2007 m. atlikus EK Pasaulinės kelių perkrovos studiją paaiškėjo, kad būtent automobilių į aplinką išmetamas anglies dioksidas (CO2) sudaro net 72 proc. viso ES transporto sektoriaus į aplinką išmetamo CO2 kiekio. O tai yra daugiau negu jūrų, geležinkelių bei oro transporto išmetamas CO2 kartu sudėjus! Be to, dėl susidarančių spūsčių keliuose gana tiesiogiai nukenčia ir patys gyventojai – ES kasmet netenka iki 1,5 proc. BVP.
Kita didelė problema – eismo sauga. Kasmet Europos Sąjungos keliuose žūsta per 40 tūkst. žmonių. 2011 m. Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo iškeltas tikslas šalims narėms - žuvusiųjų ES keliuose skaičių iki 2020 m. sumažinti perpus lyginant su 2010 m. Priminsime, kad Lietuva buvo tik viena iš nedaugelio valstybių, kuriai sėkmingai pavyko įgyvendinti ankstesnės Baltosios knygos tikslą – iki 2010 m. sumažinti žuvusiųjų skaičių per pusę, lyginant su 2001 m. Ką reikia padaryti, norint ir toliau sėkmingai judėti šia linkme? Ar galima to pasiekti be intelektualių eismo valdymo ir saugos sprendimų?
ES narės vieningai sutaria, kad šias problemas padėtų spręsti būtent vieninga Europos transporto sistema. Tik ką tai reiškia realybėje? Pasirodo, idėjų, kaip suformuoti intelektinę transporto valdymo sistemą, kuri sujungtų visas bendrijos šalis, jau yra. Lietuva jau taip pat pradėta diegti eismo informacinė sistema, kuri leis optimizuoti Lietuvos transporto sistemą ir sėkmingai vytis kitas ES nares.
Lietuviškos intelektinės transporto sistemos – ne tik „popieriuje“
Lietuva kartu su Vokietija, Danija, Švedija ir dar keliomis Europos valstybėmis įgyvendina projektą „Viking“, kuris yra bendros ES programos „EasyWay“, skirtos intelektinių transporto sistemų (ITS) ir paslaugų diegimui, dalis. Programa siekiama sukurti vieningą Europos transporto sistemą, kuri užtikrintų saugą keliuose ir mažintų aplinkos taršą – tikimasi iki 2020 m. bent apie 10 proc. sumažinti CO2 emisiją visoje ES.
Kaip veiks ši sistema? Valstybinės reikšmės keliuose atsižvelgiant į informacijos apie oro sąlygas svarbą jau įrengta 91 kelių oro sąlygų automatinė stotelė. Be to, Lietuvoje turėsime atskirą eismo informacijos centrą, kuris duomenis iš šių stotelių ir kitą reikalingą informaciją eismo dalyviams teiks realiuoju laiku – jis šiuo metu taip pat jau įrengiamas.
Šiame centre bus renkama, apdorojama, analizuojama, saugoma ir pateikiama informacija visuomenei bei įvairioms suinteresuotoms tarnyboms apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose. Vairuotojai ir Eismo informacijos centro operatoriai glaudžiai bendradarbiaus – vairuotojas galės informuoti operatorių apie eismo sutrikimus kelyje, taip pat sužinoti apie eismo sąlygas maršrute ar konkrečiame kelio ruože.
Vairuotojai naują tvarką įvertins ypač šaltuoju metų laiku, kai dėl sniego susidaro spūstys ar užpustomi atokesni keliai. O kad oro sąlygų stebėjimo stotelės prisideda ir prie eismo saugos, įrodo faktai. Pasirodo, keliuose, kuriuose jos įrengtos, nelaimingų eismo įvykių sumažėjo 7 proc., o žuvusiųjų skaičius – net 25 proc.
Šis eismo informacijos centras – tik vienas iš intelektinių transporto sistemų projektų. „Šios sistemos gali ne tik padidinti eismo saugą bei eismo valdymo efektyvumą, ar laiku suteikti pagalbą kritiniais atvejais. Jos taip pat gali pagerinti keleivių vežimo kokybę teikiant informaciją realiu laiku, padeda planuojant vairuotojų ir keleivių maršrutus, bei teikiant įvairias elektronines paslaugas transporte“, - pasakojo Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Viceministras žada, kad intelektinių transporto sistemų diegimas bus koordinuojamas su kitais transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo darbais. „Norint sėkmingai eksploatuoti modernias technologijas ir kurti intelektines transporto sistemas, reikia tam pritaikyti ir kelius, geležinkelius, oro uostus, terminalus. Todėl pažangių technologijų diegimas vyks kartu su transporto infrastruktūros modernizavimo darbais“, - sakė R. Vaštakas.
Iniciatyva sujungė valstybės ir mokslo institucijų pajėgas
VGTU Transporto Inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros habilituota mokslų daktarė Aldona Jarašūnienė pasakojo, kad ITS srityje aktyviai dirba tiek valstybinis, tiek privatus sektorius. Svarbus ir mokslo institucijų vaidmuo šioje srityje, kaip pavyzdį mokslininkė paminėjo VGTU Transporto Instituto atliktus mokslinius tiriamuosius darbus apie informacinių technologijų panaudojimą, kuriant intelektines transporto sistemas bei eismo įvykių valdymą, taikant ITS.
„Nors Lietuva daro didžiulę pažangą šioje srityje, tačiau mokslinė tiriamoji veikla ITS srityje dar vis stokoja vieningo koordinavimo. ITS sprendimų diegimas būtų sėkmingas tuomet, kai būtų kompleksiškai koordinuojami mokslo-tiriamieji, ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir kiti aspektai“, - teigė dr. Aldona Jarašūnienė.
Dr. A. Jarašūnienė sakė, kad mokslo institucijoms sukuriant viziją, numatant prioritetines kryptis ir nustatant veiksmų planą kaip būtų galima stiprinti jų gebėjimus ITS srityje, taip pat ugdant ITS srities specialistus lieka tik laiko klausimas, kada Lietuva ITS srityje pavys ES senbuves ir įsilies į bendriją kaip stipri jos dalyvė.
Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad intelektualios transporto sistemos svarbios ir ekonomine prasme. „Galima prognozuoti, kad baigus diegti šiuos sprendimus pradės didėti tranzitas per Lietuvą – o tai automatiškai reiškia investicijų pritraukimą ir bendro Lietuvos konkurencingumo didinimą“, – sakė jis.
Labiausiai pažengusios - Švedija, Norvegija, Suomija
R. Vaštako manymu, Lietuva yra panaši į Šiaurės šalis. „Skandinavijos šalių transporto infrastruktūros panašios, gyventojų tankis taip pat nėra didelis, todėl susiduriama su panašiomis eismo problemomis. Būtent iš šių šalių galime pasisemti patirties tobulindami savo susisiekimo infrastruktūrą, su jomis daug metų sėkmingai bendradarbiaujama“, – sakė viceministras.
Viceministrui pritaria ir Lietuvos konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus: „Švedija, Norvegija, Suomija laikomos bene labiausiai pažengusiomis intelektinių transporto sistemų diegimo srityje. Ten jau taikomos multimodalinės intelektinės transporto sistemos, sujungiančios skirtingas transporto šakas: kelių, geležinkelių, oro ir vandens. Tokių sistemų privalumai akivaizdūs: bet kurį maršrutą galima suplanuoti įtraukiant ne vienos rūšies transportą ir koordinuoti logistikos veiksmus“. Pasak jo, toks logistikos sistemos optimizavimas mažina kelių apkrovimą, leidžia optimizuoti pervežimų kaštus.
Lietuvoje nepatiriame tokių didelių eismo spūsčių kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje, tačiau tai nereiškia, kad eismo valdymui galime skirti mažiau dėmesio nei kitos valstybės. Intelektinių transporto sistemų diegimą Lietuvos susisiekimo ministerija įvardija kaip vieną iš transporto politikos prioritetinių krypčių.
„Tai, kad Lietuva yra maža šalis, šiuo atveju yra privalumas. Mažos valstybės patiria kur kas mažiau eismo problemų - kelių apkrovimas ir spūstys pas mus tikrai mažesni, eismo srautai labiau prognozuojami, todėl kryptingai modernizuojant transporto sistemą šioje srityje ilgainiui galime net ir pranokti kitas ES valstybes“, – paklaustas apie ateities perspektyvas teigė R. Vaštakas.
