Iš tiesų, autonominius šildytuvus gamina keletas tuzinų bendrovių, tačiau Senojo žemyno rinkose geriausiai žinomos „Eberspächer" ir „Webasto". Pastarosios įmonės produktai, bene pirmiausia patekę į mūsiškių automobilininkų akiratį, padarė tokį įspūdį, kad „vebasto" tapo bendriniu žodžiu. Panašiai kaip „pampersas", „džipas" ar „kseroksas". Toks pripažinimas turėtų glostyti vokiečių savimeilę. Bet arčiau reikalo. Kaip tokios sistemos veikia? Kuo skiriasi „šlapi" ir „sausi" šildytuvai? Kokie jų pliusai ir minusai?
Mūsiškės laboratorijos konsultantu pabūti sutikęs bendrovės „KG Knutsson" (tai oficiali „Webasto" atstovybė) produktų vadovas Dimitrijus Roitbergas patikino, kad užsisakyti autonominius šildytuvus siūlo beveik visi sunkiojo transporto gamintojai ir didelė dalis lengvųjų automobilių kalvių.
„Būkim biedni, bet teisingi - mašinų gamintojų ir mūsų siūlomų sistemų kainos labai panašios, todėl iš tiesų racionaliau rinktis sistemą, kuri gimė kartu su automobiliu. Mes gelbstime tuos, kurie autonominių šildytuvų pranašumus atranda vėliau, nei išsirenka savo transportą", - atviravo D. Roitbergas.
Kokie tie pranašumai? Svarbiausias - galimybė net ir spiginant arktiniam speigui pradėti kelionę sėdant į vasariškai jaukų automobilio saloną bei spausti jau sušilusio variklio akceleratorių. Pastaruoju malonumu gali lepintis pasirinkę vadinamąją šlapio tipo sistemą, kai šiluma į mašinos saloną patenka prieš tai pakaitinusi visos jėgainės aušinimo skystį. Taip gaunama dviguba nauda, nes pradedant važiuoti motoras jau būna pasiekęs darbinę temperatūrą. Vadinasi, gerokai mažiau dėvisi judančios detalės ir krinta mašinos apetitas degalams. T. y. aptariamo tipo autonominio šildytuvo įtaka akivaizdžiai peržengia tradicinio komforto riboženklius.
Bene vienintelis tokios sistemos trūkumas - šiluma į saloną patenka po gerokai ilgesnio laiko (žiemą rekomenduojama šildytuvą užprogramuoti taip, kad jis darbą pradėtų mažiausiai 20 ar net 30 minučių prieš leidžiantis į kelionę). Be to, šildyti aušinimo skysčiu reikia didesnės galios, todėl sunaudojama kiek daugiau degalų. Tiesa, šiuo atveju „daugiau" nebaugina, nes, priklausomai nuo lauko oro temperatūros, per pusvalandį sudeginama viso labo 150-200 gramų tokių pat degalų, kokius naudoja pagrindinis automobilio variklis. Dirbdamas laisvąja eiga motoras per tą patį laiką sueikvotų daugiau nei litrą degalų.
Vadinamoji sausa autonominio šildymo alternatyva taip pakrikštyta, nes prietaisas nešildo mašinos variklio, o tiesiog į saloną tiekia karštą orą. Tokia sistema naudoja dar mažiau degalų ir dirba tyliai - tai labai svarbu ją eksploatuojant ilgesnį laiką, pavyzdžiui, nakvojant automobilyje. Tolimųjų reisų vairuotojai tikina, kad dirbant atšiauresnio klimato regionuose šių dalykų pervertinti neįmanoma. Jie ne tik leidžia sutaupyti nemažai pinigų, bet ir sukuria komfortišką darbo aplinką, o tai dažnai sunkoka įvertinti litais.
Solidesnę patirtį sukaupę vairuotojai byloja, kad saugumo požiūriu abi sistemos yra vienodai patikimos. Tvarkingai prižiūrimos jos nekelia jokių rūpesčių ir negali pakenkti nei kitiems automobilio agregatams, nei žmonėms.
Nepaisant akivaizdžių autonominio šildymo sistemų dorybių, prie juos montuojančių servisų eilės nesirikiuoja. Atsakymas nesunkiai nuspėjamas - kaina. Net patys paprasčiausi garsiųjų „Webasto" ar „Eberspächer" šildytuvai kainuoja mažiausiai 2000 litų, o galingesni ir atliekantys daugiau funkcijų apie 4500 litų. Tokia suma sudaro nemažą vidutinės statistinės lietuviškos mašinos kainos dalį, todėl investicijai paprastai ryžtasi tik savo kailiu patyrę šildytuvų naudą.
Mūsų verdiktas
Autonominio šildymo įrenginiai - beveik tobulas sprendimas neturintiems nuosavų garažų ar dėl įvairiausių priežasčių bent retsykiais mašinoje nakvojantiems automobilininkams. Investavus į tokį daiktą pasaulis neabejotinai atrodys kur kas gražesnis ir teisingesnis. Žinoma, tai brangoka, tačiau žiemą kiekvieną rytą startuojant šiltu varikliu vien degalų sąnaudos leidžia nemažai sutaupyti. Langus išvadavus iš ledo ir šerkšno gniaužtų keliauti nepalyginamai saugiau.
Pagiriamasis žodis šilumai
- Automobilio variklį ir saloną sušildyti, pašalinti nuo langų ledą ir t. t. galima prieš pradedant darbą. Visos modernios sistemos yra programuojamos arba gali būti valdomos nuotoliniu būdu net esant už kilometro nuo mašinos.
- Autonominio šildymo sistemas nesunkiai galima įmontuoti lengvųjų automobilių variklio skyriuje.
- Tiek „šlapio", tiek „sauso" tipo sistemos naudoja tuos pačius degalus, kaip ir pagrindinis mašinos motoras.
- Šildytuvų eksploatacija paprasta kaip trys kapeikos ir nekelia jokių rūpesčių. Tereikia nepamiršti jų bent porą kartų įjungti ir šiltuoju metų laiku, kad visos sistemos prasimankštintų, taip pat laiku pakeisti degalų filtrus. Be to, reikėtų įsigyti kiek didesnės talpos akumuliatorių.
- Autonominio šildymo įrenginius nesudėtinga išsiimti iš parduodamo automobilio ir sumontuoti į naujai įsigytą mašiną.
- „Webasto" atstovai tikina, kad kelionę pradedant šiltu varikliu maždaug 40 proc. šildytuvo sunaudotų degalų atsiperka dėl mažesnio pagrindinio jėgos agregato apetito.
- Gamintojai visų tipų šildytuvams teikia dvejų metų garantiją. Šaltuoju metų laiku įrenginius naudojant maždaug po valandą per dieną jie be remonto turėtų veikti bent penkerius metus.
