aA
Tolerancija, savitarpio pagarba ir supratimas yra būtent tai, kuo turėtų būti paremtas eismas gatvėse. Vis tik realybė keliuose – kiek kitokia. Neretai vairuotojai sėdėdami prie vairo išlieja ne tik susikaupusį pyktį, tačiau ir kursto konfliktus tarp kitų eismo dalyvių grupių. Specialistai teigė, jog tokios tendencijos keliuose dar matyti, tačiau situacija keičiasi į gerą.
Eismo spūstis Islandijos prospekte
Eismo spūstis Islandijos prospekte
© Rokas Tenys, Kas vyksta Kaune

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, jog tai, kad eismo kultūra Lietuvos keliuose keičiasi į gerą, parodo vien tai, kad mažėja vairuotojų ir pėsčiųjų priešiškumas. Specialistas teigė, jog vairuotojai pėsčiųjų atžvilgiu tampa vis tolerantiškesni, todėl mažėja atvejų, kai vairuotojai prie pėsčiųjų perėjos nesustoja praleisti einančių pėsčiomis.

Prie vairo išlieja pyktį

Tiesa, V. Pumputis pripažino, kad Lietuvos keliuose vis dar pastebima nemažai agresyvaus ir chuliganiško vairavimo. Saugaus eismo ekspertas teigė, jog Lietuvos eismo kultūrą lyginant su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis, skirtumų galima atrasti ir daugiau.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių psichologai kultūrą keliuose tapatina su asmenine žmogaus kultūra. Tad kai kuriais atvejais, silpnesnes asmenines savybes turintys žmonės, savo pranašumą stengiasi įrodyti miestų gatvėse.

V. Pumputis teigė, jog dalyvaudami eisme, žmonės turėtų suprasti, kad bet kokia agresija ar pranašumo demonstravimas gali turėti skaudžias pasekmes. Nepakantumas tokiam elgesiui – pagrindinė priemonė galinti tam užkirsti kelią, kuri naudojama Skandinavijos šalių eismo kultūroje.

Ukmergės g. kairysis posūkis
Ukmergės g. kairysis posūkis
© Vilniaus savivaldybė

Už greičio viršijimą – kalėjimas

Specialistas įvardijo, kad ne išimtis yra ir Šveicarija, kur nepakantumas „išsišokėliams“ gatvėse, yra labai didelis. Žinoma, tokį nepakantumą lemia ir teisinė sistema, mat net ir mažiausi greičio viršijimai vairuotojams užtraukia dideles pinigines baudas, o jei greitis viršijamas daugiau nei 50 km/ val., vairuotojas neišvengs ir laisvės atėmimo.

Saugaus eismo ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje didesnė nepasitenkinimo banga kyla tada, kai kalbama apie baudų didinimą, o ne apie pernelyg didelį greitį miestų gatvėse. Anot jo, žmonės turėtų suprasti, kad kol patys pateisins greičio viršijimą, tol tiek jų pačių, tiek jų artimųjų saugumui kils pavojus.

„Neadekvačiai didelės baudos užsienio šalyse iš tiesų yra adekvačios, nes būtent tokia sistema išugdo žmones keliuose elgtis drausmingai, o tai vertina ir kiti vairuotoja. Žmonės supranta, kad visa tai yra vardan jų saugumo. Deja, tačiau lietuviams to dar reiktų pasimokyti“, – sakė saugaus eismo ekspertas.

Važiuoja neįvertindami pavojaus

Savisaugos trūksta ir dviračių vairuotojaMs. V. Pumputis pastebėjo, jog dviratininkai vis dar nevengia važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, nors yra įrengti dviračių takai. Važiuojamąja kelio dalimi dviratininkai važiuoja ir tokiose gatvės, kaip Vilniaus vakarinis aplinkkelis. Anot jo, tokiose gatvėse vairuotojai važiuoja dideliu greičiu, todėl dviratininkai į tai turėtų atkreipti dėmesį ir pasirinkti kitokį maršrutą. Be to, dviratininkai turėtų nepamiršti šviesą atspindinčių elementų, ypač dabar, kai dienos tampa vis trumpesnės.

Tiesa, dar viena eismo kultūros problema – per pėsčiųjų perėjas važiuojantys dviratininkai ir transporto priemonių vairuotojai, nepraleidžiantys dviračių taku važiuojančių dviratininkų. Saugaus eismo ekspertas teigė, jog dviračių ir automobilių eismo ir tarpusavio pagarbos pavyzdys – Nyderlandai. Būtent šioje šalyje dviračių yra daugiau nei automobilių, visi vairuotojai dviratininkus praleidžia ir ginčų tarp šių eismo dalyvių grupių nekyla.

Eismas Kaune. Asociatyvi nuotr.
Eismas Kaune. Asociatyvi nuotr.
© Kauno aps. VPK

Pasižvalgius po Lietuvos gatves, galima pamatyti, kad vairuotojai neretai ne tik nepraleidžia dviratininkų, bet jų nė nepastebi. Neretai taip įvyksta eismo įvykiai, kai sukdamas į dešinę, transporto priemonės vairuotojas nepraleidžia tiesiai važiuojančio dviratininko.

Daugiau dėmesio saugumui

Žinoma, dviračių vairuotojai taip pat turėtų prisiminti, kad išvažiuoti į pėsčiųjų perėjas – griežtai draudžiama. Staigiai važiuojamojoje kelio dalyje pasirodžiusio dviratininko automobilio vairuotojas gali nepastebėti, o jei ir pastebės, nesugebėti automobilio sustabdyti laiku.

V. Pumputis pabrėžė, kad ypač rudenį, kai eismas yra intensyvus, vairuotojai turėtų būti supratingesni, važiuoti lėčiau ir manevruoti nekurstydami pykčio. Specialistas akcentavo, kad nors situacija keliuose jau gerėja, kiekvienas eismo dalyvis turėtų dar daugiau dėmesio skirti savo ir kitų saugumui, mat tik tada pavyks išvengti ir skaudžių eismo įvykių.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Ekspertai apie žieminių padangų naudojimą vasarą: brangstant degalams, tai – finansiškai skausmingas sprendimas

„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu...

Automobilio priežiūra vasarą – 5 patarimai, padėsiantys keliauti saugiau

Vasara – kelionių metas. Didelė dalis keliaujančiųjų savo nuotykiams renkasi būtent...

Nuo šiol dėl eismo nesklandumų vilniečiai turės kreiptis į 3 skirtingas įmones

Siekdama užtikrinti eismo saugumą ir darbų atlikimą laiku, Vilniaus savivaldybė sostinę...

Kvapą gniaužiančios situacijos Vilniaus gatvėse: kai kuriuos vairuotojus galima vertinti vien riebiais žodžiais (5)

Nors dažniausiai apie rudenį kalbama, kaip apie laiką, kai visi ima dar labiau skubėti, stebint...

Grašys: po avarijos retas prisipažįsta, kad naudojosi telefonu

Lietuvos kelių policijos pareigūnai pastebi, kad nemaža dalis vairuotojų vis dar naudojasi...

Top naujienos

Dėl pagalbos ukrainiečiams skambina pavojaus varpais: rezervas, kuris buvo prikauptas, jau yra išsemtas

Perspėja dėl kritinio būsto poreikio ukrainiečiams karo pabėgėliams. Pasibaigė panaudos...

Ašoklienė pranešė, kad šiemet vyresni žmonės bus kviečiami iškart skiepytis trimis vakcinomis

Specialistai pastebi pavojingą reiškinį: per pandemiją Lietuvoje sumažėjo skiepijimasis....

Rusijos įtūžio sulaukusi Lietuva iš NATO laukia lemtingų sprendimų: jei šito nepamatysime, tai bus skaudi nesėkmė visiems (1)

Nesiliaujantys Rusijos grasinimai dėl tranzito į Kaliningradą tik dar kartą įrodė, jog kitą...

Padėtis įtempta, verslas ruošiasi nuosmukiui: atlyginimų didinimo klausimas bus itin jautrus

Prognozuojama, kad atlyginimai šiemet augs sparčiau nei manyta anksčiau. Ir nors didėjančios...

Karas Ukrainoje. Rusija vėl puola Kyjivą: sostinėje nugriaudėjo galingi sprogimai

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimai, jog Rusiją įsiutins Ukrainai suteiktas...

Rinktinės vedlys – apie Meilutytę, permainas ir netobulą sistemą: du Rūtos medaliai to neatsvers specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Šeštadienį vakare baigėsi pasaulio plaukimo čempionatas Budapešte, kuriame Lietuvos plaukimo...

Verslas PliusJulija Leimonė

Toma neištesėjo sau duoto pažado negrįžti į Alytų ir netekėti už alytiškio: dėl mylimojo atsisakė karjeros Vilniuje

„Save mačiau visai kitaip, nei sudėliojo gyvenimas“, – sako buvusi LNK projektų vadovė...

Kraupi Joninių tragedija: į tvenkinį įvažiavus automobiliui žuvo moteris ir 4-erių mergaitė vairuotojas, įtariama, buvo neblaivus

Tragiška eismo nelaimė ilgąjį Joninių savaitgalį įvyko Klaipėdos rajone – į tvenkinį...

Dmitrijus Nagijevas tik per plauką išvengė sunkios traumos: buvo iškviesta greitoji pagalba

Vaidyba spektaklyje „Žiurkė“ Kaliningrado srities teatro scenoje vos nesibaigė nelaime rusų...

Po Lietuvą keliaujantis vaidila: vakar laiminau vardynas, šiandien – jungtuves, rytoj padėsiu atsisveikinti su mirusiu artimuoju

Siekis pažinti senąją baltų kultūrą ir joje slypinčią išmintį Gediminą Žilį lydėjo nuo...