Vieną rytą pamatęs šiuos mielus gyvūnėlius vonios veidrodžio refleksijoje nusprendžiau – užteks. Reikia atsipalaiduoti. O kadangi visiems norimiems atsipalaidavimams laiko nepakaks, reikia daryti tai efektyviai.

Susodinau šeimą į naująjį „Renault Talisman“ sedaną ir patraukėme prie jūros. Sužvėrėjusiųjų kelionė į atsipalaidavimą.

Žvėrelių virsmas žmonėmis

Įsėdus į automobilį persitempusias smegenis būtų galutinai susprogdinusi atnaujinta „R-Link“ multimedijos sistema, nes čia tiek visko daug, jog net paprasčiausią radijo bangų dažnio keitimą (nepainioti su radijo stoties keitimu) aptikti užima vieną kavos puodelį laiko.

Laimei, man ši sistema jau pažįstama iš „Kadjar“ miesto visureigio, o ir valdymas tapo dar patogesnis, mat, kaip ir prabangių kelionių „Espace“ modelyje, galimas tiek lietimui jautriu ekranu, tiek ant centrinio porankio įmontuotu kontrolieriumi. Tad, pirmą kartą priprasti prie valdymo ir įsiminti, kas, kur ir kaip – užtruks, tačiau vėliau veiksmų greitis auga.

O ypatingai darbą palengvina didelis centrinis stačiakampis lietimui jautrus ekranas, kuris šiam automobiliui suteikia tikrai nemenką pranašumą segmente.
"Renault Talisman"

Keliavome aukščiausio komplektacijos lygio „Initiale Paris“ automobiliu ir tai buvo antras geriausias dalykas, koks galėjo nutikti „Talisman“ (apie pirmąjį šiek tiek vėliau). Kokybiškos salono apdailos medžiagos, gera surinkimo kokybė, nepriekaištingo patogumo vairas ir vyšnaitė ant komforto torto – sėdynės. Joms reikia skirti ne vieną eilutę, kad paaiškėtų, kodėl tokia šio teksto įžanga.

Sėdynės efektyviai pradėjo mūsų kelionę į atsipalaidavimą ir jau pasiekę pajūrį buvome atgavę jėgas bei tinkamą nugaros raumenų tonusą. Minkštos odos krėslai su šildymo ir ventiliacijos funkcijomis greitai sureguliuojami, o tuomet prasideda masažo seansas. Ne, išlipti iš automobilio tam nereikia, gultis niekur taip pat nepageidautina (bent jau vairuotojo atveju).

Tereikia susirasti meniu parinktyse sėdynių nustatymus ir pasirinkti vieną iš trijų masažo būdų (vairuotojas ir priekinis keleivis gali rinktis atskirai). Tuomet dar galima nustatyti intensyvumą ir, pirmyn! Ar pečių, ar juosmens juosta, ar viskas kartu – parinktys numatytos visiems skausmams.

Ilgoje kelionėje ši funkcija turėtų būti nepamainomas sužvėrėjusiųjų ar persidirbusiųjų draugas. Nors „Talisman“ pakaba nugaros smarkiai ir neapkrauna. Jau standartinėje parinktyje automobilis yra vidutinio standumo, o pasirinkus „Comfort“ režimą kelionė tampa „minkšta“ it pasiskraidymas persišku kilimu.

Beje, „Comfort“ režimas tinkamas ilgesnėm kelionėm greitkeliais. Mieste labai greitai pritrūksta kėbulo ir amortizatorių standumo, tad čia į pagalbą skuba „Sport“ režimas, kurio parinktys labiausiai dera tokiomis sąlygomis.

Sedanas ar universalas?

Įprasta, kad šeimyninis automobilis turi būti universalas ar vienatūris. Bet ką daryti, jeigu norisi grakštesnių kėbulo linijų ir talpaus automobilio kartu? „Talisman“ sedanas pateikia solidų pasiūlymą. Tiesa, su viena išlyga, bet apie tai netrukus.

Dabar reikia pabrėžti, kad šis sedanas gali pasigirti gilia 608 litrų talpos bagažine, kuri yra viena didžiausių klasėje. Vidutinės šeimos bagažas ilgai kelionei telpa be rūpesčių, o pravėrus galinės sėdynės centrinį ranktūrį galima įsimesti ir slides. Ir tokio dydžio bagažinė neatima erdvės iš salono, mat ant galinės sėdynės vidutinio ūgio žmonėms vietos komfortabiliai užtenka.

O išlyga – nuotraukoje.
"Renault Talisman"

Vienintelė bagažinės problema – jos įkrovos skersmuo. Tenka pripažinti, kad daiktų kelias į bagažą driekiasi labai siaura trasa, tad, nors viduje greičiausiai tilptų bent dvi skalbimo mašinos, uošvei nepavyks nuvežti nė vienos (tegul pati nusiveža, jums ir taip streso pakanka, masažuokitės). Tad reziumė toks: bagažinės dydis džiugina, bet norėsim pamatyti ir universalą.

Salone ranktūris „slepia“ erdvią daiktadėžę su lentynėle, o daiktadėžės dugne – lyg įslaptintas butelio formos „šaldytuvas“. Galima vežti šalto mineralinio kontrabandą – užmaskuota gerai.

Smulkūs daiktai suras vietą keliose mažesnėse dėtuvėse, o pagrindinė vieta smulkmenoms priešais keleivį slepia dar vieną malonią staigmeną – CD grotuvą! (o mes jau buvome pamiršę galimybę nupūsti dulkes nuo senų gerų „kompaktų“).

Tiesa, „Bose“ garso sistema ir jos 13 kolonėlių stebuklų nerodo, o ekvalaizerio parinktys pakankamai ribotos – gal gamintojas šį kartą buvo pernelyg užimtas sėdynėmis ir daiktadėžėmis.

Iš pradžių pasirodo, kad ir garso izoliacijai inžinieriai skyrė didesnį dėmesį: variklio darbas (mūsų bandytas automobilis buvo sukomplektuotas su pajėgiu biturbininiu 1.6 litro dyzeliniu motoru) tykus lyg jo vieta būtų šalia važiuojančiame automobilyje, pakabos apskritai nesigirdi, tačiau lieka oro švilpesiai, kurie mus pasiekia pro langus ir, deja, panašu, kad ne visi sprendimai buvo išnaudoti.

Kaip jau tapo tradicija „Renault“ automobiliuose, salonas personalizuojamas apšvietimo parinkimais. Tiek displėjų, tiek apvadų ir kitų lempų šviesą galima rinktis iš penkių spalvų, kurios taip pat automatiškai derinasi prie važiavimo režimo parinkčių (pavyzdžiui, pasirinkus „Sport“, viskas nusidažo raudonai), tačiau galima nustatyti ir individualius variantus.

Be to, ir priešais vairuotoją esančio displėjaus rodmenis galima individualizuoti atskirai. Smulkmenos, bet daugybę žmonių nudžiugins galimybė išvengti vizualinės monotonijos.

Tuo metu prieš vairuotojo akis išlendantis plastikinis ekranėlis, imituojantis pagrindinių rodmenų projekciją ant lango mane asmeniškai labiau erzino nei talkino (gal dar nebuvo suveikęs masažo atpalaiduojantis poveikis), todėl džiugu buvo sužinoti, kad jo egzistavimas neprievartinis – galima išjungti ir paslėpti geresniems laikams.

Pirmas labiausiai džiuginantis dalykas

Kadangi testavimo metu sukorėme 800 kilometrų, užteko laiko susipažinti su visais automobilio važiavimo režimais, išmėginti vieną po kito ypač kontrastuojančius ir panašiai. Standartiniame režime automobilis... standartinis. Viskas gerai, jokių polinkių į ekstremumus, nėra nei už ką peikti, nei dėl ko labai girti.
"Renault Talisman"

Komfortišku režimu, kaip ir minėta aukščiau, sunku ilgiau važinėti mieste, mat automobilis tampa per minkštas, siūbuojantis. Nors autostradoje – visai neblogai.

O sportiškasis režimas „Talisman“ su šiuo motoru (1.6 litro turbodyzelis generuoja 160 AG galią ir 380 Nm maksimalų sukimo momentą) ir šia automatine dviejų sankabų šešių laipsnių pavarų dėže paprasčiausiai nereikalingas.

Ar bent jau nereikalingas toks, koks jis yra. Tai – vis dėlto nervų raminimo, o ne dar didesnio jų įtempimo automobilis. Pakaba susiderina puikiai, vairas pasunkėja ir tampa labai tikslus, tačiau likę agregatai, kurių darbo režimas keičiamas, akivaizdžiai padūksta ir sunkiai gaudosi, ką reikia daryti.

Pavarų dėžė nelabai susivokia su jai akceleratoriumi siunčiamais signalais ir išeina taip, kad gali važiuoti tik „gazas dugnas“ metodu. O ir spustelėjus staigiau, kažko laukiama, o po pauzelės apsukos užgriūva visa jėga. Kadangi mes ne Antanas, ir jau tikrai ne Juknevičius, tai pažaidę šiuo režimu atidedam jį į šalį.

Dviejų sankabų dėžės problema yra jos prigimties sureguliavime. Automobilis visą laiką paruošęs siūlyti dvi pavaras, tačiau kompiuteriui bent sekundės dalimi vėluojant nustatyti, kas labiau reikalinga atitinkamu momentu, vyksta veiksmai panašūs į Pačėso arba Jasikevičiaus emocijas ketvirtame kėlinyje pralaimint dviem taškais.

Galiausiai, žinote, kuo baigėsi kelionė? Pasirinkus individualias parinktis: sportinis pakabos darbas, sportiški amortizatoriai (dar pridėkim sintezatoriaus generuojamą sportiškesnį išmetimo garsą), tačiau standartinio režimo variklio darbą. Mat, mano manymu, šitaip „Talisman“ geriausiai subalansuotas tiek miestui, tiek užmiesčiui, kuriame ilgesnės kelionės metu vis tiek mėgausitės masažu. Tuomet automobilis elgiasi tikrai paklusniai ir maloniai, darydamas tai, kas jame yra pirmas geriausias dalykas – atpalaiduodamas visus esančius viduje.

Kas labiausiai patiko: Važiavimo komfortas.

Kas labiausiai nepatiko: Mažas bagažinės įkrovos skersmuo.

Papildomos pastabos

1. Ne paslaptis, kad šio segmento automobiliai dažniausiai yra įmonių perkamos mašinos aukštesnio lygio vadybininkams. Tad, mąstant kompanijos transporto priemonių valdytojo smegenimis, kažin, ar svarbiausi būtų žiurkėnų bei voveraičių kriterijai (nors nereikėtų laukti, kol jūsų vadybininkai tokiais taps).

Kažin, ar toks automobilis būtų komplektuojamas aukščiausio lygio įranga. Kažin, ar tik netaptų vienais iš pagrindinių argumentų kaina, finansinės naudojimo sąlygos, likutinė vertė ir pan. Mūsų bandyto, gausiai įrengto automobilio kaina – 38 tūkst. 600 eurų (bazinė „Talisman Energy dCi 110 Life“ versija kainuoja nuo 22 tūkst. 840 eur). Viskas pardavėjų rankose.

2. Prietaisų rodmenų monitoriuje demonstruojamas priekinio radaro pagalba atliekamas tikslus paskaičiavimas, kiek jums liko laiko iki atsitrenkimo į priešais esančią kliūtį (dažniausiai – priešais važiuojantį automobilį). Labai gera edukacinė priemonė, norint susivokti, koks trumpas gali būti gyvenimas nedidelės klaidos vairuojant atveju, kai prieš tave mirkčioja skaičiai tarp sekundės ir dviejų.

3. Mūsų bandytas automobilis buvo praturtintas galinių vairuojamų ratų paketu („4 Control“). Priklausomai nuo greičio šiek tiek pasisukantys vidun arba į įšorę galiniai ratai padidina automobilio stabilumą lekiant greitai arba sumažina apsisukimo spindulį siaurose erdvėse.

4. Per 800 kilometrų testą (430 km magistralėmis, 250 km plentais ir 120 km miestuose) „Talisman“ šimtui kilometrų vidutiniškai naudojo 6,1 litro dyzelino. Gamintojo deklaracija mišriu režimu – 4,5 litro.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (343)