aA
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota beveik pusantro tūkstančio eismo įvykių, kurių metu iš viso žuvo 82 žmonės. Saugos eismo ekspertai pabrėžia, jog viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių yra nesaugus greitis, o prasta statistika pasitaisytų pritaikius kompleksinį jo kontrolės priemonių paketą.
Svarsto, kaip priversti vairuotojus mažinti greitį: siūlo daugiau greičio matuoklių
© DELFI / Karolina Pansevič

Kelių policijos tarnyba per pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksavo 1493 eismo įvykius. Palyginimui, per tą patį 2016 m. laikotarpį jų suskaičiuota 1321. Augo ir per juos sužeistų (nuo 1567 iki 1754), ir žuvusių žmonių (nuo 79 iki 82) skaičius. Daugiausiai žūčių įvyksta dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimų (28 proc.), nepasirinkus saugaus greičio (19 proc.), pėstiesiems bandant pereiti gatvę neleistinoje vietoje (15 proc.) arba jų nepraleidžiant automobiliams (13 proc.).

Bendrovės „Biseris“ išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys teigia, kad siekiant taisyti avaringumo situaciją būtina taikyti priemones, skatinančias vairuotojus laikytis saugaus greičio ir atstumo.

„Saugaus greičio pasirinkimą lemia ne tik vairuotojo kultūra ar nuotaika, bet ir visa supanti aplinka: kelio važiuojamosios dalies plotis, atstumas iki kliūčių, eismo intensyvumas, greičio ribojimai, pėstieji ir t.t. Infrastruktūra turi būti sukurta taip, kad pavojingose vietose tiesiog nebūtų galimybių viršyti greitį. Jei jų nebus, nebus ir ambicijų tai daryti“, – teigia jis.

B. Vengrys pabrėžia, jog dalį problemų pavyktų išspręsti pritaikius tokias kontrolės priemones kaip vidutinio greičio matuokliai bei stacionarūs, prieš sankryžas ar pavojinguose ruožuose įrengti matuokliai. Pirmieji būtų ypatingai efektyvūs kelių ruožuose, kuriuose leistinas greitis yra vienodas.
„Kiekvienais metais grįžtama prie klausimo apie baudų už KET pažeidimus didinimą. Tačiau ne baudos dydis lemia vairuotojo saugaus greičio pasirinkimą, o bausmių išvengiamumas. Labai daug priklauso nuo to, kaip dažnai tenka susimokėti baudą. Jei vairuotojai žinotų, kad susimokėti teks kiekvieną kartą, kai bus viršytas greitis, situacija būtų neabejotinai geresnė ir greičio viršijimo atvejų sumažėtų. Vidutinio greičio matuokliai padėtų tai padaryti“, – dėsto B. Vengrys.

Turi nebelikti sąlygų

Prie sankryžų ir pavojingų eismo vietų specialistas rekomenduoja įrengti stacionarius greičio matuoklius. Pasak eksperto, vairuotojai dažnai skuba žūtbūt kirsti sankryžą, kol ją reguliuojantis šviesoforas mirksi žaliai ar geltonai. Visgi šviesoforai dabar turi individualius darbo ciklus, todėl tokie greičio viršijimai gali būti mirtinai pavojingi.

„Dalis vairuotojų žiūri ne į savo, o į kitoje sankryžos pusėje šoniniam transporto srautui skirtą šviesoforą. Jie laukia, kol šiems eismo dalyviams užsidegs raudona. Tačiau didelėse sankryžose šviesoforų darbo ciklų būna daugiau nei du, tad žalias signalas gali užsidegti kur kas vėliau nei tikimasi. Be to, Vilniuje, eismo valdymo centro darbuotojai gali pakeisti įprastą šviesoforų darbo ciklą, sukeisti fazes vietomis. Taigi vienam automobiliui pajudėjus iš vietos anksčiau nei leistina, o kitam dar skriejant pro ką tik įsižiebusį raudoną šviesoforo signalą, pasekmės gali būti labai rimtos. Greičio matuokliai už šviesoforo, su raudonos šviesos detekcija išsprendžia ir greičio viršijimo ir raudono šviesoforo signalo nepaisymo atvejų problematiką“, – aiškina ekspertas.

B. Vengrys taip pat vardina ir tokias priemones kaip važiuojamosios dalies iškreivinimai prieš įvažiavimą į miestą ar pėsčiųjų perėjas, „turbo“ žiedines sankryžas ar iškiliąsias perėjas.

Vairuotojus stabdo ir trinkelių danga gyvenamosiose zonose, nes dėl pakankamai nepatogios kelio dangos vairuotojai yra linkę sumažinti važiavimo greitį iki komfortabilaus triukšmo ir vibracijos lygio. Visi šie sprendimai skatintų vairuotojus mažinti greitį ir darytų tai daug efektyviau nei kelio ženklai.

„Yra ir nemažai kitokių greičio mažinimo priemonių. Tarkim, specialūs kalneliai. Tačiau labiau nei greitį jie mažina kelionės komfortą, ypatingai viešojo transporto keleiviams. Švedai šią problemą jau sprendžia naudodami inovatyvią dinaminę greičio mažinimo sistemą „Actibump“, kuri padaro nedidelę įdubą, bet tik tada, kai atvažiuojantis automobilis viršija greitį. Mes visi turėtumėme paklausti savęs: kada aš neviršyčiau greičio? Neabejoju, kad dauguma atsakytų, jog taip būtų tada, kai tam neliktų sąlygų. Būtent tokį tikslą ir turime sau kelti“, – įsitikinęs specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Draudikai pasakė, kokia problema keliuose yra didesnė nei viršijimas greitis (5)

Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti...

Papasakojo, be ko į automobilį geriau nesėsti, kai į kelionę išsirengiama su vaikais

Net neabejojama, kad pasibaigus koronaviruso pandemijai pasaulis nebebus toks pat, koks buvo. Vienas...

Vasara motociklininkams – negailestinga: žudo ne tik klaidos, bet ir sėdintys automobiliuose (42)

Lietuvą lepinantys šilti ir sausi orai ne vieną paskatina ne tik išeiti pasivaikščioti, tačiau...

Planuojančius kelionę nuosavu automobiliu įspėjo: nepaisydami šių taisyklių galite būti nubausti (88)

Vis dažniau, planuodami atostogas, į kelionę nusprendžiame leistis automobiliu. O ir šią...

Nuo beveik 4000 sužeistųjų keliuose per metus iki 0: kaip to pasiekti? (1)

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose...

Top naujienos

Įspėjo apie rinkimų baigtį: jei tęsis šalies putinizacija, lietuviai išvys ilgus kaimynų šovinistų dantis (234)

Apie Lenkijos politiką jau nusibodo kalbėti. Taip tikino vienu ryškiausių Lenkijos intelektualų...

Vartojimas atsigauna ne visuose sektoriuose: vienam jų – niūrios prognozės (10)

Nors gegužę bendrai mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 17,5 proc., o vartojimas, panašu,...

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (451)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

„Barcos“ sirgaliams prisistatęs Calathesas: karjeros pradžioje negalėjau pakęsti Jasikevičiaus (25)

Komplektacijos darbus tęsiantis „Barcelonos“ krepšinio klubas penktadienį pristatė savo...

Žiauraus verslo sumanytoją po mirties ištiko ironiška lemtis (10)

18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje Williamas Burke ir Williamas Hare įžvelgė kraupią galimybę...

Danguje – pilnatis: prieš kaltindami Mėnulį dėl keisto pažįstamų elgesio, įsidėmėkite vieną dalyką (38)

Tikriausiai bent kartą esate atsidūrę tokioje situacijoje: su kuo nors susipykstate, stebitės,...

Po audringos nakties – gaivūs orai (7)

Po lietingos ir neramios šeštadienio nakties, dieną į Lietuvą stiproki vakarų vėjai jau plukdys...

Chirurgai sėkmingai prisiuvo prieš beveik parą nupjautą penį (43)

Jungtinės Karalystės chirurgai sėkmingai prisiuvo nupjautą penį – nuo nelaimės buvo...

Užsiliepsnojo „Kėdainių grūdų“ sandėlis, su ugnimi kovoja didelės ugniagesių pajėgos dūmai matyti už 10 km (77)

Penktadienio vakarą, 20.33 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (151)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

|Maža didelių žinių kaina