Kaip pranešama portalas „The Drive“, incidentas įvyko prie Klara tunelio Stokholmo centre. Visą įvykį pavyko nufilmuoti iš paskos važiavusiame automobilyje buvusiam piliečiui.

Nelaimė įvyko autobuso vairuotojui laisvu nuo darbo metu, taigi, keleivių transporto priemonėje nebuvo. Tačiau vairuotojas, sprogus autobusui, patyrė rimtų nudegimų.

Didokas atstumas tarp autobuso ir automobilio, iš kurio buvo nufilmuotas smūgis, byloja apie tai, kad kamerą valdęs asmuo veikiausiai žinojo, kas netrukus atsitiks. Nors filmuotuose kadruose ir nesimato, prieš įvažiavimą į tunelį yra ne vienas apie konstrukcijos aukštį įspėjantis ženklas. Įvykio liudininkai linkę manyti, kad vairuotojas greičiausiai bandė sutrumpinti maršrutą, bet nepaisė ne mažiau kaip dešimties įspėjimų ir ženklinimų, leidžiančių suprasti, kad autobusas per aukštas, kad galėtų įvažiuoti į tunelį.

Galbūt jau stebitės, kokiam gi inžinieriui galėjo šauti į galvą mintis dujų baką sumontuoti autobuso viršuje. Nors informacijos apie tai čia nerasite, gana logišką paaiškinimą, kodėl, nepaisant šio apgailėtino nutikimo, taip daryti verta, pateikti pamėginsime.

Visų pirmą, tikimybė, kad keliu važiuojanti transporto priemonė patirs į viršutinę dalį nukreiptą smūgį, yra ganėtinai nedidelė. Antra, tada, kai sprogios medžiagos yra viršuje, įvykus nelaimei aukštyn kylantys karštis ir liepsna nepaverčia autobuso liepsnojančia krosnimi, todėl keleiviams daugėja šansų likti gyviems.

Nors Švedijoje artimiausiu metu panašių nelaimių nutikti neturėtų, bet vis tiek būtų neprošal pamąstyti apie efektyvesnes priemones, galinčias užkirsti kelią tokio tipo incidentams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)