Iš viso 2016-aisiais Vokietijoje techninė apžiūra buvo atlikta 3472 mašinoms su lietuviškais registracijos numeriais.
Tačiau jau kitais metais viskas greičiausiai radikaliai keisis: šiuo metu galiojančią ES direktyvą iš dalies keičia naujas Europos Parlamento ir Tarybos priimtas dokumentas – direktyva 2014/45/ES. Joje be kita ko užfiksuota nuostata jog „kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje registruotos transporto priemonės (…) periodiškai tikrintų tos valstybės narės įgalioti techninės apžiūros centrai“.
T. y. aiškiai ir griežtai neapibrėžtą situaciją, kas privalo prisiimti atsakomybę dėl automobilių techninės būklės, naujoji direktyva keičia įvesdama geležinę tvarką. Net ir paties Romos popiežiaus palaimintas „lietuviškas“ vilkikas tvarkingu bus laikomas tik tada, kai praeis techninę apžiūrą Lietuvoje.
CargoNews.lt jau analizavo šio precedento neturinčio (nei viena kita Europos valstybė ir lig šiol nesutikdavo priimti į savo TA centrus užsienio šalių technikos) sprendimo ypatumus. Kaip žinia, Susiekimo ministerijos ir Valstybinė kelių transporto inspekcijos vadovai buvo sukirtę rankomis su vokiečiais dėl galimybės mūsiškių vežėjų transportą patikrinti net 235 techninės apžiūros centruose Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat – Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose.
Dabar „taškų“, į kuriuos gali užsukti Lietuvos vežėjai, skaičius sumažėjo iki 57. Be to, atsirado dar vienas TA centras Prancūzijoje „Controle technique de pins“ (Carnoux -en- provence 13470, 34 avenue Gay Lussac Prancūzija; visas sąrašas: https://www.vta.lt/wp-content/uploads/2016/04/Sto%C4%8Di%C5%B3-s%C4%85ra%C5%A1as_2017.03.27.pdf ), kuris taip pat atvėrė duris mūsų šalies transportininkams.
Ar pasikeitė pačios patikros kokybė? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos„specialistai sako „taip“, tačiau pasidžiaugti visiškai dingusiomis abejonėmis negali.
„Pradėjus šį tarptautinį eksperimentą jau po pusmečio pastebėta, kad dalis vokiškų TA stočių akivaizdžiai „chaltūrina“ – teigiamas išvadas duoda tokių trūkumų turinčioms mašinoms, kurioms verkiant reikia remonto. Iš pirmo karto TA barjerą įveikdavo net 94 proc. „lietuviškų“ vilkikų, nors mūsų šalyje tai pavyksta maždaug 62 proc. krovinių gabenimui skirtų transporto priemonių. Dabar šis procentas sumažėjo iki 87 proc., tačiau kai kurie dalykai vis dar kelia abejonių.
Neigiamas išvadas po patikros iš viso išgirdo 790 vilkikų vairuotojų. Pagrindinė problema, į kurią buvo atkreiptas dėmesys vos prasidėjus bendradarbiavimui su kitų šalių techninės apžiūros centrais, išliko – techninės apžiūros metu naudojamų prietaisų rodmenų automatinio nuskaitymo ir toliau nėra, o visi svarbiausi duomenys į protokolą rašomi ranka. Tarkim bemaž visose ataskaitose, kurias yra tekę matyti, fiksuojama jog stabdymo jėga (beje, tai pats dažniausias ir vienas pavojingiausių trūkumų, kurie aptinkami Europoje dirbančiuose lietuviškuose vilkikuose) ant priešingų tos pačios ašies ratų yra identiška“, – pastebėjo „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Pašnekovas teigė suprantąs, kad mūsų vežėjai pagal ilgalaikius kontraktus dirbti į Vakarus vežėjai siunčia naujausią, nespėjusią susidėvėti ar geriausiai prižiūrėtą techniką, todėl patikrų rezultatai kur kas geresni už fiksuojamus Lietuvoje.
Panašios nuomonės laikėsi ir bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius, nors akivaizdu, kad realiame gyvenime taip praktiškai niekada nebūna.
„Kartais net visų ratų stabdymo jėgos nurodomos vienodos. Kitaip tariant, kai kurie duomenys į informacinę sistemą įvedami ne automatizuotai, o „iš akies“. Tai atveria erdves tiek žmogiškoms klaidoms, tiek „draugiškiems“ susitarimams. Pasitaiko atvejų, kai teigiamos išvados teikiamos net tuomet, kai pateiktuose dokumentuose įrašyti skaičiai byloja, jog nėra pasiekiamos reikalavimuose nustatytos minimalios veiksmingumo reikšmės“, – pastebėjo R. Vėlavičius.
Pašnekovas nesutiko su vertinimais, esą tokie nukrypimai yra „smulkmena“. Jo teigimu, taikant skirtingus reikalavimus toje pačioje rinkoje dirbantiems sunkvežimiams, vežėjai atsiduria skirtingose konkurencinėse sąlygose: vieni privalo leisti pinigus servisuose, o kiti gali važiuoti su „garbės žodis stabdžiai suveiks“ lygio technika.
Beje, kaip ir anksčiau Vokietijos TUV centrai apžiūrėję Lietuvoje registruotas transporto priemones, net gero įvertinimo sulaukusių sunkvežimių valstybinio numerio nepažymi specialiu lipduku, koks klijuojamas ant visų vokiškų mašinų. T. y. jie neprisiima jokios atsakomybės – „techninės apžiūros“ ir „patikros“ statusas skiriasi iš esmės. Dėl šios priežasties Lietuvos vežėjai jau sulaukė pretenzijų iš Belgijos bei Portugalijos eismo priežiūros pareigūnų, kurie vokiškus patikros protokolus laiko niekiniais, nes visa tai buvo grindžiama tik neformaliais susitarimais.
Dėl šių incidentų bei numatomų permainų, kai ES šalyse atlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra nebebus pripažįstama galiojančia Lietuvoje, jau pradėjo mušti pavojaus varpus vežėjų organizacijos. Lietuvos vežėjų sąjunga savo tinklapyje paskelbė perspėjimą, kad tokie pokyčiai ženkliai pablogintų vežėjų konkuravimo galimybės ES krovinių gabenimo rinkoje, vežėjai patirtų finansinius ir laiko nuostolius, susijusius su transporto priemonių grįžimu į Lietuvą privalomajai techninei apžiūrai atlikti. Transportininkų manymu, toks nepalankus sprendimas taptų dar vienu protekcionistinio pobūdžio ribojimu, greta jau įsigaliojusių reikalavimų vilkikų vairuotojams mokėti europinius atlyginimus, kassavaitiniam 48 valandų poilsiui apsistoti tik viešbučiuose ir pan.
Komentuodami šią situaciją Susisiekimo ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomosios techninės apžiūros pripažinimo, kadangi ateityje Įstatyme neliks nuostatų dėl priverstinio transporto priemonės išregistravimo po 180 dienų, neatlikus techninės apžiūros arba neapsidraudus.
Kitaip tariant, užsienio šalyse pagal ilgalaikius kontraktus dirbantiems vežėjams nebus supančiotos rankos, net jei jie kurį laiką krovinius gabens neturėdami galiojančios TA pažymos. Tačiau klausimas, ar tikrai Europoje atliktų lietuviškų transporto priemonių ir priekabų privalomosios techninės apžiūros nepripažinimas (šią procedūrą bus privalu atlikti Lietuvoje) taps neaktualiu, lieka atviras: net ir išvengus priverstinio išregistravimo, grėsmė gauti baudą už reikiamų dokumentų trūkumą išlieka.
