Iš pirmo žvilgsnio tokius nesklandumus numatyti įmanoma – juk nereikėtų stebėtis, kad variklis neužsiveda, jeigu automobilio akumuliatorius toli gražu ne naujas, degalų filtrai jau seniai nebuvo keisti, o ir patys degalai dar vasariniai. Nepaisant to ne kiekvienas vairuotojas šiai problemai ištikus žvarbų ką tik prasidėjusios žiemos rytą protą išlaiko šaltą. Dažną apima stresas, norisi skubėti ir gali nutikti taip, kad dėl skubėjimo ne viskas bus įvertinta racionaliai.

Šiame straipsnyje aprašomas vienas dažniau pasitaikančių veiksmų automobilio varikliui neužsivedus – vilkimas. Automobilis velkamas į vietą kur bus remontuojamas ar bent jau į šildomą garažą arba stovėjimo aikštelę. Paprastai po tokio atšildymo tikimasi variklį užvesti. Kartais variklį užvesti nenaudojant starterio bandoma dar velkant. Straipsnis skirtas norintiems būti tikriems, kad būtinybei netikėtai prispyrus žinosite pagrindinius lengvojo automobilio vilkimo lanksčia vilktimi saugumo principus.

Pasirengimas

Pirmasis prireikus automobilį vilkti iškylantis klausimas – „o kas dabar mane vilks?“. Protingiausia būtų pasitikėti pažįstamu žmogumi. Jeigu rinktis yra iš ko – stenkitės pasirinkti įvertindami velkančio automobilio vairuotojo sugebėjimus ir patirtį. Jeigu draugų ar artimųjų į pagalbą pasikviesti negalite, o techninės pagalbos ar taksi kviesti nenorite – ieškokite pagalbos tarp netoliese esančių vidutiniokų. Vidutiniokų daugeliu prasmių: vairuotojo ir automobilio amžiaus, klasės, apsukrumo... Naujų, prabangių, paskubomis manevruojančių automobilių vairuotojai dažniausiai nesiteikia padėti, nes visada skuba ir jiems tokios žemiškos problemos nėra suprantamos.

Pagalbos pirmiausia reikėtų prašyti vairuotojo, kuris nusimano apie automobilius (galbūt turite tokių kaimynų), taip pat tikėtina, kad padėti bus linkęs prekes į parduotuvę atvežusio furgono vairuotojas. Sunkvežimių vairuotojai paprastai geriau išmano techniką, yra labiau įpratę prognozuoti eismo situacijas ir iš anksto imtis reikalingų veiksmų, be to, vilkti didesne transporto priemone kartais yra patogiau dėl didesnės variklio galios ir transporto priemonės inertiškumo. Vilkimo sunkvežimiu trūkumas yra tai, kad didesni sunkvežimio gabaritai blogina velkamo automobilio vairuotojo matomumą. Kelyje dažniausiai neabejodami pagalbą teikia kelių priežiūros tarnybų technikos (pavyzdžiui, sniego valymo automobilių) vairuotojai. Reikėtų nesirinkti vairuotojų, kuriems ši žiema prie vairo pirma, taip pat pasitinkančių vairuotojo „karjeros“ saulėlydį. Jeigu sugedus kelyje tenka stabdyti pravažiuojančius automobilius – tikimybė greičiau sustabdyti padėti nusiteikusį vairuotoją padidės, jei stabdydami rankoje laikysite ištiestą automobilio vilktį (tam reikia ją iš viso turėti). Net ir beviltiškai situacijai esant, neatsiduokite į nepatikimo vairuotojo rankas.

Reikia turėti omenyje, kad visų pirma norint automobilį vilkti, reikia turėti vilktį ir vilkimo kilpą (jeigu tokia automobilio konstrukcija). Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad velkant lanksčia vilktimi (lynu, virve, diržu, grandine ar pan.) vilkties ilgis turėtų būti nuo 4 iki 6 metrų. Šiuo atžvilgiu omenyje turima atstumas tarp transporto priemonių. Neteisinga manyti, kad leidžiama vilkti sukabinus automobilius 6 metrų vilktimi ją perlenkiant (tuomet atstumas tarp automobilių bus apytiksliai tik 3 metrai), tačiau nepažeisite taisyklių, jei automobilius sukabinsite perlenkta 10 metrų ilgio vilktimi (atstumas tarp automobilių bus apie 5 metrus).

Tai tik išimtiniai atvejai. Paprastai vairuotojai naudoja ne pačių pasigamintas ar pritaikytas, o parduotuvėje ar degalinėje nusipirktas vilktis ir šios dažniausiai yra tinkamo ilgio. Vilktis turėtų būti bent 5 cm pločio ir ryškios spalvos, bet jeigu turima vilktis kitokia – nepažeisite KET, jei pažymėsite vilktį ryškios spalvos vėliavėlėmis ar skydeliais. KET taip ir nurodo – vėliavėlėmis ar skydeliais (t.y. daugiskaita) – reiškia reikės bent dviejų (kai kurių valstybių KET numato, kad vėliavėlės turėtų būti prikabintos per visą vilkties ilgį kas 1 metrą). Kokios spàlvos yra ryškios – nuspręsti palikta patiems, KET to nenurodo. Šių reikalavimų esmė – užtikrinti, kad kiti eismo dalyviai vilktį pastebėtų ir tuoj pat suprastų, jog taip atliekamas vilkimas. Vilktį turėtumėte apžiūrėti ir įvertinti ar nėra pavojų kelti galinčių vilkties pažeidimų (plyšimo, įpjovų ar pan.), taip pat ar patikimai užsisega vilkties kabliai ir ar jie bent iš pažiūros yra pakankamai tvirti. Vilktis neturėtų būti surišta mazgais, susipainiojusi ar susisukusi. Patogios naudoti yra vilktys, kurios turi sutraukimo įtaisą viduryje arba vilktis yra elastinga ir nesant įtempimo susitraukia. Esant kritinei situacijai vietoje vilkties galima panaudoti automobilio saugos diržą (jie pakankamai tvirti) išėmus jį iš keleivio vietos, tačiau toje vietoje keleivį vežti bus draudžiama kol nebus įrengtas naujas diržas.

Daugelio automobilių kėbulai sukonstruoti taip, jog vilkimo jungtis yra įsukama. Tokiu atveju prieš velkant būtina įsitikinti, kad kilpą velkamo automobilio vairuotojas iš viso turi, ir ją galima tinkamai įsukti (dažnai kilpos įsukimo vieta yra paveikta korozijos ir įsukti nepavyksta). Kilpą visuomet būtina įsukti per visą eigą. Dažnai kilpos sriegis yra kairinis – t.y. kitaip nei įprastai, norint kilpą įsukti, reikia sukti prieš, o ne pagal laikrodžio rodyklę. Įsukant reikėtų atkreipti dėmesį į tai ar tikrai kilpa yra tinkama – sriegiai sutampa ir kilpa įsisuka nei per daug nei per mažai. Kilpą įsukus būtina užveržti. Tam galima panaudoti rato veržlių veržimo raktą perkišant jį per kilpos ertmę. Netinkama ar blogai įsukta kilpa velkant (ypač pradedant važiuoti) gali ištrūkti ir veikiama vilkties tamprumo jėgos rimtai sužaloti netoliese esančius žmones ar apgadinti automobilį. Jeigu velkamas senas automobilis, reikia įvertinti, ar kilpa ir kėbulo konstrukcija aplink ją nėra pažeista korozijos tiek, kad taptų nepatikima.

Prieš pradedant vilkti svarbu įvertinti automobilio padėtį. Kartais yra patogu iš stovėjimo vietos automobilį išstumti rankomis ir tokiu būdu pastačius į patogesnę padėtį prikabinti velkančią transporto priemonę. Reikėtų vengti automobilio vilkimo atbulomis. Jeigu ketinama vilkti tiesiog iš stovėjimo vietos, verta automobilį stumtelti ir taip patikrinti ar automobilis iš viso rieda. Vilkimo pradžiai labiausiai tinka gerai apžvelgiama vieta stovėjimo aikštelėje ne įkalnėje. Esant galimybei, prieš velkant, velkančią transporto priemonę reikėtų pastatyti kuo tiesiau priešais velkamą. Tik pradėjus vilkti būtina patikrinti ar veikia velkamo automobilio stabdžiai ir ar įtempus vilktį ši neima trūkinėti, deformuotis vilkties kabliai.

Susitarimas ir bendravimas

Prieš imdamiesi vilkimo vairuotojai turi susitarti, kokiu maršrutu važiuos. Šį maršrutą reikia sudaryti vengiant įvažiavimo į sankryžą šalutiniu keliu, posūkių į kairę, siaurų intensyvaus eismo gatvių, ankštų kiemų. Apsisukimo velkant taip pat reikėtų vengti, tačiau jeigu išvengti nepavyks – geriau tai atlikti įvažiuojant į greta kelio esančią aikštelę ar apsisukti sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu. Planuojant maršrutą negalima užmiršti, kad vilkti lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ yra draudžiama. Labai patogu, jeigu vairuotojai bendravimui tarpusavyje gali naudoti mobiliojo (telefono ar radijo) ryšio priemones su laisvų rankų įranga. Tokiu atveju vairuotojai gali nesustodami pakeisti sutartą maršrutą jeigu toks poreikis atsiranda jau važiuojant. Jei galimybės naudoti mobilųjį ryšį nėra, reikia susitarti, kokius signalus vairuotojai naudos prireikus vienam kitą įspėti. Paprastai susitariama dėl tokių signalų: trumpas darbinio stabdžio paspaudimas (velkamo automobilio vairuotojas pastebi trumpam įsižiebusius velkančio automobilio stabdžių šviesos signalus) įspėja velkamąjį apie velkančio ketinimą stabdyti. Jeigu velkamo automobilio vairuotojas mato būtinybę sustoti – įspėja velkantįjį signalizuodamas tolimųjų šviesų žibintais ar garsiniu signalu. Jeigu šie neveikia, juos pakeičia per langą iškištos rankos mostai. Apie būsimą važiavimo krypties pasikeitimą kaip įprasta įspėjama posūkių signalais. Reikia pabrėžti, kad kaip ir kitose eismo situacijose, taip ir velkant labai informatyvus yra akių kontaktas – dažnai vairuotojai gali daug ką suprasti vien pažiūrėję vienas į kito akis per velkančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį.

Dalyvavimas eisme – savaime bendravimas. Būtina suprasti, kad velkant bendravimas turi būti ypač efektyvus. Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad velkant (tik!) velkamoje transporto priemonėje turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija. Dažnai vairuotojai perlenkia lazdą taikydami šį KET reikalavimą ir avarinę šviesos signalizaciją įjungia taip pat ir velkančioje transporto priemonėje. Tuomet kiti eismo dalyviai lieka be įspėjimo apie tai kur ir kada šio automobilių junginio vairuotojai ketina sukti, persirikiuoti, lenkti ar pradėti važiuoti, sustoti. Nors KET to nenumato, tačiau daugelis saugaus eismo vadovėlių nurodo, kad yra racionalu ir saugu taip pat ir velkamoje transporto priemonėje prireikus išjungti avarinę šviesos signalizaciją ir įjungti atitinkamos krypties posūkio signalą. Kai kuriuose automobiliuose tokiu atveju netgi nereikia išjungti avarinės šviesos signalizacijos – ši automatiškai išjungiama kol įjungtas posūkio signalas. Jeigu automobilio elektros sistema sugedusi (pavyzdžiui, iškrautas akumuliatorius), galimybės kitus eismo dalyvius įspėti naudojant posūkių signalus ar avarinę šviesos signalizaciją nelieka (posūkių signalams neveikiant, derėtų laikytis KET ir posūkių signalus rodyti ranka, bet tai nėra įprasta praktika). Tuomet belieka velkamo automobilio gale pritaisyti avarinio sustojimo ženklą. Reikia pasirūpinti, kad ženklas būtų patikimai pritvirtintas vertikalioje plokštumoje tokioje vietoje kur būtų gerai matomas, neribotų vairuotojo matomumo per galinį stiklą, neuždengtų valstybinio numerio, žibintų, ir pats nebūtų uždengtas ar pavyzdžiui, „užklijuotas“ šlapiu sniegu.

Vilkimas

Pradėdami vilkimą vairuotojai turi suprasti, kad vairavimas velkant yra sudėtingesnis nei įprastai važiuojant. Reikia dar labiau stengtis prognozuoti eismo situacijas, numatyti kliūtis, įvertinti gerokai ilgesnį transporto priemonių junginio sustojimo kelią. Negana to, tikėtina, kad kiti eismo dalyviai gali ne iš karto suprasti, jog čia atliekamas vilkimas, dėl to priimti netinkamų sprendimų tokį transporto priemonių junginį apvažiuodami, duodami kelią ar lenkdami. Ne paslaptis ir tai, kad yra vairuotojų, kurie piktybiškų paskatų vedami neįvertina pavojaus ir atlieka pavojingus manevrus.

Velkančio automobilio vairavimas

Velkančio automobilio vairuotojas turėtų suprasti, kad jam teks priimti pagrindinius sprendimus. Šiuos sprendimus jis turėtų priimti ryžtingai, nedvejodamas. Klausimai, į kuriuos ieškant atsakymo dažnai dvejojama, yra šie: ar bus įmanoma saugiai pravažiuoti reguliuojamą sankryžą (ar pėsčiųjų perėją) mirksint žaliam šviesoforo signalui, teks ar ne sustabdyti automobilius praleisti pėsčiojo, kuris artėja prie pėsčiųjų perėjos, ar įvažiuojant į sankryžą šalutiniu keliu nebus kliudoma pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, ar bus įmanoma saugiai įsilieti į transporto priemonių srautą važiuojant greitėjimo eismo juosta ir pan. Sprendimą visuomet reikėtų priimti tikintis, kad sąlygos bus nepalankios, t.y. važiuoti tokiu greičiu ir užimti tokias padėtis važiuojamojoje dalyje, kad visada būtų įmanoma suspėti imtis tinkamų veiksmų. Čia svarbu įvertinti tai, kad atlikti bet kuriuos veiksmus (stabdyti, manevruoti) užtruks gerokai ilgiau jau vien dėl to, kad prieš jų imantis visų pirma apie juos teks įspėti velkamo automobilio vairuotoją.

Velkančio automobilio vairuotojas parenka saugų važiavimo greitį. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad didžiausias leidžiamas greitis velkant lanksčia vilktimi yra 50 km/val. Tai nereiškia, kad draudžiama važiuoti mažesniu greičiu. Velkant transporto priemonių junginys yra inertiškesnis nei pavieniai automobiliai: ilgiau užtrunka važiavimo pradžia, įsibėgėjimas, labiau iš anksto ir ilgiau stabdoma. Siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau būtų trukdoma transporto priemonių eismui, esant galimybei derėtų pasirinkti dešiniau esančią eismo juostą jeigu ji laisva. Tinkamai pasirenkant padėtis važiuojamojoje dalyje net ir lėčiau nei 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilių junginys eismą trukdys minimaliai. Važiavimas taip pat turėtų būti kuo sklandesnis: greitai, bet sklandžiai perjungiamos pavaros, stabdoma ir greitėjama ne daugiau negu reikia ir galima.

Sprendimą dėl tinkamos važiavimo trajektorijos posūkyje taip pat priima velkančios transporto priemonės vairuotojas. Jis privalo įvertinti tai, kad velkančio ir velkamo automobilių junginys posūkyje važiuoja gerokai didesniu spinduliu nei pavienis automobilis, t.y. posūkiui atlikti reikės daugiau vietos. Tai įvertinant kartais yra paranku prieš sukant užimti padėtį ne visai prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, t.y. atsitraukti nuo krašto iš anksto prieš atliekant posūkį. Tokiu atveju ypatingą svarbą įgyja posūkio signalas, nes jeigu jis rodomas taisyklingai (svarbiausia – iš anksto), tai situacija tampa gerokai aiškesne kitiems eismo dalyviams.

Svarbiausia velkančio automobilio vairuotojo užduotis – prognozuojant eismo situacijas sugebėti važiuoti kuo pastovesniu (nebūtinai dideliu) greičiu tinkama trajektorija.

Velkamo automobilio vairavimas

Kiekvienas vairuotojas sėsdamas prie automobilio, kuris bus velkamas vairo, turėtų žinoti, jog velkamą automobilį vairuoti yra gerokai sunkiau nei važiuojant įprastai. Kadangi daugelio (ne visų) automobilių darbinio stabdžio ir vairo sistemų efektyvumas priklauso nuo variklio veikimo, varikliui nesant užvestam, šių sistemų stiprintuvai neveiks. Prireiks didesnės jėgos spaudžiant darbinio stabdžio paminą ir sukant vairą. Stabdymo efektyvumas bus mažas, o stabdyti reikės intensyviai, todėl derėtų stabdymą pradėti dar labiau iš anksto. Čia gelbsti patirtis ir gebėjimas prognozuoti kitų eismo dalyvių elgesį, taip pat – velkančio automobilio vairuotojo taisyklingai rodomi signalai. Velkamo automobilio užvedimo raktelis turi būti spynelėje ir pasuktas iki padėties, kurioje jam esant neveikia vairo mechanizmo užraktas. Nesunku suprasti, kad kiltų pavojus jeigu važiuojant automobilio vairo mechanizmas užsirakintų. Automobiliuose, kuriuose nėra užvedimo spynelės (variklis užvedamas paspaudžiant mygtuką) išjungti vairo mechanizmo užraktą esant išsikrovusiam akumuliatoriui įmanoma ne visada. Tik kai kurie automobilių konstruktoriai numatė galimybę vairo mechanizmo užraktą išjungti mechaniškai.

Viena svarbiausių velkamo automobilio vairuotojo užduočių – užtikrinti, kad lanksti vilktis visuomet būtų įtempta. Jeigu tai užtikrinti pavyksta – vilkimas yra saugesnis, nes nėra rizikos, kad vilkčiai nusileidus ant kelio dangos ji paklius po velkamo automobilio ratais. Taip pat, vilkimas bus ir sklandesnis (kam aktualu – komfortiškesnis), nes palaikant vilktį įtemptą net ir sustabdžius, galima išvengti nesklandumų pradedant važiuoti. Geriausia jei vilktis įtempiama pradedant važiuoti vilkimo pradžioje ir atpalaiduojama tik prieš vilktį atkabinant vilkimą baigus. Siekdamas vilkties įtempimo užtikrinimo, velkamo automobilio vairuotojas turėtų vilktį stebėti. Stebint privalu kontroliuoti ne tik ar vilktis įtempta, bet taip pat ir ar nepradėjo dėl pertempimo ar prieš tai nepastebėto pažeidimo plyšti arba šerpetoti. Pamačius, jog vilkties virvė ar diržas plyšta ar trūkinėja, velkamo automobilio vairuotojas privalo nedelsdamas įspėti velkančio automobilio vairuotoją ir imtis stabdymo. Taip pat, pastebėjus kad vilktis atsipalaiduoja, vairuotojas turėtų ją įtempti pastabdydamas stabdžiais. Tai nereiškia, kad velkamo automobilio vairuotojas turėtų nuolatos laikyti nuspaudęs darbinio stabdžio paminą. Kai kurie vairuotojai vairuodami velkamą automobilį tokiam pastabdymui naudoja stovėjimo stabdį. Tai visai neblogas sprendimas, jeigu stabdyti reikia nedaug, padangų ir kelio dangos sukibimas yra geras, ir stovėjimo stabdys yra mechaninis valdomas ranka. Tokiu atveju stovėjimo stabdžio naudojimo privalumas – tai, kad jeigu stovėjimo stabdys yra mechaninis (neautomatizuotas), tai stabdymo efektyvumui įtakos neturi neveikiantis velkamo automobilio variklis. Trūkumai – mažas stabdymo efektyvumas, dažniausiai lengvojo automobilio stovėjimo stabdis stabdo tik galinės ašies ratus ir stabdant tokiu būdu neįsižiebia stabdžių šviesos signalai. Dėl pastarosios priežasties tokiu atveju vistiek būtina bent šiek tiek paspausti taip pat ir darbinio stabdžio paminą. Geriausia jeigu vairuodamas velkamą automobilį vairuotojas visuomet laiko dešinę koją virš darbinio stabdžio paminos: paminą verta spustelti pastebėjus iš paskos pavojingai mažu atstumu važiuojantį automobilį – dažną vairuotoją stabdžių šviesos signalas atgraso nuo važiavimo mažu atstumu.

Esant tinkamai situacijai, velkančio ir velkamo automobilių padėtis eismo juostoje reikėtų parinkti taip, kad velkamo automobilio vairuotojas taip pat galėtų stebėti kelią priekyje. Yra patogu ir saugu kai velkamo automobilio vairuotojas leidžia automobilį riedėti kiek kairiau nei velkantysis. Šiuo atveju vėl pagelbėtų racionalus mąstymas ir supratimas: velkantysis važiuoja kuo arčiau dešinio, o velkamas – arčiau kairiojo eismo juostos krašto. Dabar velkamo automobilio vairuotojas stebi situaciją priekyje nepamiršdamas kontroliuoti vilkties įtempimo. Esant tokiai velkančio ir velkamo automobilių padėčiai pastebimai sumažėja tikimybė, kad liks nepastebėtų ar neįvertintų aplinkybių, dėl kurių reikėtų imtis kokių nors automobilio valdymo veiksmų, nes dabar situaciją priekyje stebėti gali abu vairuotojai.

Skamba kurioziškai, tačiau velkant dideliais atstumais esant žemai aplinkos temperatūrai žiemą yra svarbu ir temperatūra velkamo automobilio salone. Jeigu automobilio variklis neužvestas ir nėra autonominio salono šildymo, automobilio salone bus šalta. Automobilio langai rasos, stiklų paviršiuje susidarys šerkšnas, o vairuotojas gali tiesiog sušalti. Numatant tolimą kelionę verta numatyti periodišką vairuotojų pasikeitimą, pasirūpinti tinkama apranga ir priemonėmis, padėsiančiomis apsaugoti automobilio stiklus nuo šerkšno susidarymo iš vidaus ir išorės.

Kai kurių automobilių transmisijos elementai yra tepami hidrostatiniu būdu, t.y. alyva į tarpelį tarp vienas kito atžvilgiu judančių besiliečiančių paviršių yra tepimo kanalais tiekiama siurblio. Nesunku suprasti, kad jeigu velkamo automobilio variklis neveikia, tai daugeliu atvejų neveiks ir transmisijos alyvos siurblys – tepimo sistema neveiks. Dėl šios ir kitų panašių priežasčių kai kurių automobilių gamintojai nerekomenduoja vilkti tolimais atstumais. Kartais, siekdami išvengti transmisijos gedimų dėl tepimo stokos, vairuotojai velka automobilį įjungta pavara ir taip priverčia suktis variklį, jo alyvos siurblį, taip pat ir transmisijos siurblį, jeigu jis ne elektrinis. Dėl šio metodo taikymo reikėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotais serviso meistrais ar automobilio gamintojo atstovais.

Skaitytojai, atkreipę dėmesį į straipsnyje aptariamus pavojus ir dėmesio reiklias vilkimo subtilybes, turėtų suprasti, kad vilkimas – sudėtingas automobilio transportavimo būdas – ne veltui kai kuriose Europos valstybėse vilkti lanksčia vilktimi apskritai draudžiama. Jeigu įmanoma automobilio variklį vis dėlto užvesti ar automobilį į remonto vietą nugabenti techninės pagalbos automobiliu arba automobiliu važiuoti iš viso nebūtina (pavyzdžiui, į darbą galima nuvykti viešuoju transportu), reikėtų pagalvoti apie savo ir kitų saugumą ir nevilkti.

Šis straipsnis parašytas išskirtinai DELFI ir kitose žiniasklaidos priemonėse negali būti perpublikuotas be autoriaus sutikimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)