Kad tai yra dar viena 208 inkarnacija išduoda begalė detalių: varikliai, transmisijos, pakaba, salono įranga. Kai kurios iš jų – sėkmingi sprendimai, 2008 modeliui neabejotinai – į naudą. Kiti – galbūt ne toks geras pasirinkimas.

Pavyzdžiui, pakabos suderinimas galėjo pasiekti ir sėkmingesnį rezultatą kitokios natūros automobiliui. Jeigu 208-ajame mažylyje priekaištų nebuvo, tai 2008-ajame pakaba atrodo jau pernelyg įsitempusi, ypatingai – nelygiame kelyje arba žvyrkelyje. O jau duobių ji neatleidžia visai – it aikštinga prancūzų panelė priekaištus reiškia taip, kad girdi visas kvartalas.

Posūkiuose kėbulas svyra nedaug, gaila, kad sėdynėse trūksta šoninio prilaikymo, tad mažais automobilio „kūno“ posvyriais pasidžiaugti beveik ir nepavyksta. Tačiau apskritai automobilio valdymas – labai paprastas ir tikslus. Valdymo lengvumu jis tikrai labai primena 208-ąjį.
Atnaujintas "Peugeot 2008" sukėlė įvairių minčių

Naujiesiems „Peugeot“ būdingas mažas vairas man patiko 208-ajame modelyje, tačiau šiame automobilyje šiek tiek perlenkta lazda – nors ir labai tinkamas netikėtam SUV manevringumui, tačiau ties 3 ir 9 valanda vairas yra tiesiog per mažas ir per storas, patogus tik nedidelei ir laibai aikštingosios prancūzės rankelei.

Užtat džiugina „Peugeot“ požiūris į savo mažuosius automobilius: salone čia nemažas multimedijos ekranas (7 colių skersmens), galima pagirti ir gerą garso sistemą, taip pat gerai nuteikia neblogos interjero medžiagos, kietos plastmasės nedominuoja, o mūsų bandyto „Allure“ įrangos lygio modelio sėdynės – pusiau odinės, dienos žibintai – LED.

Gale vidutinio ūgio keleiviui arba aukštam prancūzui dar pakanka vietos kojoms, bet plotis riboja komfortą iki dviejų suaugusių lietuvių sėdėjimo. Tačiau galvomis į lubas nesiremia net danai – vietos nestinga dėl specifinio 2008 reljefo su aukštėjančiu stogu. 350 litrų tūrio bagažinė pakankama solidžiam apsipirkimui ar netolimai kelionei, bet jeigu jūsų šeimoje bent trys asmenys, kelionėms reiktų rinktis didesnį automobilį.

Ir (kaip gi be to) – būtinai kokia prancūziška smagi detalė. Šį kartą tai – stovėjimo stabdžio rankena, kuri atrodo nužengusi į saloną it iš lėktuvo.
Pavarų svirtis, važiavimo režimų valdiklis ir stovėjimo stabdžio rankenėlė – it iš lėktuvo

1,2 litro darbinio tūrio trijų cilindrų 110 AG motorui su turbina – komplimentai. Jis – tylus (garsiau kriokteli tik smarkiai spustelėjus akceleratorių), o efektyvumas jaučiamas praktiškai visada: iki 2000 aps./min. pirmyn automobilis juda gana ramiai, kaip ir reikia mieste, 2000-3000 aps./min. intervale vairuotojas jau gali pajausti šiokią tokią jėgą ir azartiškumą bei drąsiau lenkti, o jei verčia aplinkybės ir prie 3000-4000 aps./min. dar galima išspausti papildomą galios lašą (bet tik lašą).

Tik tuomet garso – jau per akis. Bet šešta pavara važiuojant apie 120 km/val. greičiu apsukos nedaug viršija 2000 per min., tad akustika pakankamai komfortiška. Gal tik vėjas lengvai švilpauja languos ir savitu ūžesiu apie save primena universalios padangos, tačiau bendra garso izoliacija – nebloga.

Automatinė šešių laipsnių dėžė pavaras jungia su juntamais tarpeliais, bet ilgiau pavažiavus atrodo suderinta ne blogiausia maniera: apsukas žvaliai stengiasi prilaikyti ir virš 2000 per min. (maksimalus 205 Nm sukimo momentas pasiekiamas prie 1500 aps./min.) net pakankamai nesmarkiai spaudžiant paminą. Tik žemyn pavaras jungia beveik visada kėbului perduodama smūgius, nekomfortiškai.

„Peugeot“ deklaruoja vidutines 4,8 litro benzino sąnaudas šimtui kilometrų arba 5,9 litro mieste. Man per 244 kilometrus mišriomis sąlygomis pavyko pasiekti 6,6 litro. Vis dėlto esu tikras, kad kokią šventą dieną gavęs atitinkamą pamokslą iš arkivyskupo, pasiekčiau ir gamintojo deklaraciją. Pajuokavau.

Kas dar:

1. „Start/Stop“ sistemos darbui šiek tiek trūko nuoseklumo – variklis kartais įsijungdavo be aiškios priežasties.

2. Gamyklinė garantija 5 metai arba 100 tūkstančių kilometrų.

3. Mūsų bandytas automobilis kainuoja 24 tūkst. 800 eurų, tačiau jame vien papildomos įrangos – už 4261 eur. Tarp jos – ir „Grip Control“ sistema (554 eur), kuri leidžia pasirinkti važiavimo skirtinga danga režimus. Bazinės versijos „Peugeot 2008“ kainuoja 13 tūkst. 915 eur.

Jurgis Paplaitis, „Motorai“ žurnalistas

Atnaujintas modelis nuo pirmtako pasikeitė nedaug. Bene pastebimiausias akcentas – kitokios priekinės grotelės, kur kas labiau išskiriančios automobilį iš minios – tiesa, tai gali patikti ne visiems.

Gale įprastus žibintus pakeitė LED technologijos šviesos, o automobilio siluetas vis dar atpažįstamas pagal ties antra sėdynių eile aukštėjančią stogo liniją – iš šono automobilis labiau primena mažą universalą, o ne SUV automobilį.

Salone – jau firminiais tapę „Peugeot“ automobilių elementai. Į prietaisų skydelį žiūrima virš mažo vairo, kairėje pusėje šalia valytuvų svirtelės – pagalbinė rankenėlė su multimedijos sistemos valdymu.
Bene pastebimiausias akcentas – kitokios priekinės grotelės

Ant paties vairo – vos keli jungikliai. Tiesa, vairas aptrauktas gana keistai sausa oda – norėtųsi, kad prie tokio sportiško mažo vairo ranka liptų smagiau.

Ir šiame „Peugeot“ modelyje beveik visos funkcijos valdomos lietimui jautriame ekrane, taip pat nuo šiol „MirrorLink“ sąsaja galima prijungti savo telefoną prie multimedijos sistemos, naudotis internetu ir kitomis paslaugomis. Tiesa, temperatūros ir vėdinimo intensyvumo reguliavimas paliktas analoginiams klavišams ir svirtelėms – visgi tai dažniausiai naudojamos funkcijos.

Prancūziškai minkštos sėdynės turi gerą šoninį prilaikymą, taip pat faktūrinis audinys maloniai masažuoja nugarą. Tik kaip uždaryti panoraminio stoglangio uždangalą, kad taip nespigintų saulė? Ieškau visose man žinomose ir tikėtinose vietose šiai užduočiai skirto mygtuko – niekur nėra. Gal tą reikia atlikti paprasčiausiu būdu užtraukiant ranka? Nepanašu, nepasiduoda.

Ir tik sustojęs randu reikiamą klavišą vos ne po alkūne – dabar, kai žinau, tai atrodo įprasta vieta (kas kad ir nelabai patogi), bet pirmą kartą rasti buvo iššūkis.

Automatinės greičių dėžės pavarų svirtis su zigzago formos eiga išduoda, kad visgi čia – atnaujintas 2013 metais pasirodžiusio automobilio modelis. Tad su 1,2 l 110 AG turbobenzininiu varikliu komplektuojamas hidraulinis „automatas“, flegmatiškai perjungiantis pavaras, nukelia jei ne dešimčia, tai bent penkeriais metais atgal.

Situaciją pataiso mažu mygtuku įjungiamas sportiškas režimas, nors akivaizdu, kad konkurentų siūlomos šiuolaikiškos dviejų sankabos transmisijos su šia užduotimi susitvarko kur kas geriau.

Tai atsiliepia ir degalų sąnaudoms – jei važiuojant itin ramiai užmiestyje, degalų sąnaudas pavyko sumažinti iki 6,5 l/100 km, tai mieste jos šoktelėjo iki 8 l.
"Peugeot 2008" junglumo galimybės

Bet štai nudžiugina važiavimo bekele režimų pasirinkimo valdiklis – nors automobilis varomas tik priekiniais ratais, tikėtina, kad smėliui, akmenims, purvui pritaikyti algoritmai pagelbės nuvažiavus nuo asfalto.

Tuo įsitikinu ir praktikoje – bandant automobilį Estijoje vykusiame „Peugeot“ modelių pristatyme, šie režimai išties padėjo lengviau susitvarkyti su nedidele purvyne. Bet visgi viena varanti ašis, kad ir valdoma intelektualios elektronikos, niekada neprilygs dviems – specialiai sustojus stačioje ir smėlėtoje įkalnėje, pajudėti nebepavyko.

Važiuojant įprastais keliais pastebiu, kad vairas suderintas gana standžiai – jei gerai pamenu, anksčiau jis sukdavosi gerokai laisviau ir važiuojant didesniu greičiu laikyti mažo diametro „riestainį“ tapdavo ne itin jauku.

Pakaba suderinta stangriai, nors ir pakankamai komfortiškai – važiuoti automobiliu (įvertinant, kad tai visgi ekonominės klasės modelis) visai patogu ir valdomas jis tikrai neblogai. Reikalą gadino tik tai, kad čia buvo sumontuotos universalios padangos, mažinusios tiek valdymo tikslumą, tiek ir pradėdavusios triukšmauti, važiuojant didesniu kaip 70 km/val. Greičiu.

Vietos gale užtektinai – nemažai jos ir kojoms, ir virš galvų – gale sėdintys gali priekaištauti nebent kad čia nėra nei rozečių, nei USB jungčių, nei vėdinimo grotelių. O blogiausia – kad gamintojas nusprendė nebemontuoti rankenėlių durelių viršuje laikytis keleiviams – itin keistas sprendimas, įvertinant tai, kad automobilis turi ir kažkokių pretenzijų važiuoti bekele.

Apibendrinant – už 14 tūkst. eurų siūlomas geros „Active Plus“ komplektacijos laiko patikrintas modelis su 110 AG varikliu yra tikrai įdomus ir geras pasiūlymas. Tiesa, ieškantys „automato“, jau turės mokėti 16 tūkst. 500 eurų.

Tad jei rinksitės „mechaniką“, jums svarbiau ne išskirtinė išvaizda, o praktiškos savybės ir gana smagus valdymas, nors ir su pakankamai komfortiškai veikiančia pakaba (o dažniausiai suderinti šiuos du dalykus būna sunku), tai atnaujintas „Peugeot 2008“ – išties įdomus pasiūlymas.

Įvertinimas 7/10

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)