aA
Rudenį vairavimą tradiciškai apsunkina šlapia kelio danga. Vis dėlto prisiminus keletą paprastų taisyklių, vairavimas lyjant taps lengvesnis ir saugesnis.
© Shutterstock nuotr.

Vairuotojai Lietuvoje turėtų būti įpratę prie lietaus, tačiau pažvelgus į kelius kartais susidaro įspūdis, kad dalis jų ne itin kreipia dėmesį į gerokai sudėtingesnes oro sąlygas ir per daug pasitiki savo jėgomis. Lietus ne tik sumažina matomumą, bet ir pablogina padangų sukibimą su keliu bei prailgina stabdymo distanciją. Todėl nereikėtų stebėtis, kad kai kuriems vairuotojams tokios sąlygos yra nervų išbandymas.

Šie patarimai lietingu oru padės kelyje išlikti saugiam. Net jei pasitikite savo įgūdžiais, perskaitykite juos ir pasitikrinkite, ar darote viską, kad sėkmingai pasiektumėte kelionės tikslą.

Važiuokite tik jei tikrai būtina

Šią frazę orų prognozėse turbūt girdėjote ne kartą, tačiau tai yra kartojama ne be priežasties. Viskas paprasta – jeigu nevažiuojate, nekyla jokio pavojaus. Tad įvertinkite, ar jūsų kelionė tikrai tokia svarbi?

Jeigu ne, geriau likti namuose ir sulaukti, kol nustos lyti. Tai skamba tikrai geriau negu stovėti įstrigus spūstyje arba dar blogiau – nuslydus nuo kelio ir apgadinus automobilį.

Pasitikrinkite žibintus ir naudokite juos

Jeigu nusprendėte važiuoti per lietų, tuomet skubiai patikrinkite, ar veikia žibintai. Įjunkite juos ir pažiūrėkite, ar šviečia abi pusės, ar veikia ne tik priekiniai, bet ir galiniai žibintai.

Lietuvoje dienos metu privaloma važinėti įjungus žibintus, o tai dar svarbiau lyjant lietui. Tai ne tik pagerins jūsų matomumą, bet ir užtikrins, kad būsite matomas kelyje. Jeigu jūsų automobilyje žibintai įsijungia automatiškai, vis vien pasitikrinkite, ar jie veikia – jei ne, įjunkite juos rankiniu būdu.

Įjunkite reikiamus žibintus

Prisiminkite, kad privalote įjungti rūko žibintus tik tuo atveju, jei matomumas tikrai labai blogas – šviečiantis galinis rūko žibintas gali akinti kitus vairuotojus, o šis efektas intensyvėja dulkiant lietui. Priekinis rūko žibintas veikia panašiai, tik jis akina priekyje važiuojančius.

Lietuvoje galiojančiose KET nurodoma, kad rūko žibintus „leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui“. Geras metodas įvertinti matomumą - stebėti priekyje važiuojantį automobilį. Jeigu jo nematote ir žinote, kad jis yra netoli, tuomet tikrai reikėtų naudoti rūko žibintus. Vis dėlto jei matomumu nesiskundžiate, rūko žibintus verčiau palikite ramybėje.

Jeigu kyla abejonių kokius žibintus naudoti, paklauskite savęs, kaip jūsų automobilis gali atrodyti kitiems – ar jie jus mato, o gal jūs juos akinate.

Keiskite vairavimo stilių

Grįžkite į laikus, kai mokėtės vairuoti ir turbūt prisiminsite, kad stabdymo kelias itin išauga esant šlapiai kelio dangai. Vis dėlto ar galite prisiminti, kiek tiksliai?

Atsakymas labai paprastas – ant šlapios dangos sustosite beveik dvigubai lėčiau nei ant sausos. Todėl įvertinkite šį faktą laikydamiesi distancijos nuo priekyje važiuojančių automobilių. Gera taisyklė – nuo artimiausio automobilio važiuojant per lietų jus turi skirti apie keturias sekundes. Tokiu atveju jei priekyje kažkas staiga stabdys, jūs turėsite laiko sustoti. Blogybė yra ta, kad mūsų vairuotojai klaidingai supranta tokias situacijas – jeigu mato, kad kažkas laikosi didesnės distancijos, tuomet jie supranta, kad tai yra puiki galimybė užlįsti.

Vis dėlto tai nėra vieninteliai patarimai – per lietų itin svarbu ir vengti staigių judesių, t.y. posūkių ar stabdymų. Priešingu atveju rizikuojate, kad automobilis ims slysti.

Žiūrėkite į kelią ir nepamirškite, kad dideli automobiliai gali gausiai jus aptaškyti, todėl lenkimo metu reikia būti pasiruošus, kad valytuvams teks daugiau darbo.

Jeigu pastebėjote, kad jus seka agresyviai vairuojantis vairuotojas, nereaguokite į jį. Saugiau yra susitelkti į savo važiavimą, pristabdyti ir leisti jam važiuoti toliau.

Ką daryti, jei prasidėjo akvaplaningas?

Akvaplaningas turėtų būti girdėtas daugumai vairuotojų. Vis dėlto reikėtų suprasti, ką tai iš tiesų reiškia. Tai apibūdina situaciją, kai jūsų automobilio padangos nebespėja iš po ratų pašalinti didelio kiekio vandens, todėl prarandamas sąlytis su keliu ir automobilis tarsi pradeda čiuožti vandens paviršiumi.

Kiekvienas gali pasakyti, kada prasideda akvaplaningas – tuomet automobilio valdymo sistema pasidaro itin „lengva“ ir nesuteikia jokio atgalinio ryšio. Jeigu galvojate, kad tokiu atveju galite pasikliauti stabdžių pedalu, pasekmės gali būti pražūtingos, nes automobilis pradės slysti. Vietoje to reikėtų išlikti ramiam, atleisti greičio pedalą, leisti automobiliui pačiam pristabdyti ir vairu stengtis išsilaikyti kelyje. Tuomet padangos turėtų atgauti sukibimą su keliu ir jūs vėl tapsite padėties šeimininkais.

Važiavimas per apsemtas vietas

Niekada nepamirškite, kad apsemtos vietos yra labai pavojingos, tad per jas važiuokite tik tuomet, jeigu esate visiškai tikri, kad tai saugu. Net jei galvojate, kad apsemta vieta yra saugi, įsidėmėkite, kad važiavimas per gilų vandenį gali pridaryti rimtos žalos jūsų technikai. Geriau leiskite pirma kitiems įveikti pavojingą telkinį, o jei aplink nieko nėra – nerizikuokite, po vandeniu gali būti neįžiūrimų duobių ar kliūčių. Tad jei turite abejonių – apsisukite ir ieškokite kito kelio.

Jeigu pasirinkote važiuoti, pasitikrinkite, ar galima pasiekti kitą užlietos teritorijos pusę. Nevažiuokite, jei telkinyje yra kitas automobilis – jis gali sustoti, o paskui jį užklimpsite ir jūs. Jei įvažiavote į telkinį, laikykitės pastovaus greičio ir važiuokite nestabdydami, nes jei sustosite, gali atsirasti bangavimas, o grįžtantis vanduo užlies variklio skyrių.

Pervažiavę apsemtą vietą prieš važiuodami iš naujo pasitikrinkite stabdžius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (25)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Lietuvos miškuose miškovežių spūstys (41)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (636)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (56)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Kokias gėles lengviausia sudaiginti iš sėklų

Norite turėti gražų, spalvingą darželį, bet nenorite leisti pinigų daigams? Kokias gėles...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (7)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Prieš ir po: neįtikėtinos narkotikų atsisakiusių žmonių transformacijos (1)

„Kas per daug, tas nesveika“ yra gan nebloga gyvenimo taisyklė, tačiau kai kurių dalykų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (38)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (88)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (57)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...