aA
Kai šviečia saulė, kelias sausas ir oras geras – važiuoti neklystant yra nesudėtinga. Tačiau kai staiga pasikeičia oro sąlygos, sutrinka ne vienas vairuotojas: didmiesčiuose nusidriekia spūstys, o užmiesčio keliai staiga tampa spąstais tiems, kurie neįvertina, koks greitis yra saugus ir galėtų padėti išvengti avarijos.
Vairuotojams priminė pačią svarbiausią taisyklę, kurios laikytis turėtų kiekvienas
© DELFI / Domantas Pipas

Jei šaltuoju metu laiku vairuotojams išbandymu tampa sniegas ir ledas, šiltuoju periodu iš vėžių išmuša stiprios liūtys. Pirmiausia sunkumų kyla miesto vairuotojams, kurie nesugeba įvertinti, kaip greitai kyla vanduo ten, kur užsikemša nuotėkų trapai, ir jų automobiliai netikėtai atsiduria savotiškoje potvynio zonoje. Kasmet po stipresnių liūčių galima suskaičiuoti po kelis nuskendusius automobilius, kurių vairuotojai pervertino savo ir transporto priemonės gebėjimus.

Vitoldas Milius, automobilių žinovas, sako, kad pirmas jo patarimas tiems, kurie mato priešais užlietą gatvę – į ją nevažiuoti ir palaukti, kol vanduo nuslūgs. Anot jo, pavojus tokioje vietoje gali kilti ne tik transporto priemonei, bet ir pačiam žmogui.

„Gali būti, kad automobilis užtektino aukščio ir įveiks balą, tačiau reikia įvertinti tai, kad važiuojant gali susidaryti banga, užliesianti variklio gaubtą ir užsemsianti pagrindinius automobilio mazgus. Tai lems, kad mašina sustos baloje ir nebepavažiuos iš vietos“, – aiškino jis.

Geriausiu atveju toks sustojimas baloje baigsis automobilio remontu ir šlapiais drabužiais, tačiau blogiausiu atveju nesaugioje vietoje iš automobilio išlipęs žmogus gali patekti ir į gatvės nuotėkų šulinį, kurio dangtį stipri liūties srovė bus pakėlusi. Toks atvejis gali kainuoti ir gyvybę.

Vairuotojams priminė pačią svarbiausią taisyklę, kurios laikytis turėtų kiekvienas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Geriausia ne aklai važiuoti, o palaukti ir stebėti, ką daro panašaus dydžio automobiliai: jeigu jie važiuoja ir sėkmingai įveikia užlietą vietą, galima bandyti kartoti tai, ką jie daro. Jei ne, geriausia yra tiesiog palaukti ir nebandyti laimės – vanduo vis tiek kažkada nuslūgs“, – akcentavo jis.

Pasitikrinti, kaip stabdo

Anot V. Miliaus, kartais nelaimei kelyje stipraus lietaus net nereikia – užtenka lengvos dulksnos, kuri tik sudrėkina asfaltą. Nors ir atrodo, kad tokios eismo sąlygos artimos idealioms, netikėtumai vairuotoją gali pasitikti tada, kai prireiks stabdyti.

„Tokia dulksna sušlapina viską, kas yra ant kelio, pavyzdžiui, žiedadulkes, nukritusius medžių pūkus, nubyrėjusius žiedlapius. Užtenka šiek tiek vandens ir visa masė tampa ypatingai slidi. Gerai, jeigu automobilio padangos geros, naujos – vairuotojas susidoros. Bet jeigu prastesnės, sustoti ant tokio slidaus paviršiaus bus labai sunku“, – sakė jis.

Prastesnes padangas V. Milius akcentuoja ne veltui. Anot jo, jei rinkdamiesi žieminį apavą automobiliui lietuviai dar pasvarsto, ką pirkti, ir stengiasi išsirinkti geresnį produktą, vasarinių padangų atveju situacija yra kitokia.

„Ne kartą yra tekę matyti, kaip važiuojama „medinėmis“, kone dešimties ar daugiau metų senumo padangomis. Jos, net esant idealioms sąlygoms, vargu ar yra geros, jau nekalbant apie lietų“, – kalbėjo pašnekovas.

Vairuotojams priminė pačią svarbiausią taisyklę, kurios laikytis turėtų kiekvienas
© DELFI / Andrius Ufartas

Susiklosčius tokioms eismo sąlygoms, ekspertas patarė pasielgti taip, kaip rekomenduojama daryti iškritus pirmam sniegui: apsižiūrėti, ar aplink nėra kitų eismo dalyvių ir pamėginti stipriau pastabdyti. Jeigu automobilis čiuožia, reiškia, kelio danga slidi ir važiuoti reikėtų atitinkamai atsargiai.

Nevažiuoti, jei nesimato

Liūčiai užklupus greitkelyje ir įsilijus taip, kad pro vandenį sunku matyti kelią, V. Milius pabrėžė, kad taisyklė, kurios privaloma laikytis, yra vienintelė – nevažiuoti, jeigu nematai.

„Žmonėms atrodo, kad, štai, kiti važiuoja, kažką mato kelyje, o jie nemato – ir tada bando važiuoti aklai. Bet reikia suprasti, kad skiriasi automobiliai, padangos, valytuvų, priekinio stiklo būklė, netgi vairuotojo gebėjimai. Nieko blogo, jeigu tada, kai nieko nesimato, vairuotojas sulėtina greitį, nusuka ten, kur gali saugiai stovėti, ir, įsijungęs avarinių šviesų signalą, palaukia, kol lietus aprims“, – pabrėžė specialistas.

V. Milius aiškino, kad nematydamas, kur važiuoja, žmogus gali pataikyti į provėžas ar gilesnę balą, prarasti automobilio kontrolę ir nulėkti nuo kelio, o tokio įvykio pasekmės bus skaudžios.

Taip pat, aiškino specialistas, reikėtų prisiminti, kad ten, kur vanduo nuo kelio nenubėga, o kaupiasi į balas, pavyzdžiui, pirmojoje magistralės juostoje, kurioje dažniausiai yra sunkvežimių paliktos provėžos, galima susidurti su akvaplanavimu – reiškiniu, kai padangos nebepajėgia išstumti vandens iš po ratų ir automobilis važiuoja taip, tarsi važiuotų ledu.

„Vairuotojas pajus, kad pasikeitė garsas iš po padangų, automobilio vairas tapo „lengvesnis“, pats automobilis – sunkiau valdomas. Jei niekur nereikės pasukti, tikimybė, kad viskas baigsis gerai, yra. Visgi jeigu reikės pasukti, vargu ar automobilį pavyks suvaldyti“, – kalbėjo V. Milius.

Be to, esant šlapiam keliui, liūčiai, ekspertas patarė išjungti ir pastovaus greičio palaikymo sistemą. Pasak jo, perėmęs automobilio valdymą pats, vairuotojas greičiau pajus, kad kažkas pasikeitė, ir galės greičiau sureaguoti bei, galbūt, išvengti avarijos.

Vairuotojams priminė pačią svarbiausią taisyklę, kurios laikytis turėtų kiekvienas
© DELFI / Andrius Ufartas

Koks greitis saugus

Formulės, kaip žinoti, koks greitis yra saugus tada, kai eismo sąlygos pasikeitė ir prasidėjo liūtis, nėra, aiškino žinovas.

„Vairuotojas turi visą laiką analizuoti, koks kelias priešais ir prognozuoti, koks greitis bus saugus. Nėra taip, kad, pavyzdžiui, 30 proc. sumažinus greitį, bus saugu. Juk važiuojant keičiasi lietaus intensyvumas, būna įvairaus gylio balų . Kas iš to, kad vairuotojas sulėtės nuo 70 km/val. iki 50 km/val., jei toje vietoje važiuoti reikėjo, pavyzdžiui, 30 km/val.“, – kalbėjo V. Milius.

Dažniausiai vairuotojai važiuodami jaučia, kada pajėgs suvaldyti automobilį, todėl mažinti greitį reikėtų iki tol, kol žmogus važiuodamas bus tikras, kad sugebės suvaldyti automobilį. Jeigu kausto baimė arba vairuotojas nėra tikras, ar sugebės važiuoti saugiai, geriausia sustoti ir palaukti, kol eismo sąlygos pagerės.

„Visų svarbiausia, kad esant tokioms sąlygoms vairuotojo abi rankos turi būti ant vairo, o akys įsmeigtos į kelią – negali būti jokių telefonų, jokio blaškymosi“, – priminė pašnekovas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Specialus projektas „Saugus eismas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.8889

Kasdienė vairavimo rutina: kaip rugsėjis pakeičia nusistovėjusius įpročius?

Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad net 73 proc. šalies vairuotojų kasdienė vairavimo rutina...

Su paspirtukais lekiantys vaikai – galvos skausmas ir tėvams, ir medikams

Draudikų statistika rodo, kad pastaruosius penkerius metus skausmingų įvykių, susijusių su...

Lietuvos moksleiviai savo jėgas išbandė saugaus eismo konkurse Kroatijoje

Kroatijos mieste Zadare vyko 35-asis FiA 1-o regiono organizuojamas jaunųjų dviratininkų saugaus...

Atsakė į klausimą: kodėl lietuviai neskuba atsisakyti automobilio

Nors automobiliai ir palengvina judėjimą, užtikrina patogesnes bei greitesnes keliones, tačiau...

Naudoto automobilio įsigijimas ir pardavimas: kaip išvengti klaidų?

Pastaruoju metu naudotų automobilių rinka yra ypač aktyvi, o naujokams joje susigaudyti gali būti...

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Verslas PliusCraig Stirling ir Elena Mazneva

Energetinė krizė Europai gresia būti tokia pat skausminga kaip 2009-ųjų krizė

Ekonominė žala dėl Rusijos dujų tiekimo sustabdymo Europoje sparčiai kaupiasi ir galiausiai gali...

Putino ir Lukašenkos susitikimas: panašu, jog derėtasi itin svarbiais klausimais (7)

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sočyje susitikęs Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos...

Raimondo vėžys niekaip nepasidavė gydymui: kai atrodė, kad visos galimybės išsemtos, sužibo nauja viltis

45-erių metų kinologas iš Plungės rajono Raimondas Aponkus prieš keliolika metų ties raktikauliu...

Alma Adamkienė pateko į ligoninę, įtariama COVID-19 infekcija (5)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė vėl pateko į ligoninę.

Vytautas Landsbergis – ligoninėje

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis –...

Parengė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Mokslas ar mistika: iš šio ežero pasemti vandens neįmanoma, o jo atsigėrusius ištinka mirtis

Mūsų planetoje gausu paslaptingų ir mistiškų vietų, ežerai – ne išimtis. Paslaptingi ežerai...

Jurga Grigienė

Padavėjai atskleidė kavinių triukus ir paslaptis: kokių patiekalų geriau neužsisakinėti ir kaip suprasti, kad jus mausto (3)

Ne paslaptis, kad kylant kainoms dažnas mūsų apsilankymus kavinėse ir restoranuose retiname. O jei...