Nebeteks galimybės dalyvauti eisme
Apie atvejus, kai klastojama automobilių rida, kalbama jau seniai, tačiau sprendimų, kaip tai pažaboti – nedaug. Tiesa, vienas tokių bandymų įsigalios jau šių metų liepos 7 dieną. LTSA priėmė sprendimą, kad būtent nuo šios datos tikrinami automobiliai, jei jų rida suklastota, toliau eisme dalyvauti galėtų tik dvejus metus, o per juos turėtų pasirūpinti, kad rida būtų atstatyta ir atspindėtų tiesą.
„Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio rida sumažėjusi, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus – iki 2025 m. liepos 7 d. Tokį sprendimą priėmėme po ilgų diskusijų ir patvirtinome teisės akto pakeitimą, susijusį su odometro rodmenų reikalavimais“, – komentavo Simonas Mažionis, LTSA patarėjas.
Anot jo, nuo šių metų liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuotas nepagrįstas ridos sumažėjimas, lyginant su praėjusia technine apžiūra, bus laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas.
Tiesa, dar svarstant tokį sprendimą, iškilo dilema – ką daryti tiems, kurie buvo apgauti ir apie ridos klastojimą, prieš pirkdami transporto priemonę, nežinojo.
„Intensyvių diskusijų su socialiniais partneriais metu ieškojome sprendimų. Atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus bei problemos mastą, negalėjome ignoruoti ir realių gyvenimiškų situacijų. Todėl turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai. Įvertinę teisinį aspektą bei praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, – aiškino S. Mažionis.
Praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, ridos sumažėjimas bus laikomas dideliu trūkumu, nesuteikiančiu teisės dalyvauti viešajame eisme. LTSA, pasinaudodama šiuo laikotarpiu, jau yra numačiusi, kokie sisteminiai ir vartotojų elgesio pokyčiai turėtų įvykti.
„Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į šių atvejų priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija. Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Svarbu priminti vairuotojams: odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas neprivalomas. Įsakymu patikslinti odometro keitimo pagrindimo atvejai. Tai reiškia, kad žmonės odometrą pasikeisti galės ir patys, svarbu, kad jo rodoma rida būtų ne mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu“, – nurodė LTSA atstovas.
2025 m. gavus didelį trūkumą dėl neigiamos ridos, ji turės būti atstatyta į ne žemesnę nei buvo fiksuota ankstesnės privalomosios techninės apžiūros metu.
Šiuo atveju bus lyginami faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje, su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje“, – teigė S. Mažionis.
Dvejų metų pereinamasis laikotarpis
Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ atstovai šiuo klausimu buvo kritiški ir teigė, jog toks spendimas turėtų būti tobulinamas.
„Asociacija džiaugiasi, kad pirminės, LTSA viešam svarstymui pateiktame teisės akto projekte numatytos idėjos – automobilio su „pakoreguotais“ odometro rodmenimis savininką ar valdytoją, kuris kartą jau apgautas ir nukentėjęs nuo sukčių, bausti dar kartą atsisakant duoti teigiamą techninės apžiūros išvadą – atsisakyta.
Šiuo metu LSTA priimtas sprendimas – dar dvejus metus, iki 2025 m. liepos mėn., „neigiamą“ ridą laikyti „nedideliu trūkumu“, yra logiškas, nes tai nėra susiję su transporto priemonės keliama grėsme viešajam eismui. Tai reiškia, kad techninės apžiūros metu nustačius mažesnę ridą nei prieš tai buvusios apžiūros metu, transporto priemonės valdytojui bent jau kol kas neatsiras prievolės bandyti surasti ankstesnį automobilio šeimininką ir iš jo gauti serviso raštą apie pakeistą odometrą – absoliučia dauguma atvejų – bandyti įsigyti fiktyvią pažymą arba pačiam susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą. Abu šie variantai baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu“, – teigė „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Asociacijos atstovas sakė, kad belieka tikėtis, jog pereinamojo dvejų metų laikotarpio pakaks efektyviai kovos su ridos klastojimu sistemai sukurti.
„Tai yra „saugiklius“ – privalomą ridos fiksavimą – numatyti kaskart keičiantis automobilio savininkui. Tai padaryti būtų galima įpareigojant VĮ „Regitra“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Tą pat daryti apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus, išskyrus taksi ar komercines transporto priemones, išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, – aiškino R. Gabartas.
Technikos ekspertai pastebi, kad išsiaiškinti tikrąją automobilio ridą – ypač naujos kartos transporto priemonių – įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai. Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai.
„Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kitose. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, – teigė R. Gabartas.
Keisis ir kainos
Lietuvos transporto saugos administracija pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką, taip pat apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.
Anot jų, techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis.
Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis po metų kainos perskaičiuotos. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio didės vidutiniškai 5 procentais, o pernai didėjo 10 procentų.
Naujos populiariausių transporto priemonių techninės apžiūros kainos
Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta labai panašiai – kiek daugiau nei 1 euru, tačiau tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis.
Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau – 23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro.
Mopedų ir motociklų savininkams už techninę apžiūrą teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturračio – 17,20 euro, t. y. 80 centų daugiau, nei jie moka dabar.
