Draudimo bendrovės „Ergo“ tyrimas rodo, kad didžiausią stresą vairuotojams kelia staiga iš vienos eismo juostos į kitą persirikiuojančios transporto priemonės, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią įtampos ir nemalonių emocijų prie vairo priežastį nurodė beveik du trečdaliai (61 proc.) respondentų.
Pyksta dėl nerodomų posūkių
Beveik pusei (46 proc.) šalies vairuotojų didžiausią stresą prie automobilio vairo kelia posūkio signalų prieš manevrus nerodantys eismo dalyviai. Dar 30 proc. vairuotojų keliaudami automobiliu stresą patiria dėl ne tam skirtose vietose kelią kertančių pėsčiųjų, o tokia pati dalis – dėl saugaus atstumo nesilaikančių transporto priemonių.
Tarp kitų stresą keliančių veiksnių šalies vairuotojai taip pat dažnai minėjo vairuotojus, kurie nepraleidžia persirikiuojančių transporto priemonių, prasilenkiant – tolimųjų šviesų neišjungiančius eismo dalyvius. Keiksmų sulaukia ir leistiną greitį viršijantys arba gerokai lėčiau nei leistina važiuojantys eismo dalyviai.
„Daugiausia streso keliuose, be abejo, kelia pavojingos situacijos, dėl kurių kyla rizika susižeisti ar būti sužeistam. Pavojingi persirikiavimai ir kiti manevrai – bene dažniausia eismo įvykių priežastis, tad natūralu, kad tokiose situacijose vairuotojams kyla daug streso. Didelė įtampa dar labiau apsunkina vairavimo sąlygas, todėl patenkama tarsi į užburtą ratą, kai pavojingų situacijų gausa keliuose kelia daug streso, o šis dar labiau didina jų riziką“, – sako „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Svarbiausia – šaltas protas
Anot draudimo eksperto, prie vairo nėra gerai nei itin atsipalaiduoti, nei jausti stresą. Dėl to vairuotojams reikėtų stengtis išmokti net ir įtemptose situacijose neprarasti šalto proto.
„Žinoma, tai ne visada pavyksta, ypač jei vairuotojai yra jauni ir turi mažiau vairavimo patirties. Įtampos prie vairo dar daugiau gali kilti tuomet, kai kur nors vėluojama, skubama ar važiuojama nežinomais keliais. Dėl to vien tik tinkamas kelionės suplanavimas gali gerokai sumažinti patiriamą įtampą. Patariu kiekvieną kartą iš namų pasistengti išvykti anksčiau ir, jei įmanoma, pasirinkti keliauti ne intensyviausiomis eismo valandomis arba rinktis tokį maršrutą, kuris aplenktų besiformuojančias spūstis“, – sako R. Bieliauskas.
Įgijus daugiau vairavimo patirties kelyje paprastai imama jaustis užtikrinčiau, todėl pradedantiems vairuotojams verta papildomai praktikuotis, daugiau dėmesio skirti tiems vairavimo aspektams, kurie kelia daugiausia rūpesčių.
Siūlo galvoti apie kitus
Pavyzdžiui, ne vienam pradedančiam vairuotojui baimę kelia didelės žiedinės sankryžos. Kaip vieną streso kelyje priežasčių jas nurodė kas dešimtas tyrime dalyvavęs vairuotojas. Dėl to, pasak R. Bieliausko, pasikvietus į pagalbą labiau patyrusį vairuotoją pravartu pasitreniruoti važiuoti tokiomis sankryžomis savaitgaliais ar kitu metu, kai eismas miesto gatvėse ne toks intensyvus. Taip pat panašiai patariama pasipraktikuoti automobilį statyti ar užtikrintai atlikti kitus stresą keliančius manevrus.
„Kiekvienas vairuotojas turėtų stengtis vairuoti taip, kad nesukeltų streso ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kuo vairavimo kultūra gatvėse aukštesnė, tuo įtampos jose neabejotinai mažiau. Jei visi vairuotojai kelyje elgtųsi atsakingai ir supratingai, vairavimas visiems taptų daug malonesne patirtimi. Apie tai reikėtų pagalvoti prieš persirikiuojant į kitą eismo juostą, atliekant pavojingus manevrus ar ruošiantis garso signalu užsipulti kitą eismo dalyvį“, – sako R. Bieliauskas.
