, palikdamas gerą valdymo įspūdį. Taigi važiavimo režimų derinimas leidžia „Lexus CT200h“ vadinti universaliu automobiliu, kurio užduotis – ne vien tik bet kokia kaina vaikytis taupymo.

Tiesa, automobilio maksimalaus greičio (180 km/val.) ir įsibėgėjimo galimybių (iki 100 km/val. – per 10,3 sek.) rodikliai byloja apie „žalią“ šio modelio prigimtį.

Konkuruoti nebus lengva

Japonijoje gaminamo „Lexus CT200h“ pradinė kaina – 102 860 Lt („Comfort Eco“ versija). Tai 7 tūkst. Lt daugiau už „Prius“. Vieniems šis skirtumas atrodo per didelis atsižvelgiant į tai, kad „Prius“ yra didesnis automobilis, kitiems – per mažas, nes „Lexus“ esą turi būti gerokai prabangesnis už „Toyota“.

Standartinėje įrangoje yra 16 colių lengvo lydinio ratlankiai, „Start&Stop“ sistema, LED dienos žibintai, LED galiniai ir stabdžių žibintai, galinio vaizdo kamera su ekranu, elektra reguliuojami ir šildomi šoninio vaizdo veidrodėliai, elektrinis (EV) režimas, garso sistema su 6 garsiakalbiais ir kompaktinių diskų grotuvu, „Bluetooth“, AUX ir USB jungtys, 8 oro saugos pagalvės ir kt.

Pirkėjams siūlomi dar du įrangos lygiai – „Comfort“ (nuo 108,8 tūkst. Lt) ir „Executive“ (nuo 139,3 tūkst. Lt).

Su naujuoju modeliu, kuris įžengė į vieną svarbiausių ir konkurencingiausių automobilių segmentų, „Lexus“ ruošiasi gerokai padidinti pardavimus Europoje. Tačiau atsigriebti rinkos dalį prestižinių kompaktinių automobilių segmente „Lexus CT200h“ nebus lengva – čia dominuoja europiečių itin vertinami vokiški modeliai.

„Lexus CT200h“ vizitinė kortelė

Benzininio variklio darbinis tūris: 1798 cm3
Variklio galia: 73 kW/99 AG/5200 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 142 Nm/2800-4400 aps./min.
Elektros motoras: 60 kW, 207 Nm
Bendra hibridinės sistemos galia: 100 kW/136 AG
Pavarų dėžė: E-CVT
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4320 mm
Plotis: 1765 mm
Aukštis: 1440 mm
Važiuoklės bazė: 2600 mm
Svoris: 1410 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 10,3 sek.
Maksimalus greitis: 180 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 3,8 l/100 km
CO2 emisija: 94 g/km
Bagažinės tūris: 375/985 l
Kaina: 139,3 tūkst. Lt (bazinė versija – nuo 102,8 tūkst. Lt)

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (63)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

„Mercedes-Benz“ prieš „Audi“: kam pavyko pagaminti geresnį GT? (33)

Keturių durų kupė – terminas, kuris daugeliui vairuotojų iki šiol skamba absurdiškai....

Naujo „Peugeot 508 SW“ testas: prancūziškas antausis „Škodai“ ir kitiems specialiai DELFI iš Portugalijos (56)

„Peugeot“ ir frazė „vidutinės klasės automobilis“ – sunkiai viena nuo kitos atsiejamos....

Atnaujinto „Fiat 500X“ testas: populiariausias automobilis Lietuvoje? specialiai „Motorams“ iš Milano (46)

Retro išvaizdos „Fiat 500“ šeimos modeliai itin populiarūs pietinėse Europos valstybėse, o...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (86)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (546)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (297)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (72)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (15)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Gyvai / DELFI TV Gyvai su Klaipėdos mero posto siekiančiu, teisiamu Eligijumi Masiuliu (46)

Kodėl buvusiam politikui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui, šiuo metu teisiamam dėl galbūt...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (40)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (45)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (5)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (5)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...

Ūkininkai piktinasi, kad juos verčia arti žemę (19)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, ar galima atsisakyti kai kurių techninių ir formalių...