aA
Tarp Lietuvos didmiesčių Klaipėda eismo valdymo srityje yra gana atsilikusi, todėl miesto valdžia turėtų kuo greičiau apsispręsti, ar uostamiestyje įrengti vadinamąją „žaliąją šviesoforų bangą“. Taip konstatavo galimybių studijos rengėjai, nurodę būdus kaip galima pagerinti eismo valdymą. Tačiau vairuotojų būsimos naujovės nežavi.
Klaipėdos universitetas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Naujovė – trijuose koridoriuose

Klaipėdos savivaldybė prieš metus užsakė parengti galimybių studiją, pagal kurią ir turėtų būti rengiamas bendros centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos įdiegimas uostamiestyje „žaliosios bangos“ principu. Tai reiškia, kad užsidegus žaliai šviesoforo šviesai vienoje sankryžoje, laisvai galima važiuoti per numatytas miesto sankryžas, reguliuojamas šviesoforais.

„Žalioji banga“ esą sumažintų spūstis gatvėse, padidintų saugumą, nes vairuotojams nebūtų tikslinga viršyti greitį.

Galimybių studijos, kurioje nagrinėta, kaip Klaipėdoje įdiegti „žaliąją bangą“, rengėjai siūlo tokį principą taikyti trijuose pagrindiniuose eismo koridoriuose: Šilutės plente, Mokyklos ir Priestočio gatvėse, Taikos prospekte, Tiltų, Manto, Liepojos gatvėse bei Minijos, Pilies, Naujojoje Uosto gatvėse. Šiuose trijuose pagrindiniuose eismo koridoriuose yra 46 šviesoforai, o jų mieste iš viso yra 66.

„Rengdami galimybių studiją atlikome tyrimus ir nustatėme, kad vidutinis automobilių greitis mieste yra 32 kilometrai per valandą, o maksimalus – 73 kilometrai per valandą. Vadinasi, automobiliai greitai įsibėgėja, tačiau vairuotojai yra priversti greitai stabdyti, nes užsidega raudonas šviesoforas. Kai greitai įsibėgėjama ir greitai stabdoma, sunaudojama daug daugiau degalų, didėja eismo įvykių tikimybė. Tai viena iš prielaidų, kodėl reikėtų įrengti žaliąją bangą“, – aiškino galimybių studijos rengėjas Donatas Klimavičius.

Prie įvažiavimo – spūstys

Galimybių studijoje siūlomi trys scenarijai. Pigiausio jų įgyvendinimas kainuotų 1 mln. 165 tūkst. eurų.

„Šis scenarijus minimalus tiek laiko įgyvendinti, tiek pinigų prasme. Už šias lėšas būtų pakeičiami eismo valdymo įrenginiai, šviesoforai pagrindiniuose koridoriuose, įrengiama darbo vieta su programine įranga, kad specialistas turėtų galimybę prisijungti prie kiekvienos sankryžos internetu ir gauti informaciją iš jų realiu laiku. Taip pat būtų sudaryti nauji eismo valdymo planai rytui, dienai, nakčiai, piko valandoms, nes srautai yra skirtingi. Tokios sistemos nauda ta, kad vairuotojams būtų mažiau sustojimų prie šviesoforų, sutrumpėtų kelionės laikas, degalų sąnaudos“, – teigė D. Klimavičius.

Tačiau jis pabrėžė, kad yra sankryžų, kurių neįmanoma integruoti į tokią sistemą. „Pavyzdžiui, žiedinė sankryža, per kurią į Klaipėdą įvažiuoja transportas iš automagistralės Vilniaus plentu. Jei ši žiedinė sankryža bus integruota į žaliosios bangos sistemą, tai įvažiuojantieji į miestą spūstyse turės stovėti ir po valandą ar kelias“, – dėstė galimybių studijos rengėjas.

Autobusams – prioritetas

Antrajame scenarijuje numatyta, kad eismo valdymo įrenginiai ir šviesoforai būtų pakeičiami ne tik pagrindiniuose koridoriuose, bet ir juos jungiančiose gatvėse. Be to, šio scenarijaus išskirtinumas tas, kad taip viešasis transportas taptų prioritetiniu – tokia sistema dar netaikoma nė viename Lietuvos mieste.

„Numatyta, kad antrajame koridoriuje – Taikos prospekte, Tiltų, Manto, Liepojos gatvėse – būtų įdiegta tokia technologija, leisianti miesto autobusams pravažiuoti visas sankryžas degant žaliam šviesoforo signalui. Kitaip tariant, jei autobusas privažiuoja prie sankryžos, o ten dega raudonas šviesoforo signalas, specialia technika nuskaitomas autobuso identifikacinis numeris ir iškart užsidega jam važiuoti leidžianti žalia šviesa, nors kitos transporto priemonės stovi vietoje. Taip kelionės viešuoju transportu taptų dar greitesnės ir galbūt nemaža dalis žmonių iš automobilių persėstų į autobusus“, – aiškino D. Klimavičius.

Antrojo scenarijaus įgyvendinimas kainuotų nuo 2,3 iki 4,4 mln. eurų. Kaina priklausytų nuo to, ar šviesoforai būtų valdomi bevieliu ryšiu, ar naujais optiniais kabeliais perduodama informacija. Juos nutiesti kainuotų labai brangiai, be to, prie pagrindinių gatvių reikėtų iškasti apie 40 km ilgio tranšėjas, kad tokius kabelius būtų galima pakloti.

Investicijos dydis – abejotinas

„Mes manome, jog Klaipėda pirmiausia turi pradėti nuo pirmojo galimybių studijoje numatyto scenarijaus, o tada pamažu pereiti į antrąjį ir jį įgyvendinti. Į žaliosios bangos sistemą integruoti viešąjį transportą yra viena realiausių galimybių šiam projektui gauti pinigų iš ES“, – teigė D. Klimavičius.

Jis neslėpė, jog Klaipėda, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, yra labiausiai atsilikusi eismo valdymo srityje – tiek naujovėmis, tiek investicijomis į infrastruktūrą.

„Pavyzdžiui, Vilniuje eismo valdymo sistema buvo paleista prieš 5-6 metus. Ji kainavo apie 140 mln. litų. Iki šiol abejotina, ar tokia didelė investicija buvo reikalinga, nes sistema turi nemažai trūkumų, bet yra ir privalumų“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Vilniuje yra šeši pagrindiniai koridoriai, kuriuose įdiegta „žalioji banga“, kai šviesoforai valdomi realiu laiku, atsižvelgiant į tuo metu esančius eismo srautus.

„Važiuojant pagrindiniais koridoriais, pavyzdžiui, nuo Vilniaus oro uosto iki Baltojo tilto, žaliosios bangos nauda labai juntama. Jei pataikei į pirmą sankryžą, kai degė žalias šviesoforo signalas, tai labai toli nuvažiuosi nesustojęs. Tačiau yra ir kita pusė. Jei į pagrindinę gatvę reikia įvažiuoti į šalutinės, tenka labai nemažai laukti. Taigi, tie, kurie važiuoja pagrindine gatve džiaugiasi, o dar 200 vairuotojų, kurie nori įsukti iš šalutinės gatvės, keikiasi“, – ir privalumus, ir trūkumus vardijo D. Klimavičius.

Kaune vieningos žaliosios bangos nėra. „Kauno valdžia turi kitą požiūrį. Ji nedaro visos sistemos iš karto, bet kasmet rekonstruoja iki 10 sankryžų, pakeičia eismo valdymo sistemas, įrenginius ir tai yra pakankamai efektyvu“, – teigė pašnekovas.

Eismo sąlygomis nesiskundžia

Klaipėdos vairuotojai, paklausti, ar uostamiestyje reikalinga žalioji banga, turėjo skirtingas nuomones. Vienų teigimu, žalioji banga yra gerai, tačiau sunku suvokti, kaip tai bus įgyvendinta, nes mieste gausu žiedinių sankryžų.

Kitų nuomone, žalioji banga tikrai neturėtų būti tarp eismo gerinimo prioritetų. „Klaipėda yra toks miestas, kuriame pagrindiniai eismo srautai važiuoja trimis gatvėmis, todėl spūsčių beveik nėra. Palaukti tas kelias minutes prie šviesoforo bent jau man nėra jokia problema, juk niekur nenuskubėsi. Realiai vertinant, ir be žaliosios bangos vairavimo sąlygos Klaipėdoje yra vienos geriausių Lietuvoje“, – teigė klaipėdietis Algis.

Jis tvirtino, kad pinigai, kuriuos planuojama išleisti diegti „žaliąją bangą“, verčiau būtų panaudoti gatvių remontui, kad jose nebūtų provėžų nuo sunkvežimių.

„Jei turime atliekamų pinigų, galime paeksperimentuoti ir su ta „žaliąja banga“, nes galima viską išbandyti. Tačiau ji tikrai nėra būtina“, - tvirtino vyras.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog eismo organizavimą uostamiestyje reikia gerinti. „Tai ypač parodė pastarosios kelios savaitės, kai miesto gatvėse netrūko skaudžių įvykių. „Žalioji banga“ yra viena tų priemonių, kaip gerinti eismą, tačiau ji visų problemų neišspręs, reikia kompleksinių ir ilgalaikių sprendimų“, – įsitikinęs uostamiesčio vadovas.

Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vairuotojų klaidos: siekdami sutaupyti gaišta laiką prie neužsivedančių automobilių (23)

Nors šiemet žiema kaip niekada šilta, sąlyginai nedidelis šaltukas naktį, kai kuriems...

Per pusantro mėnesio – 30 proc. daugiau sužeistųjų keliuose (6)

Nors visą žiemą vairuotojai ir kiti eismo dalyviai galėjo džiaugtis gana pavasariškais orais,...

Lietuvos vairuotojai stebina: pagalbos laukia ne tik sugedus varikliui, bet ir prakiurus padangai (118)

Nors šios žiemos orai išskirtinai švelnūs, skambučių į pagalbos kelyje tarnybas nesumažėjo....

Šiltos žiemos išlepintus vairuotojus sutrikdė sniegas: ką daryti, kad kelionė nesibaigtų griovyje (3)

Besibaigianti kalendorinė žiema į Lietuvą netikėtai sugrąžino sniegą bei apledėjusius kelius....

Šešios sankryžos, kur Vilnius žalias rodykles sugrąžins pirmiausia (22)

Daugelio su nekantrumu laukta diena išaušo – Vilniuje pradėtos grąžinti papildomos lentelės su...

Top naujienos

Policija pateikė 7 miestų gatvių sąrašą, kur stovės „trikojai“: Vilniuje jų – per 30 (155)

Keliuose atsiradus „trikojais“ pramintiems mobiliems greičio matavimo įrenginiams vairuotojai...

KT padėjo tašką dėl atliekų deginimo jėgainių: statybų ribojimai prieštarauja Konstitucijai (10)

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė sprendimą dėl valdančiųjų priimtų Atliekų...

Prorusiški separatistai puolė Ukrainos pajėgas, šaudyta Minsko susitarimais uždraustais ginklais žuvo vienas karys, keturi sužeisti (75)

Vasario 18 d. ryte prorusiški separatistai puolė Ukrainos kariuomenės pozicijas, esančias netoli...

Statybininkams Kaune moka ir per 4 tūkstančius eurų: yra dvi priežastys (8)

Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdyto viešojo pirkimo konkurse kapitaliniams lopšelio...

Gyvai / Krentantys Putino reitingai: ką reiškia tokie signalai ir kokios gali būti jų pasekmės?

„Levada Center“ nuomonių apklausų duomenimis, pasitikėjimo Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu...

Automobilių taršos mokestis dar neįsigaliojo, bet jau veikia: rinkoje pastebima pokyčių (289)

„Kalbos apie automobilių taršos mokestį galimai šiek tiek prisidėjo prie pokyčių Lietuvos...

Kokių vaiko pinigų tikisi ir daug, ir mažai uždirbantys tėvai (241)

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko vaiko pinigus, ir tik mažesnioji mano, kad vietoj jų...

Savivaldybės: nauja tvarka vėl brangins atliekų tvarkymą gyventojams (14)

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins...

„Lidl“ atsisako pirkėjams įprastų plastikinių maišelių (11)

„Lidl“ pirmasis iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje atsisako vienkartinių plastikinių...

Nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius pranešimai buvo cenzūruojami (36)

Kinijoje nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius.

|Maža didelių žinių kaina