Tai būtų puikus klausimas protmūšio dalyviams – išties, atsekti trečiosios kartos „Hyundai i30“ azijietišką kilmę darosi vis sunkiau. Nieko keisto – Korėjos automobilių gigantas seniai suprato, kad europiečiams reikalingi ypatingi modeliai ir su globaliais ar JAV rinkai (jau nekalbant apie Azijos šalis) skirtais automobiliais čia kalnų nenuversi ir rinkos neužkariausi.

Būtent Europos rinkai „Hyundai“ koncernas skiria ypatingą dėmesį – tuo metu, kai japonų gamintojams Europoje vis sunkiau sekasi konkuruoti ne tik su tradicinėmis europinėmis markėmis, bet ir kaimyninės Azijos šalies automobiliais, korėjiečiai neslepia – jau 2021 metais jie ketina tapti populiariausia Azijos šalių gamintojų marke Europoje. Kuo pagrįstos šios didelės ambicijos?

Ogi milžiniškomis investicijomis Europoje, kurias korėjiečiai skyrė šiai rinkai skirtų modelių kūrimui. 2003 metais netoli Frankfurto esančiame Ruselsheimo mieste įkurtame techniniame centre ne vienerius metus darbuojasi vokiečių ir kitų šalių specialistai, kurdami naujausius, Senojo žemyno rinkai skirtus automobilius. O ir pati Europos kompanijos būstinė yra už keliasdešimties kilometrų Vokietijos finansų centre Frankfurte prie Maino.

Ekstravagantiškas formas pakeitė tradicinės

Tad sudie, „čiurlenančios“ formos – taip antrojoje kartoje buvo krikštijamas specifinis modelio dizainas su daug linijų, bangelių ir paraitymų, būdingas automobiliams iš Azijos. Sprendimas nediskutuotinas – nors pirkėjai „Hyundai“ automobilių kainoms ir komplektacijoms sakė ja. sehr gut, išvaizda buvo vertinama ne taip palankiai – šioje pasaulio dalyje automobilininkų skonis kitoks. Korėjiečiai netruko padaryti išvadas.

Tad rezultate turime tą, ką turime – labiausiai išsiskiria priekinės trapecijos formos grotelės su iškilusios formos sieteliu, suteikiančių automobiliui prestižinių bruožų lyg „Lexus“ modeliuose, kurie dar gali būti ir chromuoti. Bet čia korėjiečių fantazijos šėlsmas ir baigiasi.
"Hyundai i30"

Ir puiku! Nors, kita vertus, čia galima rasti ir „Volkswagen Golf“, „Peugeot 308“, „Opel Astra“, „Ford Focus“, „Toyota Auris“ bruožų (priklauso nuo fantazijos) – visų citatų po truputį, iš kurių ir susideda naujasis „Hyundai i30“.

Ar tai taip jau blogai? Nemanau – automobilis atrodo skoningai, viskas pažįstama akiai ir europietiška – būtent to ir siekė gamintojas. Nes išvaizda – ne ta svarbiausia savybė, dėl kurio perkami „Hyundai“. O pirmiausiai, žinoma, dėl patrauklios kainos ir gerų komplektacijų. Nors paskutiniaisiais metais šio gamintojo modelių kainos išaugo, bet, lyginant su konkurentais, vis dar siūlo itin gausias komplektacijas.

Gerokai pigiau nei „Golf“

O su naujuoju „i30“ kainų klausimu gamintojas nusiteikęs dar ryžtingiau įsitvirtinti gerokai aukštesnėse pozicijose nei buvo iki šiol – Lietuvoje pigiausias modelis kainuoja nuo 14 tūkst. 990 eurų, gerai sukomplektuotas „i30“ su 1 litro 120 AG varikliu – nuo 18 tūkst. 990 eurų, su pirmą kartą „Hyundai“ gamoje debiutuojančiu visiškai nauju 1,4 l turbobenzininiu T-GDI 140 AG motoru – nuo 19 tūkst. 990 eurų, o už 7 greičių automatinę dviejų sankabų pavarų dėže dar prašomi papildomi 1000 eurų. Viskas proto ribose.

Geriausios „Style“ komplektacijos modelis su „automatu“, odiniu salonu, 8 colių įstrižainės navigatoriumi, panoraminiu stoglangiu ir 17 colių ratlankiais kainuoja 24 tūkst. 590 eurų. Sėdus prie „tikrojo“ tautos automobilio iš Volfsburgo konfiguratoriaus ir parinkus panašią komplektaciją, nuo pradinės patrauklios kainos ji išaugo iki daugiau kaip 29 tūkst. eurų – čia papildomai kainuoja net kilimėliai, tad neabejoju, kad tikrai dar kažkur pamiršau uždėti varnelę.

O tai – beveik 5000 eurų arba 20 proc. daugiau. Tenka sutikti, kad skirtumas – išties didelis.

Pigesnis, bet ne prastesnis

Ir, kas svarbiausia, nekyšo tą kainų skirtumą liudijantys taupymo įrodymai. Atvirkščiai – kaskart „Hyundai“ modeliuose minkšto plastiko vis daugiau, medžiagos kokybiškos, jungikliai nebėra pigios medžiagos gabalėliai. O ką jau sakyti apie odines sėdynes su šildymo ir vėdinimo funkcija, didelį informacinį ekraną per vidurį, belaidžio telefono įkrovimo vietą, patogų paimti ir dideliu diapazonu reguliuojamą oda aptrauktą vairą.

Bene vienintelis pastebėtas dalykas, dėl kurio galima priekaištauti – kietas ir teplus plastikas prie vidinių durelių rankenėlių, kuris kentės nuo žiedų ir ilgų nagų.

Menkniekis – gale erdvu, bagažinė talpina nuo 395 iki 1301 litro – iki 90 l daugiau nei gali pasiūlyti pagrindiniai konkurentai. O kam reikia dar daugiau vietos, galėsi rinktis šį pavasarį Ženevos parodoje debiutavusį universalą – į jo bagažinę tilps nuo 602 iki 1650 litrų.

Be praktiškų savybių čia ir daug pažangios elektronikos – visi be išimties modeliai turi avarinio stabdymo sistemą, geresnėse komplektacijose yra nematomų zonų stebėjimas, atstumą palaikanti greičio kontrolė, automatinis važiavimas savo eismo juosta, ženklų atpažinimas, LED pagrindinių šviesų žibintai – galimybė pasirinkti šias sistemas ir įrangą yra tiesiog būtina europiečių širdis ir pinigines pasirengusiam užkariauti automobiliui.

Naujas 1,4 l 140 AG turbomotoras

Pavyko išbandyti dvi skirtingas modelio versijas – su 1 l trijų cilindrų 120 AG turbovarikliu ir 6 greičių mechanine pavarų dėže (automatinė pavarų dėžė su šiuo motoru nesiūloma) ir su 1,4 l keturių cilindrų 140 AG varikliu ir 7 greičių „automatu“. Tiek mechanikai, tiek ir „automatui“ – jokių priekaištų – pirmojo pavaros perjungiamos su „skaniu“ ir tiksliu perėjimu, antrasis – greitai parinkdamas reikiamą pavarą ir palaikydamas norimą važiavimo stilių (galima pasirinkti du skirtingus pavarų perjungimo režimus).

Sąnaudos su abiem varikliais svyravo apie 6-6,5 l/100 km – iki puslitrio didesnės su galingesniu varikliu. Tad įvertinant, kad tokios pačios komplektacijos modelių kainos skirtumas yra tik 1000 eurų, pasirinkimas, bent jau Lietuvoje, kur neslegia mokesčiai dėl variklio darbinio tūrio ir netenka skaičiuoti kiekvieną į aplinką išmetamą taršalų gramą (tikiu, kad kažkada ir Lietuvoje pagaliau bus griežčiau vertinami teršiantys automobiliai), pasirinkimas galingesnio modelio naudai akivaizdus – didesnis sukimo momentas (171 Nm prieš 242 Nm) lemia ir žymiai geresnę dinamiką (įsibėgėjimas iki 100 km/val. – atitinkamai per 11,1 ir 8,9 sekundes), ir universalesnes variklio galimybes važiuojant tiek mieste, tiek ir užmiestyje.

Dar iš pasirinkimo galimybių – atmosferinis 1,4 l 100 AG MPI motoras ir trys turbodyzeliniai 1,6 l varikliai, pasiekiantys 95, 110 arba 136 AG. Rudenį taip pat pasirodys ir „karšta“ 275 AG versija, taip pat sportiškas fastback kėbulo modelis.

Niurburgringo trasos bandymai

Taip pat jau kelis metus džiugina, kad „Hyundai“ pagaliau išmoko tiksliai derinti elektrinius vairo stiprintuvus ir naujausias „i30“ – ne išimtis. Vairo sistema veikia tiksliai, lengvai, jokio dirbtinio sunkumo – to, ko ir tikiesi važinėdamas mieste ir vingiuotais užmiesčio keliais.

Kaip nėra priekaištų ir pakabos darbui bei akustiniam komfortui – Latvijos keliai tikrai toli nuo idealo, be to, važiavome ir neasfaltuotu ruožu – su visomis užduotimis pakaba puikiai susitvarkė – nelygumus įveikė sklandžiai, greituose posūkiuose drauge su tikslia vairo sistema be problemų leisdavo važiuoti pasirinkta trajektorija be jos koregavimo.

Nieko keisto, kadangi dar 2013 m. Niurburgringo trasoje įrengtame „Hyundai“ bandymų poligone tobulinamos gamintojo modelių važiavimo savybės (taip pat ir maksimaliomis apkrovomis tikrinamas agregatų resursas). Tik, kaip ir kitų šios klasės automobilių atveju, užvažiavus ant šiurkštesnio asfalto, norėtųsi mažiau nuo ratų arkų sklindančio triukšmo – tokia auka dėl didelio diametro (17 colių), žemo profilio ir plačių padangų.
"Hyundai i30"

Taigi, ką turime rezultate? Ogi apžvalgą, kurioje beveik vien pagyros – prie patrauklių kainų dar pamiršau paminėti, kad automobiliui taikoma ir penkerių metų garantija be ridos apribojimo.

Trūkumai? Nėra siūloma adaptyvi pakaba, taip pat, subjektyviai vertinant, išvaizdai trūksta originalumo. Bet „čiurlenantis“ antros kartos modelis įrodė, kad europiečiai nesižavi Azijoje populiariais dizaino elementais – tad, skirtingai nuo japonų „Honda“ gamintojų, kurių „Civic“ yra pabrėžtinai išskirtinis, „Hyundai“ gamintojai pataikauja Europos automobilių madoms. O ar tą įvertins pirkėjai, parodys laikas – priežasčių jam nebūti populiariu tiesiog nematau.

Įvertinimas 9/10

„Hyundai i30“ techniniai duomenys
Variklio darbinis tūris: 1353 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 103 kW/140 AG/6000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 242 Nm/1500 aps./min.
Pavarų dėžė : 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4340 mm
Plotis: 1795 mm
Aukštis: 1455 mm
Važiuoklės bazė: 2650 mm
Svoris: 1204 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 8,9 sek.
Maksimalus greitis: 210 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 5,4 l/100 km
CO2 emisija: 124 g/km
Bagažinės tūris: 395/1301 litras
Kaina: nuo 19 tūkst. 990 eurų (bazinio modelio kaina – nuo 14 tūkst. 990 eurų)