Šventiniais savaitgaliais žmonės patiria daugiau nuostolių nei įprastai, kadangi išvažiuoja aplankyti artimųjų, prieš tai tinkamai nepasirūpinę savo būsto apsauga. Skubantieji nuostolių patiria ir keliuose – stovėjimo aikštelėse apdaužomi automobiliai, o po to – pasišalinama iš įvykio vietos.
Susigrūdimai stovėjimo aikštelėse
Per ilguosius savaitgalius eismas vyksta intensyviau, žmonės keliauja į svečius ar patys važiuoja apsipirkti laukdami artimųjų. Stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų susidaro akivaizdžiai pastebimos spūstys, kurios atneša nemažai nuostolių. Pasak „Lietuvos draudimo“ specialisto Artūro Juodeikio, šiuo laikotarpiu nelaimingų atsitikimų skaičius išauga.
„Dėmesį skirčiau net ne avarijoms greitkeliuose, o nutikimams, kurie atneša smulkių nuostolių. Ypač – stovėjimo aikštelėms prie prekybos centrų ar gyvenamųjų namų aikštelėms, kur nuostolių skaičius ženkliai išauga per tokias šventines dienas. Nors kalbama apie smulkius nuostolius, kaip kad apdaužyti kitų automobilių šonai su durelėmis – nemalonumai dideli“, – kalba „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Pasak Artūro Juodeikio, 2021 metais tokių incidentų kaina viršijo 113 tūkst. eurų sumą. Dažniausiai pažeidžiamas automobilio dažų sluoksnis, apgadinamas, įlenkiamas sparnas ar durelės.
Rimtos pasekmės pasišalinus iš įvykio vietos
Kaip sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas, atidaromomis durelėmis padaryta žala, kai dėl to kaltas vairuotojas ar keleiviai, atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.
„Šio tipo įvykiai traktuojami kaip draudžiami, net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis išjungtas. Jei, atidarant dureles, subraižomas kitas automobilis, toks įvykis laikomas eismo įvykiu ir turi būti pildoma eismo įvykio deklaracija“, – aiškina A. Juodeikis.
Kaip teigia specialistas, negalima pasišalinti iš įvykio vietos, jei apgadinamas svetimas automobilis, kadangi šis veiksmas užtraukia rimtas pasekmes. Visgi tokių kaltininkų pasitaiko.
„Itin svarbu užfiksuoti faktą, jog nutiko įvykis, todėl rekomenduojama mobiliuoju telefonu nufotografuoti apgadintą automobilį ir nedelsiant kreiptis į draudimo įmonę“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Elgtis atsakingai turi ir suaugę, ir vaikai
Pasak Artūro Juodeikio, reikia atsakingai apgalvoti savo veiksmus ir neskubant daryti sprendimus.
„Patariu prieš prisiparkuojant stovėjimo aikštelėje įvertinti, ar po to bus galima saugiai, nesubraižant kito automobilio durelių ar sparno, išlipti iš savo automobilio. Jeigu matote, jog stovėjimo aikštelė pripildyta automobilių, keleivius išlaipinkite dar prieš pasistatant automobilį“, – kalba draudimo įmonės ekspertas.
Specialisto teigimu, reikėtų paraginti vaikus būti atsargiems, pamokyti, kaip saugiai išlipti, nepadarant žalos kitam automobiliui.
„Padėkite vaikams atsidaryti automobilio dureles, jas prilaikykite, jeigu matote, jog patys to padaryti negalės. Taip pat nemažai sudėtingų situacijų įvyksta, kai automobilis važiuoja atbulomis, todėl raginčiau vairuotojus atidžiai žiūrėti į veidrodėlį, kad būtų matomas vaizdas už automobilio ir, žinoma, neskubėti“, – patarimais dalijasi A. Juodeikis.
Gaisro ir namų užliejimo rizika
Ilgųjų savaitgalių metu „Lietuvos draudimo“ specialistas pastebi ir kitą tendenciją – nuostolių augimą būstuose. Namai skaudžiai nuniokojami, kai juos užlieja vanduo ar kyla gaisras.
„Šventinių savaitgalių metu kyla rizika, jog galite užlieti savo ar kaimyno būstą, namuose gali kilti gaisras. Kad pavyktų apsisaugoti nuo šių nelaimingų įvykių, prieš išvykstant reikėtų kruopščiai patikrinti, ar užsukti vandens čiaupai, išjungti elektros prietaisai. Tačiau derėtų imtis ir ilgalaikės prevencijos – sutvarkyti elektros instaliaciją ar išmesti seną buitinę techniką. Tai padarius, bus kur kas mažesnė tikimybė, jog namuose kils gaisras“, – sako Artūras Juodeikis.
Vagišiams kur kas lengviau sužinoti, jog namai tušti, nei patys manėte
Artūras Juodeikis teigia, jog vagystės mastai šventiniais savaitgaliais išauga net keletą kartų. Anot jo, paskutinieji metai rodo, jog ilgųjų savaitgalių laikotarpiu vagysčių skaičius išauga net 3-5 kartus. Dažnai žmonės nė nesusimąsto, jog patys vagišiams tarsi pasako, kad namai tušti.
„Neskelbkite socialiniuose tinkluose, kai išvykstate iš namų – vagims jūsų turtas tampa lengvu grobiu. Atminkite, jog net ir trumpa išvyka iš namų gali paskatinti vagišius įsibrauti, todėl jokiu būdu nepublikuokite socialiniuose tinkluose nuotraukų iš kelionių, o tai darykite tik grįžę namo.
Svarbu ir tai, jog apie išvykimą turėtų žinoti tame pačiame mieste gyvenantys artimieji bei patikimi kaimynai, kuriems galima palikti būsto raktus.
Verta pasirūpinti ir patikimomis durų spynomis, langų apsauga, pavyzdžiui, padaryti jiems užraktus. Derėtų nepamiršti įrengti signalizaciją bei jutiklinius šviestuvus, kad pradėję judėti link namo, vagys išsigąstų šviesų“, – patarimais dalinasi A. Juodeikis.
Taip pat ekspertas ragina nepamiršti sandariai uždaryti langus ir iš kiemo pašalinti vertingus daiktus, tokius kaip kepsnines ar lauko baldus. Pastebima tendencija, jog nuo ilgapirščių labiau nukenčia žmonės, gyvenantys nuosavose namuose, negu tie, kurie gyvena butuose.
Augintinių pridaryti nemalonumai gali būti atlyginti
Per Velykas nuostolių gali pridaryti ir augintiniai.
„Šventinio savaitgalio metu gali tekti sulaukti seniai matytų svečių, kurių galimai neprisimins jūsų augintiniai – nepažinę jų, gali ne vien aploti, tačiau ir įkąsti svečiams. Be to, yra rizika, jog šuo sugrauš svečio daiktus, o katė – pridergs į atėjusiųjų batus. Už visus tokio pobūdžio nuostolius atlygina asmens civilinės atsakomybės draudimas“, – sako Artūras Juodeikis.
Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.
