Tuo tarpu automobilio savininkė V.B. ėmė prieštarauti kontrolieriaus sprendimui. Ji išrūdijusią kiaurymę vadino ne techniniu, bet estetiniu trūkumu, neturinčiu jokios įtakos saugiam eksploatavimui.
Ekspertų teigimu, konstrukcijos sandūroje išrūdijusi kiaurymė grėsmingai susilpnina kėbulo standumą, kurį praradusiam automobiliui avarijos atveju pavojingas net nedidelis smūgis. Nuo jo išsiklaipiusi konstrukcija negarantuoja gamintojo apskaičiuotos apsaugos salone esantiems žmonėms.
Nepaisydama pateiktų argumentų, netvarkingo 1992 m. „Opel Vectra“ automobilio savininkė V.B. prisistatė esanti vieno mieste leidžiamo leidinio korespondentė. Ji pareiškė atliekanti žurnalistinį tyrimą, ir apkaltinusi stoties darbuotojus subjektyvumu, išsitraukė diktofoną. Anot Kauno žurnalistės, pernelyg priekabiai vertindami „neesminius“ trūkumus, kontrolieriai neva specialiai didina pakartotinei TA siunčiamų automobilių skaičių, taip garantuodami aukštesnius techninių centrų pelnus.
Asociacijos „Transeksta“ duomenimis, trejų metų suvestinė rodo, jog pakartotinei TA siunčiamų automobilių kiekis neturi augimo tendencijos: 2008 m. techninė apžiūra iš pirmo karto suteikta 54,92 proc. lengvųjų automobilių, 2009 m. – 55,12 proc., 2010 m. – 54,13 proc.
„Teigti, kad siekdamos naudos įmonės specialiai didina pakartotinei TA siunčiamų automobilių kiekį, nėra realaus pagrindo. Lietuva, viena pirmųjų techninėse apžiūrose pradėjusi naudoti pažangias darbo formas, kaip antai, įdiegusi vieningą TA informacinę sistemą, maksimaliai sumažino korupcijos galimybes“, - teigė asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.
Anot jo, dabar kontrolieriai, naudodamiesi delniniais kompiuteriais, kurie patikros duomenis tiesiogiai siunčia į centrinę duomenų bazę, neturi galimybių keisti stabdžių, šviesos, dujų išmetimo parodymų.
Techninių apžiūrų priežiūrą vykdančios Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) technikos skyriaus vedėjo Eirimo Pakalnio teigimu, TA kontrolierių darbo užmokesčio nelemia patikrintų transporto priemonių skaičius. Patikros vykdytojų darbo įvertinimas nepriklauso ir nuo to, kiek automobilių techninė apžiūra atlikta iš pirmo ir kiek iš antro karto.
Kontrolierių atlyginimai, kuriuos nustato TA centrų administracija, svyruoja nuo 2 iki 3 tūkst. Lt., neatskaičius mokesčių. Patikros procedūroms reikalingą kvalifikaciją kontrolieriai įgyja pirminiuose kursuose, o vėliau jų žinios ir įgūdžiai atnaujinami kas dveji metai.
Buvo daromas poveikis?
Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komentuodamas „Opel Vectra“ savininkės Kauno žurnalistės V.B. veiksmus, atkreipė dėmesį į kontrolierių darbą reglamentuojančio 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3–406 punktą Nr. 57, bylojantį, jog „kontrolieriaus sprendimams, susijusiems su apžiūros atlikimu, neturi būti daromas poveikis“.
„Būtent šį punktą ir pažeidė kaunietė kolegė. Apmaudu, kad ji tai atliko pasinaudodama tarnybine padėtimi, - sakė šalies žiniasklaidos atstovus vienijančios organizacijos vadovas. – Užuot kaltinusi kontrolierius subjektyviu priekabumu, V.B. verčiau būtų išnaudojusi gerą progą publikacijoje šviesti vairuotojus ir savo asmeniniu pavyzdžiu ugdyti jų atsakingumą“.
D.Radzevičiaus teigimu, griežtėjantys TA reikalavimai nėra iš piršto laužti. Jie padiktuoti nūdienos realijų ir skirti kiekvieno visuomenės nario saugumui. Aktualu ir tai, kad svarbiausių saugumą bei ekologiją lemiančių automobilio mechanizmų savybės matuojamos ne „iš akies“, o tiksliais prietaisais, atitinkančiais ES normas.
