Šį žemėlapį ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kūrė bendradarbiaudama su savivaldybėmis ir dviratininkus vienijančiomis bendruomenėmis.
„Iki šiol dviračių infrastruktūros plėtra nacionaliniu mastu buvo vykdoma gan epizodiškai, esama infrastruktūra nebuvo inventorizuota, nebuvo apibrėžti ir jos prioretizavimo kriterijai. Kurdami žemėlapį, įvertinome turimą infrastruktūrą, sutarėme dėl infrastruktūros prioritetų nustatymo algoritmo, pagal kurį kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis nustatytas bendras plėtros poreikis ir svarbiausios jungtys“, – pristatymo metu teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak ministro, žemėlapis bus naudingas kiekvienam gyventojam, norinčiam pamatyti jo savivaldybėje esančius takus, jų plėtros planus, teikti pastabas ir pasiūlymus. Visuomenei, savivaldybėms, verslui, vystytojams bus aiškiau, kokie ir kodėl vystomi takai bei trasos, kokie plėtros prioritetai. Naudodamasis šiais duomenimis, verslas galės sukurti inovatyvių sprendimų kelionių dviračiais skatinimui.
Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km takų, dar 1 tūkst. km takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių. Iki 2035-ųjų numatoma abiejų kategorijų rodiklius pagerinti dar po 1 tūkst. km. Tam numatoma virš 300 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos. Prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose.
Prioritetai sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką. Į tai ir yra orientuota valstybinės reikšmės keliuose esančios infrastruktūros vystymo idėja. Savivaldybių išskirtų aukščiausio prioritetinių takų bendras ilgis – 304 km. Pirmieji 150–200 km Lietuvoje turėtų nusidriekti jau per 2023–2024 m.
