Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas atkreipė dėmesį, kad vien intensyvesnis eismas turėtų vairuotojams sufleruoti, kad važiuoti reikėtų lėčiau ne tik tada, kai miestą sukausto spūstys, bet ir kai gatvės tampa laisvesnės.
Problema tampa neapdairumas
Nemažą pavojų eismo saugumui kelia pasimetę studentai. Miestų gatvių nepažįstantys jauni vairuotojai neretai pasirenka netinkamą eismo juostą, o per vėlai tai supratę, pradeda bet kokia kaina keisti eismo juostą, taip sukeldami pavojų kitiems eismo dalyviams.
Anot vairavimo mokytojo, didesnę patirtį turintys vairuotojai sumažinti greitį turėtų vien dėl to, kad prireikus, automobilį galėtų sustabdyti laiku. Jaunų vairuotojų desperatiškas bandymas persirikiuoti paskatina nepastabumą, o tai neretai tampa eismo įvykių priežastimi.
Nesimato, bet slidu
Dar viena svarbi priežastis sumažinti greitį – pasikeitusios eismo sąlygos. E. Šimkūnas dalinosi įžvalgomis, kad net ir drėgnas ar slidus asfaltas, kai kuriais atvejais gali atrodyti, kaip sausas, o to neįvertinus, kritinėje situacijoje nelaimės išvengti nepavyks. Iškritus didesniam kritulių kiekiui, vairuotojai turėtų būti dar atsargesni.
„Stipriai lyjant, kai susidaro balos, gali atsirasti akvaplanavimo tikimybė. Automobilis gali visiškai prarasti sukibimą su keliu, pradėti slysti ir tapti visiškai nevaldomu. Apie skubėjimą tokiomis eismo sąlygomis negali būti nė minties“, – sakė E. Šimkūnas.
Pranyksta tamsoje
Pavojų kelia ir prastesnis matomumas. Net ir dieną lietus stipriai pablogina matomumą, o naktį efektas būna dar stipresnis, o pavojus – didesnis.
Įvertinti prastesnio matomumo keliamus pavojus ragino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Pareigūnas aiškino, jog pirmiausia vairuotojai turėtų įvertinti, kad temsta anksčiau, todėl tikimybė kelyje sutikti pėsčiąjį, kuris neturi atšvaitų, – didesnė. Tiesa, nors savo saugumu keliaujantys pėsčiomis turėtų pasirūpinti iš anksto, papildomų saugumo priemonių reikėtų imtis ir vairuotojams.
„Viena iš pagrindinių bėdų yra tai, kad Lietuvos keliuose turime nematomus pėsčiuosius ir būtent dėl to vairuotojai turėtų būti itin atidūs tamsiu paros metu. Lygiai taip pat tamsiu paros metu vairuotojai turėtų būti atidesni ir dėl laukinių žvėrių. Svarbu, kad būtų pasirinktas saugus greitis, kad vairuotojas galėtų laiku sureaguoti į atsiradusią kliūtį ir sustabdyti automobilį“, – sakė V. Grašys.
Siūlo pasirūpinti įgūdžiais
Vairuotojai neretai neįvertina, kada atsiranda praslydimo galimybė, todėl per didelis greitis rudenį neretai tampa kertiniu veiksniu, kodėl laiku sustoti nepavyksta. Itin svarbu, jog važiuodami šalia mokyklų ar darželių, vairuotojai imtųsi visų saugumo priemonių, kad vaikui išbėgus į kelią, nelaimės pavyktų išvengti.
„Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojai visada stebėtų aplinką, tačiau rudenį, kai vaikai grįžta į mokymo įstaigas, padidėja netikėtumo faktorius, todėl vairuotojai turėtų būti dar atidesni. Dalyvaudami eisme žmonės turėtų nežiopsoti, neužsiimti pašaliniais darbais, laiku išvažiuoti, netrukdyti kitiems ir pasirūpinti savo bei kitų saugumu“, – akcentavo kelių policijos tarnybos viršininkas.
Pareigūnas rekomendavo, jog mažiau įgūdžių turintys vairuotojai nuvažiuotų į specialias, tam pritaikytas aikšteles, ir susipažinti su savo automobiliu, suprasti, kaip jis valdosi bei kokių veiksmų reikėtų imtis jam pradėjus slysti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
