Susidomėjimas augti pradėjo dar rugsėjį

Autoservisų tinklo „Melga“ rinkodaros vadovės Kotrynos Sabauskienės teigimu, didžiausi klientų srautai įprastai prasideda spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Artėjant datai iki kurios padangas pasikeisti yra būtina. Tačiau šiais metais augantis susidomėjimas pasijuto dar pačioje rudens pradžioje.

„Vartotojai dabar atidžiau planuoja savo finansus, didesnius pirkinius, tad natūralu, kad ir padangomis domisi šiek tiek anksčiau. Todėl šiais metais jau rugsėjo mėnesį stebėjome šiek tiek aktyvesnį klientų susidomėjimą ir padangų pirkimą. Tačiau vis tiek, svarbiausias faktorius – artėjantis žiemos sezonas, prastėjančios eismo sąlygos ir noras jaustis saugiai kelyje“, – teigia ji.

Pasak „Melgos“ atstovės, klientams rekomenduojama niekada nelaukti paskutinės dienos ir padangų keitimu pasirūpinti anksčiau. Tai pasitarnauja tiek laiko planavimo, tiek saugumo prasme. Galima pasirinkti patogų laiką, užsiregistruoti, atvykti padangų keitimui konkrečiu laiku ir saugiai pasitikti netikėtą šaltuką.

Ji išskiria tai, kad vairuotojai išlieka supratingi net ir bendrą situaciją palietus infliacijai – padangų kainai ūgtelėjus kiek mažiau nei 10 proc. Noras jaustis saugiai bei važinėti su naujomis, kokybiškomis padangomis nesumažėjo.

„Šių metų rudens pradžioje, lyginant su 2021-aisiais, padangų pardavimų kiekis yra labai panašus nepaisant to, kad šiais metais kainos ūgtelėjo maždaug 7 proc. Tokios pardavimų tendencijos turėtų išlikti ir visą rudens-žiemos sezoną“, – prognozuoja autoservisų tinklo atstovė.

Infliacija daro įtaką ir nebenaudojamoms padangoms

Kainų pokyčiai neaplenkė ir senų, netinkamų eksploatuoti ar tiesiog nereikalingų padangų. Pabrango jų perdirbimas.

Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Baltijos šalyse „Ekobazė“ skaičiuoja, kad vienos padangų tonos perdirbimo kaina šiuo metu siekia maždaug 100 EUR. Ankstesniais metais ji buvo dvigubai mažesnė.

Anot „Ekobazės“ komercijos vadovės Marinos Curko – Notkuvienės, artimiausiu metu kaina gali padidėti dar ketvirtadaliu.

„Perdirbant padangas, naudojama labai daug elektros energijos, o jos kaštai pastaruoju metu mums išaugo net keturis kartus. Tad prognozuojame, kad padangų perdirbimo kaina šį sezoną gali būti maždaug 25 proc. didesnė. Be abejo, kad tai kažkiek atsilieps ir padangas mums perdirbti atvežančių atliekų surinkimo centrų, parduotuvių ir servisų atstovams, kadangi šiek tiek brangsta jų priėmimo įkainis“, – teigia ji.

Auga visuomenės sąmoningumas

Specialistai pastebi ir džiuginančią tendenciją – lygiai taip pat kaip naujų padangų pirkimu, vis dažniau rūpinamasi tinkamu, aplinkai draugišku senų padangų atidavimu į tam skirtas vietas.

„Matome, kad pastaruoju metu vairuotojams net nelabai kyla klausimų ar palikti senas padangas autoservise, kai jos keičiamos į naujas. Klientai informuoti, kad yra tokia galimybė ir ja naudojasi. Juk pačiam nereikia rūpintis, kur nebenaudojamas padėti. Klientų paliktas senas padangas mes patys atiduodame perdirbėjams“, – pasakoja „Melga“ rinkodaros vadovė K. Sabauskienė.

Padangas perdirbanti „Ekobazė“ skaičiuoja, kad nuo rudens pradžios iki pat metų pabaigos, per mėnesį priimama bei vidutiniškai perdirbama maždaug 2 tūkst. tonų senų padangų. Panašus kiekis surenkamas ir pavasarį.

Palyginimui, vasaros laikotarpiu šis skaičius sumažėja dvigubai – tuomet perdirbama maždaug 1 tūkst. tonų padangų.

„Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė atkreipia dėmesį, kad dėl COVID-19 apribojimų per pastaruosius 2 metus sumažėjo kelionių automobiliais skaičius, todėl ir padangos, tikėtina, dėvėjosi kiek lėčiau.

Iš dalies tai netgi geriau leido suprasti, kiek žmonės linkę pirkdami ir savo automobiliams montuodami naujas, pasirūpinti senų pridavimu į tam skirtus atliekų surinkimo taškus.

„Jeigu darome prielaidą, kad vienas padangų komplektas automobiliui yra naudojamas ilgiau, o mūsų perdirbamas kiekis vis tiek išlieka stabilus, vadinasi žmonės vis daugiau padangų sąmoningai priduoda į tam skirtas vietas.

Dabar daug geriau nei anksčiau suvokiama, kad nusipirkus naujas, senų padangų kaupti, išmesti kur nors pamiškėje ar tiesiog palikti prie konteinerio yra netinkamas sprendimas“, – augantį visuomenės sąmoningumą akcentuoja M. Curko-Notkuvienė.

Atsikratant padangų neleistinose vietose, gresia administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos. Priklausomai nuo to, kokios atliekos ir kiek jų išmesta, bauda gali siekti net kelis tūkstančius eurų.

Kada padangos nebetinkamos naudoti? Ekspertų patarimai į ką atkreipti dėmesį:

  • Stebėkite protektoriaus gylį. Lietuvoje minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, tačiau rekomenduojama nelaukti kol jis pasieks minimalią ribą. Padangas keisti rekomenduojama jau esant 4-5 mm protektoriaus gyliui.
  • Svarbu įvertinti, ar padangos neturi pažeidimų. Vienus, mažesnius, pažeidimus galima suremontuoti, kiti (kai pažeidžiamas konstrukcijos vientisumas, yra gumbas) jau yra neremontuojami.
  • Padangų eksploatuoti nepatariama, jei padangos nusidėvėjusios netolygiai, t. y., jų šonai labiau nudilę nei centrinė dalis arba atvirkščiai.
  • Būtina atkreipti dėmesį į suaižėjimą, skilinėjimą. Esant suaižėjimams, padanga anksčiau ar vėliau pradės leisti orą, deformuosis.
  • Padangos turi būti ne senesnės nei 10 metų. Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys yra kietesnis ir taip prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga.

Ką reikia žinoti norint nenaudojamas padangas priduoti perdirbimui?

  • Nenaudojamos padangos nemokamai priimamos savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, arba naujų padangų įsigijimo vietose bei servisuose kur keičiate padangas.
  • Į surinkimo punktą galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (iki 4).
  • Norint priduoti didesnį kiekį, reikalingas kito asmens įgaliojimas.
  • Naudotas padangas galima pridėti už papildomą mokestį padangų perdirbimo įmonėms.
  • Padangos priimamos be ratlankių.
  • Priduoti galima visų tipų padangas, įskaitant ir žemės ūkio mašinų.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją