Vairuotojų gyvenimas Lietuvoje pasikeis: ambicingai strategijai bus skirti šimtai milijonų

„Iki 2030 m. žūtis automobiliuose sumažinti perpus, o iki 2050-ųjų – iki nulio“, – taip skamba nauja Lietuvos saugaus eismo strategija. Kovo mėnesį Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo programą – „Viziją – nulis“, kurią ruošiamasi patvirtinti dar iki šių metų pabaigos.

„Pagrindiniai strategijos principai – bendra sausumos transporto valdytojų ir naudotojų atsakomybė už saugią eismo aplinką, maksimaliai pritaikytas transporto priemones eismo dalyviams nuo galimų klaidų apsaugoti, taip pat efektyvi techninė ir medicininė pagalba nukentėjusiesiems eismo įvykio metu“, – sako Susisiekimo ministerijos komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Edita Banienė.

Pasak ministerijos atstovės, strategija yra tęstinė saugaus eismo programa ir bus įgyvendinama pagal tarpinstitucinius veiklos planus.

„Pagrindiniai strategijos prioritetai yra saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės, efektyvesnė pagalba po eismo įvykių“, – teigia E. Banienė.

Milžiniški užmojai

Iki 2020 m. šia strategija bus siekiama vairuotojų skaičių, viršijančių greitį iki 10 km/val. gyvenvietėse, sumažinti 30 proc. Kitas tikslas – kasmet 5 proc. sumažinti įskaitinių eismo įvykių kaltininkų, kurie buvo apsvaigę, skaičių.

Vairuotojų skaičius, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais neleistinu būdu vairuodami, turėtų sumažėti 20 proc. Atšvaitus teisingai naudoti turėtų daugiau kaip 90 proc. visų pėsčiųjų, dviratininkų, o 2020 metais 50 proc. gale sėdinčių keleivių (įskaitant vaikus) turėtų segėti saugos diržus.

Iki 2030 metų bus siekiama sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių 20 proc., mobiliųjų telefonų naudojimą vairuojant – 40 proc., nesegimų saugos diržų galinėse sėdynėse atvejų skaičių – 40 proc., nenaudojamų arba netinkamai naudojamų atšvaitų atvejų skaičių – 25 proc.

Neblaivių vairuotojų skaičių tikimasi sumažinti iki 1 proc. Taip pat bus siekiama, kad žuvusiųjų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičius sumažėtų perpus, o pėsčiųjų ir (ar) dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidėtų 18 proc.

Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos, pasak E. Banienės, Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių.

„Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės. Planuojama, kad iki 2030 m. pėsčiųjų ir/ar dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidės 18 proc.

2020 m. šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių. 2022 m. šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovė.

Šimtamilijoninės investicijos

Vien tik iki 2020 m. į strategiją yra žadama investuoti 40 mln. eurų, o vėliau, kiekvienais metais, investicijos turėtų siekti po keliasdešimt milijonų eurų.

„Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 m. planuojama investuoti apie 40 mln. eurų. 2020–2030 m. lėšų poreikis saugaus eismo gerinimo priemonėms bus apie 20 mln. eur. kasmet. Tai priklausys nuo priemonių skaičiaus. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas 1 euras atneša apie 10 eurų naudos valstybei ir žmonėms“, – teigia E. Banienė.

Susisiekimo ministerijos atstovė neabejoja, kad tokia investicija padės gerokai pagerinti eismo sąlygas Lietuvoje.

„Diegiamos priemonės neabejotinai prisidės prie saugaus eismo gerinimo veiklos. Turėtų sumažėti pačių pavojingiausių pažeidimų, tuo pačiu ir žūčių keliuose. Tikime, kad pradėjus diegti priemones sumažės KET pažeidimų skaičius, taip pat ir aukų keliuose skaičius“, – sako E. Banienė.