aA
Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę sukti leidžiančių žalių rodyklių Lietuvos sankryžose palaipsniui mažėja: specialistai sako, kad spūsčių dėl to nepadaugėjo, o saugumas keliuose išaugo. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad rodyklės demontavimas turėtų būti paskutinis darbas – prieš tai esą reikia padaryti reikiamus eismo pakeitimus.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nuo 2014-ųjų spalio vairuotojai, sukdami į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui su lentele ir žalia rodykle, privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą. Vėl pradėti važiuoti galima tik įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Specialistai pastebi, kad kone pusė šalies vairuotojų šios taisyklės tiesiog nesilaiko.

„Jos net ir sunku laikytis, nes reikia visiškai sustoti, o tai kartais atrodo nelogiška ar net absurdiška. Mano manymu, daug geriau, kai taisyklėse nurodyta: jei žalia – važiuoju, jei raudona – ne. Visiems tada viskas aišku ir nelieka jokių dviprasmiškų situacijų“, – LRT.lt sakė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas teigia, kad taisyklė sustoti prie žalios rodyklės, jei nedega žalias šviesoforo signalas, buvo įvesta dėl to, kad pėsčiųjų perėjose nukentėdavo nemažai pėsčiųjų, kai tokioje sankryžoje su žalia rodykle atvažiuodavo automobilis. Tenka apgailestauti, kad vairuotojai kiekvieną naujovę ar taisyklę priima priešiškai“, – kalbėjo D. Kanapinskas.

Per artimiausius metus rodyklių nebeliks

2020 m. sausio 1-oji – data, iki kurios Lietuvos miestų gatvėse turi išnykti prie šviesoforų pritvirtintos lentelės su žaliomis rodyklėmis. Susisiekimo ministerijos teigimu, dėl žalių rodyklių dažnai kyla konfliktinių situacijų tarp eismo dalyvių, ir ši priemonė nėra naudojama kitose Europos valstybėse, išskyrus pavienius atvejus. Toks terminas skirtas tam, kad būtų laiko pasiruošti pokyčiams.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius skaičiuoja, kad Vilniaus mieste liko apie 80 tokių lentelių, o nuo 2015-ųjų iki šios dienos jų nuimta apie 30.

„Šių lentelių dar yra gana nemažai. Negalime tiesiog nuimti neatsižvelgę į eismo situacijas kiekvienoje sankryžoje, nes kiekviena jų yra unikali ir reikalaujanti analizės. Daugiausia rodyklių nuimta sankryžose prie mokymo įstaigų, kad apsaugotų moksleivius, pėsčiuosius, kertančius šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Dauguma vairuotojų iš tiesų pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) ir nesilaiko nustatyto reikalavimo sustoti“, – LRT.lt teigė A. Apanovičius.

Vairuotojai netrukus neteks pamėgtos privilegijos
© DELFI / Valdas Kopūstas

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas tikina, kad vairuotojai po truputį keičia savo įpročius ir atkreipia dėmesį į pakitusį eismo organizavimą sostinėje.

„Pirmosiomis savaitėmis vairuotojai reiškė nepasitenkinimą, šiek tiek buvo padidėję spūsčių, bet laikui bėgant tai išsisklaidė ir žalios rodyklės demontavimas dėl saugumo ir srauto pralaidumo kitomis kryptimis duoda tik teigiamą rezultatą“, – aiškino A. Apanovičius.

Savo ruožtu saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas, kasdien praleidžiantis ne vieną valandą eisme, pastebi, kad kai kuriose vietose, nuėmus žalią rodyklę, formuojasi spūsčių, tačiau svarbiausia, kalbant apie eismą, esą turėtų būti saugumas. „Jei atsiranda šiokių tokių spūsčių, vairuotojai tiesiog turėtų planuoti savo laiką“, – pridūrė D. Kanapinskas.

Lietuva – viena paskutinių valstybių

LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas N. Abukauskas sako, kad lentelės nuėmimas – paskutinis dalykas, kurį reikia atlikti.

„Negalima atėjus pjūkleliu nupjauti ir taip panaikinti, nepriėmus jokių kitų eismo pakeitimų. Jei paskaitytume šviesoforų įrengimo taisykles, pamatytume, kad ten aiškiai apibūdinta, kokiais atvejais ir kodėl gali ar negali būti papildomų žalių rodyklių. Išsprendus visus klausimus, žalios rodyklės tiesiog nereikia.

Pavyzdžiui, Vokietijoje jos nėra. Jei sankryžoje ties posūkiu dešinėn yra didelis srautas automobilių, jis reguliuojamas šviesoforu. Taip galima sustabdyti ta pačia kryptimi tuo pačiu metu kelią kertančius pėsčiuosius. Čia ir yra didžiausia problema, kad išvažiuojant į dešinę kertamas pėsčiųjų kelias“, – apie žalios rodyklės nenaudingumą kalba N. Abukauskas.

Specialisto teigimu, tose sankryžose, kuriose lentelės nėra, eismo įvykio tikimybė – ypač užvažiuoti ant pėsčiųjų – sumažėja.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasak N. Abukausko, žalios rodyklės šalinamos ne ten, kur kažkam norisi, – aiškiai apsvarstoma, ką duos rodyklės pašalinimas.

„Einama gera linkme, šalinama, jei paskaičiuojama, kad tai neturės didelės įtakos eismo pralaidumui ir sumažės avaringumas. Klausimas vienas ir labai opus: kai kuriose vietose jas šalinant reikia iš esmės pakeisti sankryžos eismo organizavimo schemas, o tai susiję su didele intervencija į kelią – reikia papildomų juostų. O ką daryti, jei ir taip siauras šaligatvis ir reikia platinti kelio važiuojamąją dalį?“ – klausė N. Abukauskas.

Kaip teigia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas A. Apanovičius, prieš nuimant žalią rodyklę atliekama sankryžos analizė: „Kiekviena sankryža yra individuali ir reikalauja tam tikros analizės – tiek automobilių srauto, tiek pėsčiųjų. Prieš nuimant žalią rodyklę, keičiama šviesoforų tvarka sankryžose, kad būtų užtikrintas tinkamas eismo srauto pralaidumas ir apsaugoti pėstieji. Tik vėliau vykdomas žalios lentelės demontavimas.“

Kaip pasakojo LAKD atstovas N. Abukauskas, Lietuva – viena paskutinių šalių, turinčių tokias rodykles.

„Niekas aplinkui tokios lentelės neturi. Tai – rudimentinis palikimas. Labai įdomi situacija su Vokietija – šviesoforų įrengimo taisyklėse jie turi tokią lentelę, bet tik dėl to, kad kažkada susijungė abi Vokietijos ir iš Rytų Vokietijos buvo atėjusi šitokia tvarka. Tiesiog vienu metu nebuvo įmanoma pašalinti lentelių, nepadarius infrastruktūrinių pakeitimų. Bet jų taisyklėse griežtai nurodyta, kada galima įrengti tokią lentelę, – kai sukant dešinėn nėra pėsčiųjų eismo ir kai sukant į dešinę netrukdomas važiuojančiųjų skersai eismas“, – LRT.lt kalbėjo N. Abukauskas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasipiktino automobilių vairuotojų elgesiu: įsivaizduoja, kad keliuose yra vieni (5)

Šiltojo sezono metu ne vienas automobilį iškeičia į dviratį ar elektrinį paspirtuką. Visgi...

Dviračiu su vaikais keliaujantiems tėvams priminė: be kėdutės – nė iš vietos

Prasidėjus vasaros sezonui miestuose ir už jų ribų galime pamatyti vis daugiau dviratininkų,...

Patikrino, kaip vairuotojai lenkia dviratininkus: vis dar nevengia ir signalizuoti, ir prispausti prie kelkraščio (116)

Nors nuo praėjusių metų Lietuvoje galioja dviratininkų lenkimo saugiu atstumu rekomendacija,...

Ką turi žinoti norintys įregistruoti iš užsienio įvežtą automobilį

Į Lietuvą iš užsienio įvežamų ir čia registruojamų transporto priemonių daugėja. Štai...

Paprasta, bet vairuotojai klysta: kaip iš tiesų turėtumėte kirsti geležinkelio pervažą (47)

Nors važiuoti per geležinkelio pervažas nėra sudėtinga, visgi pasitaiko atvejų, kai nepastabumas...

Top naujienos

DELFI tyrimas. Įspūdinga Borisovo sėkmė: į jo įmonės sąskaitą plūsta Lietuvos pinigai (116)

Skandalingasis verslininkas ir į Prezidentūrą Rolando Pakso prezidentavimo metais prasibrauti...

Turintiems daug atostogų reikėtų susirūpinti: amžinai jos nesikaups (11)

Atostogas vengiantiems imti darbuotojams derėtų prisiminti, kad amžinai jos nesikaups, po kiek...

Saudo Arabija užgniaužusi kvapą laukia, ar bus panaikintas dar vienas didelis tabu (6)

Rijado centre įsikūrusiame sporto bare blausioje prietemoje visu garsu transliuojamos sporto...

Uodų žemėlapis: į kurias Lietuvos vietas geriau kojos nekelti pasitikrinkite, ar dėl nežinojo savo kieme neveisiate uodų (3)

Mėgstantiems leisti laiką gamtoje šiemet pasisekė: sausas pavasaris lėmė tai, kad uodų šiuo...

Po skyrybų posėdžio tylėjęs Andrius Šedžius papasakojo, kas iš tiesų dedasi už uždarų teismo durų: tai primena karą (47)

Antradienį dar viename teismo posėdyje susitikus besiskiriantiems ir dėl vaiko gyvenamosios...

Lietuvą jau netrukus siaubs galingos liūtys – lietų lydės perkūnija, žaibai ir gūsingas vėjas (25)

Vakar Lietuvos orus lėmęs anticiklonas jau pasitraukė į rytus, o šiandien prie mūsų šalies...

Unikalią progą temdo fiasko nuojautos: pasirengimas – karikatūra, apsijuoksime prieš pasaulį (74)

„Atrodo, tarsi ruoštumėmės ne pasaulio čempionatui, o gamyklos sporto šventei“, –...

„Wizzair“ lėktuvo tūpimas vos nesibaigė tragedija: nekokybiška danga apgadino orlaivį

Budapešto oro uoste vieno oro bendrovės „Wizzair“ lėktuvo, trečiadienį atskridusio iš...

Kava su sviestu užkariauja pasaulį: kokie jos trūkumai ir privalumai (13)

Dažnas iš mūsų neįsivaizduojame ryto be puodelio kavos . Tačiau paskutinės mados tendencijos...

Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje: tiek daug sergama ne tik dėl rūkymo (69)

Ankstyvųjų mirtinos ligos – plaučių vėžio – simptomų nėra, sako Nacionalinio vėžio...