„Man negaila sumokėtų papildomų litų, tačiau gaila be reikalo sugaišto laiko, nes tikrai žinau, jog šis defektas įvardijamas kaip nedidelis trūkumas, dėl kurio automobilis laikomas tvarkingu, – su nuoskauda kalbėjo kaunietis. – Savo teisybės aš neįrodžiau, buvau aprėktas ir išvarytas iš apžiūros salės.“

Skambinti ir aiškintis buvusių įvykių eigą – beviltiška. Visi techninės apžiūros (TA) niuansai labai gerai atsispindi, kai pats dalyvauji šiame procese. Kadangi po keliolikos dienų baigėsi mano automobilio TA terminas, kartu buvo nuspręsta atlikti ir žurnalistinį tyrimą.

Tikslas – pakartotinė patikra

Iš pradžių viskas ėjo sklandžiai: visi techniniai parametrai reikalavimus atitiko. Baigiantis apžiūrai kontrolieriaus akis užkliuvo ties slenksčiu dešiniajame kėbulo kampe esančios prarūdijusios kiaurymės (straipsnio nuotraukoje). Čia kontrolieriaus ir mano nuomonės nesutapo: jis siūlė atvažiuoti suremontavus mašiną, o mano nuomone, tai nebuvo esminis trūkumas, dėl kurio negalėjau gauti TA rezultatų kortelės. Jau įpykęs kontrolierius pasikvietė vadovą Gediminą Mickevičių, o aš tuo tarpu išsiėmiau diktofoną ir fotoaparatą. Tuomet ir prasidėjo...…

Vadovas gynė kontrolieriaus nuomonę, abu mane gėdino, kad naudojuosi tarnybine padėtimi, kad esantis defektas neatlieka purvasargio funkcijų, o išrūdijusi arka skatina korozijos procesą, kad į TA atvažiavau nesutvarkiusi automobilio ir noriu priversti išduoti TA dokumentus, žadėjo kviesti ekspertus ir t.t. Kontrolierius teigė, jog redakcijoje turi pažinčių ir dar neaišku, kaip man viskas baigsis…...

Vėliau G. Mickevičius pateikė techninių reikalavimų ir techninės būklės vertinimo kriterijus, kur viename punkte aiškinama, jog „kėbulo kabinos išorinių detalių korozijos pažeidimas nevertinamas kaip didelis trūkumas, jeigu esantys korozijos židiniai ar prarūdijimas neturi įtakos transporto priemonės saugumui, nemenkina prekinės išvaizdos ir jei šios detalės atlieka joms skirtas funkcijas.“

Tačiau kitas punktas aiškina, jog „aštrios briaunos, keliančios sužeidimo pavojų, yra didelis trūkumas...“ Pasak vadovo, važiuojant atbuline eiga aštri briauna sužalos žmogų (?) ir kišo mobilųjį telefoną su įjungtu diktofonu reikalaudamas: „tai pasakyk, yra aštri briauna, ar nėra?“ Apie bet kokius laikančiųjų konstrukcijų pažeidimus nebuvo net užsiminta.

Keletą kartų paprašius įvardyti konkretų defektą, dėl kurio teks TA rezultatų atvažiuoti kitą kartą, G. Mickevičius savo nuomonę pakeitė: „Dar nebaigta apžiūra ir kontrolierius instrukcijos nepažeidė. Pildant TA rezultatų kortelę, joje surašomi defektai. Šis irgi būtų įrašytas ir apžiūra būtų baigta“.

Taip ir nesupratau, kokiu tikslu buvau aprėkta ir daugiau nei pusvalandį murkdoma beprasmiškais išvedžiojimais... Man atsisakius išrašytos TA rezultatų kortelės, ji buvo įmesta į automobilio saloną, užlipdyti TA lipdukai ir kontrolieriaus pagrasinta: „Tau dar teks manęs atsiprašyti“. Dar labiau nustebau, kai TA rezultatų kortelėje kaip nedidelis trūkumas buvo įvardytas „pastebimas alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas“. Norėčiau atskirai paaiškinti, kodėl nerašau kontrolieriaus pavardės. Paprašius prisistatyti, jis skubiai ranka uždengė vardinį ženklelį ir pasakė kontrolieriaus spaudo numerį – 235.

Piktnaudžiavimui – visos sąlygos

Jeigu kas manęs dabar paklaustų, ar verta automobilio savininkui TA kontrolieriams įrodinėti savo tiesą, sakyčiau, kad nė nepradėkite. Sistema sustyguota nuo šaknelių iki viršūnėlių taip, kad jie visada liks teisūs. Nusiuntus automobilio defekto nuotraukas Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos (LTAĮA) „Transekta“ direktoriui Gintautui Šlėderiui, iš pradžių jis pakomentavo, kad automobilio laikančiųjų konstrukcijų pažeidimo nematyti, tad TA rezultatų kortelėje reikėjo tik pažymėti šį defektą.

Tačiau kitą dieną elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą: „Nuotraukose per mažai informacijos, kad situacija būtų įvertinta objektyviai. Kai kurių įmonių vadovų nuomone, tai yra didelis trūkumas. Jie taikytų techninių reikalavimų 602.4 kodą – kabinos/kėbulo išoriniai elementai turi didesnių prarūdijimo kiaurymių ir/ar korozijos židinių; arba taikytų 602.5 kodą – kai išoriniai ir vidiniai elementai turi didesnių deformacijų, aštrių briaunų ar kampų. Aš taip pat jiems pritarčiau.“ Paklausus, kodėl pasikeitė nuomonė, G. Šlėderis atsakė – persigalvojau ir pridūrė: aštrios briaunos sudraskys kojines...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros doc. Vigilijus Sadauskas esamą situaciją paaiškino taip: „Jeigu prarūdiję tik ties slenksčiu, tai jokios įtakos automobilio konstrukcijoms nėra. Jeigu rūdys palietė automobilio galinę laikančiąją konstrukciją, defektas rimtas. Jeigu surūdijęs tik kėbulo kampas, tiesioginės įtakos saugumui nėra.“

Pasak docento, šis atvejis konkretaus defektų apibrėžimo neturi ir sudaro galimybę kontrolieriui pareikšti subjektyvią nuomonę. Patys rodo prieštaraujančius punktus ir kalba apie didelį trūkumą. „O kas tai yra didelis trūkumas? Ir kaip žinoti, didelis jis ar mažas? Šias sąvokas galima palyginti su plaukais ir sriuba: du plaukai sriuboje – daug, o du plaukai ant galvos – ji plika, – tvirtina V. Sadauskas. – Kontrolieriams sudarytos išskirtinės sąlygos nekonkrečiai apibūdinti techninius pažeidimus, todėl lengva piktnaudžiauti.“

Valdo pinigai

Vieša paslaptis, jog dauguma vairuotojų, vengdami kontrolierių priekabių, nereikalingo gaišinimo ir nervų gadinimo „perka“ techninės apžiūros lipdukus bei dokumentus. Kiti gi pinigus moka už ne itin tvarkingo automobilio TA.

LTAĮA duomenimis, kasmet atliekama apie 720 tūkst. pirminių ir 300 tūkst. pakartotinų techninių apžiūrų. 2008 m. – 54,92, 2009 m. – 55,12, 2010 m. – 54,13 proc. lengvųjų automobilių TA dokumentus gavo iš pirmo karto. Tačiau žinant TAC kontrolierių darbo ypatumus, kyla klausimas: „Kiek iš tų 720 tūkst. automobilių savininkų atsilygino už pirminius TA rezultatus? Ir kokiam automobilių skaičiui iš tikrųjų reikėjo pakartotinės techninės apžiūros?“

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos Technikos skyriaus vedėjas Eirimas Pakalnis „ŪP“ pateikė lengvųjų automobilių techninės apžiūros kainas: Lietuva – 42, Latvija – 57, Estija – 99, Lenkija – 87, Rusija – 53, Vokietija – 272, Švedija – 114 Lt. Įvairios paskirties šių automobilių patikros laikas skirtingas, tad vidutinė patikros kaina – mažiausiai 50 Lt. O kiek lėšų surenkama žemės ūkio, kelių ir kitų gamybinių instancijų technikos apžiūros metu? Nereikia pamiršti ir lėšų, surenkamų pakartotinos patikros metu. Tad kasmet į technikos apžiūros centrų (TAC) kišenes subyra keliasdešimt milijonų litų. „Kas gali paneigti, kad šios pajamos nesustabdo iniciatyvos pertvarkyti TAC darbą, – svarsto V. Sadauskas. – Kita vertus, tų pačių centrų sukurta asociacija, nuolat remiama finansinėmis injekcijomis, savo nares ir valdo, ir gina.“

Esamą situaciją gerai žino VKTI viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus. „Surinkti už techninę apžiūrą pinigai yra TAC apyvartinės lėšos ir jos nėra didelės. Įmonės išgyvena ne pačius geriausius laikus, ypač nuošalesniuose rajonuose, – teigia pavaduotojas. – Reikia pinigų automobilių kontrolės įrangai atnaujinti, nes ją stengiamasi tobulinti pagal ES direktyvų reikalavimus. Jau dabar joks kontrolierius neturi galimybių keisti stabdžių, šviesos, dujų išmetimo parodymų.“

Pusė milijono automobilių – be TA dokumentų

VKTI duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje 62,9 proc., t. y. 1 mln. 81 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasė) yra eksploatuojami su TA dokumentais; 120 tūkst. lengvųjų automobilių TA pasibaigusi, o 517 tūkst. tos pačios klasės automobilių neatvyksta į techninę apžiūrą nuo 2006 m. Iš to skaičiaus apie pusę lengvųjų automobilių guli patvoriuose, tačiau ir važinėja daug gerokai aprūdijusių, sulankstytais šonais, blerbiančiais ir dūminančiais duslintuvais. Kaip jų savininkai gauna TA dokumentus?

„Sumoka baudą 150 Lt, o jei neprieštarauja – moka pusę sumos. Nėra kelių policijos kontrolės, – teigia LTAĮA direktorius G. Šlėderis. – Tik 23 policijos automobiliai turi specialius skanerius, kurie užfiksuoja automobilius be TA lipduko. Avarijos metu skelbiama, kad vairuotojai buvo neblaivūs ar viršijo greitį. Techninė automobilio būklė retai kada fiksuojama.“

Pasak direktoriaus, daugelis vairuotojų TA neatlieka todėl, kad brangus remontas. Šalyje vidutinis automobilio amžius – 13,6 metų, TA vyksta kas dvejus metus, kai pagal specialiai atliktus tyrimus nuo septynerių metų automobilio apžiūra turėtų būti atliekama kasmet. Bet šis sprendimas paliečia per milijoną rinkėjų ir jis kaskart atšaukiamas.“

Tačiau doc. V. Sadausko nuomone, kiek automobilių važinėja be TA dokumentų, paneigti ar patvirtinti gali tik kelių policija. Jeigu tiek savininkų apsieina be TA, tai gal centrų ir nereikia. Kita vertus, jeigu Teismo ekspertizės institutas po avarijų neatlieka atitinkamų tyrimų, tai kodėl asociacija šios problemos neviešina?

Turbūt reikėtų prisiminti net ir Rusijos premjero Vladimiro Putino prieš gerą pusmetį pasakytos nuomonės: TAC tinkamai neatlieka savo funkcijų, TA dokumentus dauguma įsigyja neteisėtai, tad šią instituciją reikėtų panaikinti.

Yra įstatymas, yra ir ,,apstatymas“

VKTI Technikos skyriaus vedėjo E. Pakalnio teigimu, šalyje sukurta veiksminga techninės apžiūros sistema, kur reikalavimai kontrolieriams nurodyti susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 3–375. Kontrolieriaus sprendimams, susijusiems su apžiūros atlikimu, neturi būti daromas poveikis. Darbo užmokestis neturi priklausyti nuo patikrintų transporto priemonių skaičiaus, o darbo įvertinimas nepriklauso nuo to, kiek automobilių techninę apžiūrą perėjo iš pirmo ir kiek iš antro karto.

Atlyginimus kontrolieriams nustato TAC: maždaug 2010–3000 Lt neatskaičius mokesčių. Reikiamą kvalifikaciją jie įgyja pirminiuose kursuose, o vėliau kas dvejus metus tobulinasi. Asociacijoje įkurta korupcijos prevencijos darbo grupė, kuri analizuoja ir vertina kontrolierių darbą bei gyventojų nusiskundimus.

Pasak E. Pakalnio, paskutinį kartą techniniai reikalavimai buvo keisti 2011 m. balandį: siekiant aiškiau išdėstyti konkrečias nuostatas, vengiant dviprasmiškų vieno ar kito reikalavimo traktavimo. Teisės aktai tobulinami ar keičiami pagal ES direktyvų pakeitimus bei gautus pasiūlymus iš įmonių. Nauji pakeitimai skelbiami „Valstybės žiniose“, Seimo, Susisiekimo ministerijos ir VKTI interneto svetainėse. Techninės apžiūros įmonėse kiekvienas transporto priemonės valdytojas su šiais reikalavimais irgi gali susipažinti: tereikia kreiptis į apžiūrą atliekantį kontrolierių, kuris privalo paaiškinti techninius reikalavimus ir jų vertinimo kriterijus.

Jeigu transporto priemonės valdytojas nesutinka su kontrolieriaus sprendimu, vadovaujantis susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3–406, gali jį apskųsti įmonės vadovui. Vadovo sprendimą gali apskųsti VKTI viršininkui. Jeigu transporto priemonės valdytojas nesutinka ir su šiuo sprendimu, jį gali apskųsti LR įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, jeigu turite sveikatos, laiko ir pinigų geram advokatui pasamdyti – bylinėkitės.