Nurodė nedrausti užsieniečių
Vienoje didelėje draudimo kompanijoje darbuotojams neseniai buvo išplatintas griežtas nurodymas jokiu būdu neišdavinėti civilinės atsakomybės draudimo polisų užsieniečiams.
Aplinkraštyje nurodoma, kad bus kontroliuojama, ar teisingai draudžiami į Lietuvą atvykę užsieniečiai.
Taip pat darbuotojams primenama, jog įprastinis polisas dėl vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo gali būti išduotas tik Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms. Visais kitais atvejais galima sudaryti tik pasienio draudimo sutartį.
„Jeigu mašina registruota kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, apdrausti jos apskritai neturime teisės“, – aiškino draudikai.
Paaiškėjo, kad draudikus sunerimti paskatino iš užsienio į Lietuvą automobilių pirkti plūstantys užsieniečiai.
Gudrauja mašinų pirkėjai
„Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus įprastinės sutartys gali būti išduodamos tik Lietuvoje registruotoms arba ketinamoms registruoti transporto priemonėms. Taip pat svarbu nepamiršti, kad automobilis draudžiamas savininko vardu, taigi užsienietis, atvykęs į Lietuvą, gali būti apdraustas tik tam tikromis aplinkybėmis, kai perka automobilį Lietuvoje“, – tikino įmonės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Jeigu užsienietis atkeliauja automobiliu iš ES, jo draudimas ir taip galioja Lietuvoje, papildomai draustis nereikia. Jeigu jis yra iš šalies, nepriklausančios Europos ekonominei erdvei, tuomet galima jam išduoti privalomojo draudimo polisą, tačiau tokia sutartis vadinasi ne įprastine, o pasienio draudimo sutartimi.
„Pasitaiko atvejų, kai užsienietis bando apdrausti ne Lietuvoje registruotą transporto priemonę lietuvišku draudimu, prisidengdamas ketinimu ją registruoti čia. Tokie piktnaudžiavimo atvejai yra fiksuojami ir tiriami bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru“, – aiškino A.Gimbickas.
Emigrantai nori sutaupyti
Kone penkis kartus pigesnio civilinės atsakomybės draudimo trokšta ir užsienyje gyvenantys bei automobilius ten įsigiję lietuviai.
„Juk atvažiuoja lietuvaitis, nusiperka tokį draudimo polisą sumokėdamas kapeikas, lyginant su užsienio valstybėse esančiomis civilinės atsakomybės draudimo kainomis, o po to draudikai turi mokėti tūkstančius eurų už jo padarytą žalą“, – dienraščiui kalbėjo vienas draudimo brokerių.
Ispanijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje vairuotojo civilinės atsakomybės poliso kaina siekia daugiau nei 250 eurų (apie 860 litų), Anglijoje – daugiau nei 300 eurų (per 1 tūkst. litų), o Šveicarijoje – 350 eurų (per 1 tūkst. litų).
„Lietuvos draudimo kompanijoms yra draudžiama užsienio valstybėse registruotų automobilių savininkams pardavinėti vadinamąsias žaliąsias korteles. Žalioji kortelė yra nacionalinis produktas, ir kiekviena užsienio šalis jas turi turėti savo. Kitaip sakant, Lietuvoje registruota mašina draudžiama civilinės atsakomybės draudimu tik čia, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje registruotoji, ten ir turi būti draudžiama“, – sakė Draudikų biuro Teisės departamento direktorė Renata Veselkienė.
Keliuose – daugybė nedraustųjų
Draudikų biuras yra įsipareigojęs padengti užsienio valstybėse avarijas sukėlusių lietuvių padarytus nuostolius, kurie kasmet siekia apie 7–8 mln. litų.
„Mes mokame tik už nedraustų automobilių vairuotojų padarytus nuostolius. Taip pat tokiais atvejais, kai užsienyje buvo mėginama pateikti suklastotą žaliąją kortelę“, – aiškino R.Veselkienė.
Pasak jos, vien pernai 1 530 neapsidraudusių vairuotojų sukėlė eismo įvykius.
Draudikų biuro vertinimu, iki šiol šalies keliuose važinėja apie 150 tūkst. nedraustų transporto priemonių.
Už avariją – 2,7 mln. litų
Draudikų pastebėjimu, užsienyje lietuvių sukelti eismo įvykiai vidutiniškai keliskart brangesni nei Lietuvoje, o patys brangiausi – Anglijoje ir Airijoje.
Automobiliu mūsų piliečiai į avarijas dažniausiai patenka Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Bendrovė „Ergo Lietuva“ skaičiuoja, kad lietuvių avarijos Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sudaro 36 proc. visų užsienyje įvykstančių avarijų.
Įmonė skelbia, kad šiais metais privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientų patiriama vidutinė žala sudarė 8,5 tūkst. litų, kasko – 5,5 tūkst. litų. Tai keliskart daugiau už Lietuvoje vidutiniškai patiriamą žalą, siekiančią 2,4 tūkst. litų.
Viena didžiausių dėl avarijos užsienyje išmoka, siekusi net 2,7 mln. litų, buvo už įvykį Ispanijoje, kai lietuviai „Fiat“ automobiliu nuvažiavo nuo kelio. Du įvykio dalyviai pasišalino iš avarijos vietos, o trečias buvo sunkiai sužeistas.
Iš viso „Ergo Lietuva“ per pirmus penkis šių metų mėnesius užregistravo 624 užsienyje patirtų kasko ir privalomojo draudimo vairuotojų civilinės atsakomybės žalų. Joms atlyginti išmokėjo ir rezervavo 4,1 mln. litų.
Klaipėdoje pažeidėjų netrūksta
Klaipėdoje neseniai teismas išnagrinėjo vieną precedento neturinčią bylą, kai į teismą kreipėsi užsienio valstybėje registruotos mašinos savininkas dėl to, kad pernai automagistralėje prie Jakų žiedo buvo sustabdytas principingumu garsėjančio Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūno Jono Dičiaus.
Anglijoje registruotu automobiliu važiavęs vyras, pateikęs tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimo dublikatą, buvo ramus, nes tikėjo, jog pateikė tikrą, galiojantį ir tinkamai išduotą dokumentą.
Tačiau vyrui buvo skirta 100 litų bauda.
Vairuotojas baudos paskyrimą apskundė teismui, kurio sprendimas buvo palankus policijos pareigūnui.
„Buvo nustatyta, kad transporto priemonė yra registruota Didžiojoje Britanijoje ir ji negalėjo būti apdrausta pasienio draudimo sutartimi, o turėjo būti drausta toje šalyje, kur ji registruota“, – tvirtino Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.
Vien Klaipėdos pareigūnai nuo metų pradžios nubaudė 1 174 vairuotojus už tai, kad šie vairavo automobilius neturėdami civilinės atsakomybės draudimo.
„Tai tik parodo, jog lietuviai vis dar neįsisąmonina, kad važinėdami be draudimo ir patekę į eismo įvykį jie patys mokės už padarytus nuostolius. Buvo atvejis, kai vienam neapsidraudusiam vairuotojui teismai priteisė milijonines žalos atlyginimo sumas. Žmogus ne tik sukėlė avariją, bet ir sužalojo užsienio šalies pilietį“, – pasakojo R.Šideikis.
Nori vieno poliso
Ypač užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie turi automobilių ir tėvynėje, ir svečiose šalyse, kelia diskusijas, kad vertėtų įvesti civilinės atsakomybės draudimą, kuris būtų susietas ne su transporto priemone, o su vairuotoju.
Pagal šiandien galiojančius norminius aktus privalomuoju draudimu
realiai yra draudžiama mašinos valdytojo civilinė atsakomybė, tačiau po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius džiugintų vienas draudimo polisas, kuris galiotų kelioms vieno vairuotojo mašinoms.
„Aš asmeniškai gal taip pat būčiau už tokią tvarką, tačiau, kita vertus, tai mažai ką keistų. Juk net ir svetimu automobiliu, kuris yra apdraustas savininko vardu, padarytas eismo įvykis vis tiek įtraukiamas į draudimo kompanijų duomenis“, – pastebėjo R.Šidekis.
Komentaras
Eligijus Masiulis, Susisiekimo ministras
Suprantu užsienyje gyvenančius lietuvius ir jų norą įsigyti vieną draudimo polisą. Spėju, kad kažkur gal tokia tvarka ir yra. Aš mažai susipažinęs su tokia galimybe ir niekada nesame to svarstę. Tačiau išliktų problema dėl žalos atlyginimo dydžių suvienodinimo. Juk Vakarų valstybėse draudimo išmokų dydžiai yra didesni. Norint pasiekti užsienio šalyse numatytų kompensuoti žalų dydžius reikėtų kelti draudimo įmokas, o to juk niekas nenori. Vis dėlto su draudimo kompanijomis galima diskutuoti dėl šios tvarkos galimybės.
