Daugiau nei tris kartus teorinę dalį teko laikyti vos 2 proc. apklausos dalyvių, o praktinį vairavimo egzaminą daugiau nei tris kartus laikė beveik kas dešimtas asmuo.
Daugumai išmokti vairuoti padėjo tėčiai (46 proc.) arba vairavimo instruktoriai (20 proc.), likusieji mokėsi vairuoti su kitais giminaičiais ar artimaisiais. Paprašyti prisiminti, kaip vertino instruktoriaus darbą, kaip elgdavosi instruktorius vairavimo pamokų metu, dauguma negaili pagyrimų savo instruktoriams. Pasak apklausoje dalyvavusių asmenų, instruktoriai informatyviai paaiškindavo, kaip važiuoti, kaip elgtis susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, kokios tikėtinos klaidos per egzaminą, detalizuodavo, kaip jų išvengti.
Kai kurie respondentai pasakoja, kad su instruktoriais galėdavo jaustis laisvai, be baimės susikoncentruoti į kelią, atsiminti padarytas klaidas ir išklausyti, kaip jų išvengti. Tiesa, dauguma prisimena, kad pagyrimų iš instruktorių sulaukdavo itin retai – juos pagirdavo ir paskatindavo dažniausiai tik per paskutinę vairavimo pamoką, pasakydavo, kad yra tikri, jog mokiniai išlaikys ir valstybinį vairavimo egzaminą.
Vos vienas kitas respondentas prisimena, kad instruktorius per vairavimo pamokas būdavo užsiėmęs savo reikalais, liepdavo važiuoti ten, kur jam pačiam reikėdavo, nuolat kalbėdavo telefonu ir nesigilindavo, kaip mokinys vairuoja, ar netgi šaukdavo, nemokėdavo paaiškinti vairavimo subtilybių.
Kad ir kaip teigiamai dauguma vairuotojų vertina savo buvusius instruktorius, mokiusius juos vairuoti, valdyti automobilį, dauguma mano, kad vairavimo mokykloje įgytų žinių nepakanka – 41 proc. Autogidas.lt respondentų teigia, kad tik padėję vairuoti kasdien (ar kuo dažniau) įgyjame pakankamai kompetencijos. Dar daugiau kaip penktadalis mano, kad pakanka teorinių žinių, o praktinių trūksta, 2 proc. – kad trūksta ne praktinių, o teorinių žinių. Apie trečdalis vairuotojų įsitikinę, kad žinių, gautų vairavimo mokykloje, tikrai užtenka – išmokstama ir kelių eismo taisyklių, ir vairavimo įgūdžių.
Paklausus, su kokiais egzaminuotojais teko susidurti ir kaip vertina jų darbą, iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad vairuotojai egzaminuotojus vertina ne taip gerai kaip vairavimo mokyklų instruktorius. Dauguma egzaminą laikiusių vairuotojų pripažįsta, kad nuo pirmos minutės egzaminuotojai jiems kėlė įtampą, ir sieja tai ne tik su asmeniniu jauduliu, bet ir su egzaminuotojo griežta, rimta mimika, bandymu suklaidinti egzaminą laikantįjį ir pan. Vairuotojus labiausiai glumino tyla automobilyje – pasak jų, atrodė, kad ištarus žodį, jis bus fiksuojamas kaip vairavimo klaida.
Vidutiniškai tik kas penktas egzaminą laikęs asmuo giria egzaminuotojus, su kuriais jiems teko laikyti vairavimo egzaminą. Jų nuomone, egzaminuotojai padėjo atsipalaiduoti, patarė nesijaudinti ir nusiraminti, netgi automobiliui kartą užgesus ragino nesinervinti, susikaupti, palaikė šypsodamiesi, įjungdami muziką ar pajuokaudami.
