Europos bendrovės „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas sako, kad termometro stulpeliui nusiritus žemiau minus dešimties laipsnių, vairuotojai turėtų būti itin atsargūs – išauga ne tik eismo įvykių skaičius, bet keičiasi ir jų pobūdis, daugėja eismo įvykių, sukeliančių didesnius nei įprasta nuostolius.
„Šiuo metu dominuoja eismo įvykiai dėl saugaus atstumo nesilaikymo, dešinės rankos taisyklės pažeidimo, važiavimo atbuline eiga parkavimo aikštelėse, išvažiuojant iš šalutinio kelio ar persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, tačiau šaltuoju laikotarpiu daugiausia avarijų įvyksta ir didžiausia žala padaroma dėl slidžios kelio dangos“, - dėsto A. Pilčicas.
Pasak jo, dar labiau eismo įvykio tikimybė išauga suspaustu sniegu padengtuose užmiesčio keliuose, kurie nėra barstomi druskos mišiniu.
„Eismo įvykių, laikantis dideliam šalčiui, gali ir sumažėti dėl objektyvių priežasčių – žmonės vengia eiti į lauką, nepavyksta užvesti automobilio, tačiau padidėja avarijų tikimybė dėl nuolat kintančių eismo sąlygų, todėl vairuojant būtina visą laiką išlaikyti budrumą“, - sako A.Pilčicas.
Jo teigimu, spaudžiant tokiam šalčiui kaip šiuo metu JAV, padidėja gedimų, padidėja tikimybė užgesti varikliui, todėl kitiems automobiliams gali netikėtai atsirasti kliūtis. Esant žemai neigiamai temperatūrai priekyje važiuojantis automobilis gali bet kada tapti nevaldomas ar netikėtai sustoti. Ypatingą pavojų žiemą kelia tempiami automobiliai – pasitaiko, kad trūksta vilktis ar tempiamą automobilį sumėčius, šis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą.
Patarimai vairuotojams
DELFI primena, kad susidarius plikledžiui ar pasnigus, net ir labiau patyrę vairuotojai turi imtis visų atsargumo priemonių.
Nereikia pamiršti, kad susidarius plikledžiui, stabdymo kelias pailgėja du kartus, todėl vertėtų laikytis bent 1,5 karto didesnio atstumo nuo kitų automobilių nei įprastai ir važiuoti mažesniu greičiu. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tiltais ir viadukais – jie greičiau apledėja nei ant žemės nutiesti keliai.
Daugelio vairuotojų didžiausia klaida yra ta, kad jie posūkiuose atlieka per daug veiksmų, mažinančių automobilio stabilumą: stabdo, suka vairą, perjunginėja pavaras ar spaudžia greičio pedalą. Visus šiuos veiksmus reikia atlikti prieš posūkį, t. y. dar prieš posūkį automobilį pristabdykite, įjunkite žemesnę pavarą.
Pajutus, kad automobilis slysta, vairą atsargiais judesiais reikia sukti į tą pusę, į kurią slysta automobilio galas.
Jei automobilis varomas priekiniais ratais, per greitai susukus automobilio vairą posūkyje pradeda slysti automobilio priekis. Tokiu atveju reikia atleisti greičio pedalą arba švelniai spustelėti stabdžius, tačiau jokiu būdu negalima užblokuoti ratų. Antrajame žingsnyje reikėtų tiesinti vairą nestipriai spaudžiant akceleratoriaus pedalą. Laikantis tokios veiksmų sekos, ratai sukimba su kelio danga ir automobilį galima lengvai suvaldyti.
Jei automobilyje yra įmontuota ABS sistema, stabdymo kelias tampa ilgesnis, tačiau ratai apsaugomi nuo užblokavimo, automobilis lengviau valdomas. Automobilį be ABS sistemos patariama stabdyti greitai, atleidžiant ir vėl spaudžiant stabdžių pedalą. Stabdant „pulsuojančiai“, neužsiblokuos ratai ir automobilį bus galima pasukti reikiama kryptimi. Tiesa, pedalą reikia spausti ne iki galo, o švelniai, taip pat būtina stabdymo metu įminti sankabą.
Nors įsivaizduojama, kad visais ratais varomas automobilis slidžiame kelyje yra saugesnis, tačiau visada reikia atsižvelgti į esamą situaciją. Keturiais ratais varomas automobilis bus stabilesnis posūkiuose, jis lengviau įsibėgės, tačiau greičiau sustoti jis nepadės.
