aA
Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę sukti leidžiančių žalių rodyklių Lietuvos sankryžose palaipsniui mažėja: specialistai sako, kad spūsčių dėl to nepadaugėjo, o saugumas keliuose išaugo. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad rodyklės demontavimas turėtų būti paskutinis darbas – prieš tai esą reikia padaryti reikiamus eismo pakeitimus.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nuo 2014-ųjų spalio vairuotojai, sukdami į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui su lentele ir žalia rodykle, privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą. Vėl pradėti važiuoti galima tik įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Specialistai pastebi, kad kone pusė šalies vairuotojų šios taisyklės tiesiog nesilaiko.

„Jos net ir sunku laikytis, nes reikia visiškai sustoti, o tai kartais atrodo nelogiška ar net absurdiška. Mano manymu, daug geriau, kai taisyklėse nurodyta: jei žalia – važiuoju, jei raudona – ne. Visiems tada viskas aišku ir nelieka jokių dviprasmiškų situacijų“, – LRT.lt sakė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas teigia, kad taisyklė sustoti prie žalios rodyklės, jei nedega žalias šviesoforo signalas, buvo įvesta dėl to, kad pėsčiųjų perėjose nukentėdavo nemažai pėsčiųjų, kai tokioje sankryžoje su žalia rodykle atvažiuodavo automobilis. Tenka apgailestauti, kad vairuotojai kiekvieną naujovę ar taisyklę priima priešiškai“, – kalbėjo D. Kanapinskas.

Per artimiausius metus rodyklių nebeliks

2020 m. sausio 1-oji – data, iki kurios Lietuvos miestų gatvėse turi išnykti prie šviesoforų pritvirtintos lentelės su žaliomis rodyklėmis. Susisiekimo ministerijos teigimu, dėl žalių rodyklių dažnai kyla konfliktinių situacijų tarp eismo dalyvių, ir ši priemonė nėra naudojama kitose Europos valstybėse, išskyrus pavienius atvejus. Toks terminas skirtas tam, kad būtų laiko pasiruošti pokyčiams.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius skaičiuoja, kad Vilniaus mieste liko apie 80 tokių lentelių, o nuo 2015-ųjų iki šios dienos jų nuimta apie 30.

„Šių lentelių dar yra gana nemažai. Negalime tiesiog nuimti neatsižvelgę į eismo situacijas kiekvienoje sankryžoje, nes kiekviena jų yra unikali ir reikalaujanti analizės. Daugiausia rodyklių nuimta sankryžose prie mokymo įstaigų, kad apsaugotų moksleivius, pėsčiuosius, kertančius šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Dauguma vairuotojų iš tiesų pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) ir nesilaiko nustatyto reikalavimo sustoti“, – LRT.lt teigė A. Apanovičius.

Vairuotojai netrukus neteks pamėgtos privilegijos
© DELFI / Valdas Kopūstas

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas tikina, kad vairuotojai po truputį keičia savo įpročius ir atkreipia dėmesį į pakitusį eismo organizavimą sostinėje.

„Pirmosiomis savaitėmis vairuotojai reiškė nepasitenkinimą, šiek tiek buvo padidėję spūsčių, bet laikui bėgant tai išsisklaidė ir žalios rodyklės demontavimas dėl saugumo ir srauto pralaidumo kitomis kryptimis duoda tik teigiamą rezultatą“, – aiškino A. Apanovičius.

Savo ruožtu saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas, kasdien praleidžiantis ne vieną valandą eisme, pastebi, kad kai kuriose vietose, nuėmus žalią rodyklę, formuojasi spūsčių, tačiau svarbiausia, kalbant apie eismą, esą turėtų būti saugumas. „Jei atsiranda šiokių tokių spūsčių, vairuotojai tiesiog turėtų planuoti savo laiką“, – pridūrė D. Kanapinskas.

Lietuva – viena paskutinių valstybių

LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas N. Abukauskas sako, kad lentelės nuėmimas – paskutinis dalykas, kurį reikia atlikti.

„Negalima atėjus pjūkleliu nupjauti ir taip panaikinti, nepriėmus jokių kitų eismo pakeitimų. Jei paskaitytume šviesoforų įrengimo taisykles, pamatytume, kad ten aiškiai apibūdinta, kokiais atvejais ir kodėl gali ar negali būti papildomų žalių rodyklių. Išsprendus visus klausimus, žalios rodyklės tiesiog nereikia.

Pavyzdžiui, Vokietijoje jos nėra. Jei sankryžoje ties posūkiu dešinėn yra didelis srautas automobilių, jis reguliuojamas šviesoforu. Taip galima sustabdyti ta pačia kryptimi tuo pačiu metu kelią kertančius pėsčiuosius. Čia ir yra didžiausia problema, kad išvažiuojant į dešinę kertamas pėsčiųjų kelias“, – apie žalios rodyklės nenaudingumą kalba N. Abukauskas.

Specialisto teigimu, tose sankryžose, kuriose lentelės nėra, eismo įvykio tikimybė – ypač užvažiuoti ant pėsčiųjų – sumažėja.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasak N. Abukausko, žalios rodyklės šalinamos ne ten, kur kažkam norisi, – aiškiai apsvarstoma, ką duos rodyklės pašalinimas.

„Einama gera linkme, šalinama, jei paskaičiuojama, kad tai neturės didelės įtakos eismo pralaidumui ir sumažės avaringumas. Klausimas vienas ir labai opus: kai kuriose vietose jas šalinant reikia iš esmės pakeisti sankryžos eismo organizavimo schemas, o tai susiję su didele intervencija į kelią – reikia papildomų juostų. O ką daryti, jei ir taip siauras šaligatvis ir reikia platinti kelio važiuojamąją dalį?“ – klausė N. Abukauskas.

Kaip teigia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas A. Apanovičius, prieš nuimant žalią rodyklę atliekama sankryžos analizė: „Kiekviena sankryža yra individuali ir reikalauja tam tikros analizės – tiek automobilių srauto, tiek pėsčiųjų. Prieš nuimant žalią rodyklę, keičiama šviesoforų tvarka sankryžose, kad būtų užtikrintas tinkamas eismo srauto pralaidumas ir apsaugoti pėstieji. Tik vėliau vykdomas žalios lentelės demontavimas.“

Kaip pasakojo LAKD atstovas N. Abukauskas, Lietuva – viena paskutinių šalių, turinčių tokias rodykles.

„Niekas aplinkui tokios lentelės neturi. Tai – rudimentinis palikimas. Labai įdomi situacija su Vokietija – šviesoforų įrengimo taisyklėse jie turi tokią lentelę, bet tik dėl to, kad kažkada susijungė abi Vokietijos ir iš Rytų Vokietijos buvo atėjusi šitokia tvarka. Tiesiog vienu metu nebuvo įmanoma pašalinti lentelių, nepadarius infrastruktūrinių pakeitimų. Bet jų taisyklėse griežtai nurodyta, kada galima įrengti tokią lentelę, – kai sukant dešinėn nėra pėsčiųjų eismo ir kai sukant į dešinę netrukdomas važiuojančiųjų skersai eismas“, – LRT.lt kalbėjo N. Abukauskas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauniečiams prireiks kantrybės: vienoje judriausių miesto sankryžų eismą ribos visą vasarą (13)

Artėjantis vasaros sezonas – pats darbų įkarštis Laisvės alėją rekonstruojantiems rangovams....

Vairuotojo pagalbos sistemos: kada pasitikėti, o kada geriau vairuoti pačiam (4)

Ne vienas vairuotojas sutiks, kad įvairios automobiliuose įdiegtos pagalbos sistemos gali...

Avarijų radiniai šiurpina: žino, kad mašina netvarkinga, bet vis tiek važiuoja (19)

Draudikai kasmet užfiksuoja avarijų, į kurias patenka techniškai netvarkingos transporto...

Keičiami ženklai dar vienoje Vilniaus sankryžoje – pokyčiai įsigalioja jau šiandien (1)

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad gegužės 15-16 d., atsižvelgiant į pasikeitusius...

Paaiškino, ką pamiršta sėdintys automobiliuose ir kur kelyje vieta dviratininkams (78)

Kelyje turėtų užtekti vietos visiems, tačiau kai susitinka automobilių vairuotojai ir...

Top naujienos

Vaikų centre – nevaikiškos patyčios: išnaudoti paaugliai valstybei pateikė sąskaitą

Gyvenimas vaikų socializacijos centre, kuriame buvo prižiūrimi įvairių elgesio sutrikimų...

Užkalnis: valgau ne dykai, inspekcijų biudžetai keturženkliai (20)

Sveiki, aš esu Andrius Užkalnis , ir jūs dažnai apie mane sakote, neva mane maitina gerai ir...

Lietuviai visus pribloškė savo rankų darbu: pasistatė itin pigius namus (84)

Vilniuje anksčiau gyvenusi, keramika užsiimanti Domantė beveik tik savo rankomis pasistatė namą,...

Didžiųjų korporacijų siaubu vadinama eurokomisarė turi žinutę Lietuvai: tai bus aiški misija jums specialiai DELFI iš Briuselio (99)

Gegužės 15-ąją Briuselyje vyko debatai dėl būsimojo Europos Komisijos prezidento pareigų....

Pasiimkite 10 eurų ir keliaukite į Ukrainos kaimo turgų: galėsite nupirkti viską (108)

Nedideliame Ukrainos kaime Medenyči, prie Lvovo – pirmadienis yra turgaus diena. Čia suvažiuoja...

Po ilgai laukto Madonnos pasirodymo – nusivylimo banga feisbuke: ji nepatektų net į finalą (149)

Jokia paslaptis, kad dalis „Eurovizijos“ finalo žiūrovų su nekantrumu laukė ne tik dainų...

Lietuvos balsai „Eurovizijoje“ pasiskirstė nevieningai: komisijos nuomonė stipriai prasilenkė su žiūrovų (467)

Kaip ir kasmet praūžus didžiajai „ Eurovizijai “ Europa pradeda skaičiuoti balus. Lietuva...

Prašo įspėti kitus: pirkimas internetu baigėsi rimta pamoka

Nusprendžiau jums parašyti po nesėkmingų apsipirkimų internetu , po kurių supratau, koks tai...

„Eurovizijos“ eteryje – Islandijos atstovų akibrokštas: lemiamą akimirką pasiuntė politinę žinutę (138)

Islandijos atstovai „Eurovizijos“ dainų konkurse pasinaudojo viešumu, norėdami išreikšti...

Mokslininkai išsiaiškino, kokie pavojai slypi vėlyvame nėštume: išvada nustebino juos pačius (25)

Mokslo ir medicinos pasiekimai sulig kiekvienais metais moterų gimdymo amžių stumia tolyn ir tolyn....