Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota beveik pusantro tūkstančio eismo įvykių, kurių metu iš viso žuvo 82 žmonės. Saugos eismo ekspertai pabrėžia, jog viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių yra nesaugus greitis, o prasta statistika pasitaisytų pritaikius kompleksinį jo kontrolės priemonių paketą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kelių policijos tarnyba per pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksavo 1493 eismo įvykius. Palyginimui, per tą patį 2016 m. laikotarpį jų suskaičiuota 1321. Augo ir per juos sužeistų (nuo 1567 iki 1754), ir žuvusių žmonių (nuo 79 iki 82) skaičius. Daugiausiai žūčių įvyksta dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimų (28 proc.), nepasirinkus saugaus greičio (19 proc.), pėstiesiems bandant pereiti gatvę neleistinoje vietoje (15 proc.) arba jų nepraleidžiant automobiliams (13 proc.).

Bendrovės „Biseris“ išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys teigia, kad siekiant taisyti avaringumo situaciją būtina taikyti priemones, skatinančias vairuotojus laikytis saugaus greičio ir atstumo.

„Saugaus greičio pasirinkimą lemia ne tik vairuotojo kultūra ar nuotaika, bet ir visa supanti aplinka: kelio važiuojamosios dalies plotis, atstumas iki kliūčių, eismo intensyvumas, greičio ribojimai, pėstieji ir t.t. Infrastruktūra turi būti sukurta taip, kad pavojingose vietose tiesiog nebūtų galimybių viršyti greitį. Jei jų nebus, nebus ir ambicijų tai daryti“, – teigia jis.

B. Vengrys pabrėžia, jog dalį problemų pavyktų išspręsti pritaikius tokias kontrolės priemones kaip vidutinio greičio matuokliai bei stacionarūs, prieš sankryžas ar pavojinguose ruožuose įrengti matuokliai. Pirmieji būtų ypatingai efektyvūs kelių ruožuose, kuriuose leistinas greitis yra vienodas.
„Kiekvienais metais grįžtama prie klausimo apie baudų už KET pažeidimus didinimą. Tačiau ne baudos dydis lemia vairuotojo saugaus greičio pasirinkimą, o bausmių išvengiamumas. Labai daug priklauso nuo to, kaip dažnai tenka susimokėti baudą. Jei vairuotojai žinotų, kad susimokėti teks kiekvieną kartą, kai bus viršytas greitis, situacija būtų neabejotinai geresnė ir greičio viršijimo atvejų sumažėtų. Vidutinio greičio matuokliai padėtų tai padaryti“, – dėsto B. Vengrys.

Turi nebelikti sąlygų

Prie sankryžų ir pavojingų eismo vietų specialistas rekomenduoja įrengti stacionarius greičio matuoklius. Pasak eksperto, vairuotojai dažnai skuba žūtbūt kirsti sankryžą, kol ją reguliuojantis šviesoforas mirksi žaliai ar geltonai. Visgi šviesoforai dabar turi individualius darbo ciklus, todėl tokie greičio viršijimai gali būti mirtinai pavojingi.

„Dalis vairuotojų žiūri ne į savo, o į kitoje sankryžos pusėje šoniniam transporto srautui skirtą šviesoforą. Jie laukia, kol šiems eismo dalyviams užsidegs raudona. Tačiau didelėse sankryžose šviesoforų darbo ciklų būna daugiau nei du, tad žalias signalas gali užsidegti kur kas vėliau nei tikimasi. Be to, Vilniuje, eismo valdymo centro darbuotojai gali pakeisti įprastą šviesoforų darbo ciklą, sukeisti fazes vietomis. Taigi vienam automobiliui pajudėjus iš vietos anksčiau nei leistina, o kitam dar skriejant pro ką tik įsižiebusį raudoną šviesoforo signalą, pasekmės gali būti labai rimtos. Greičio matuokliai už šviesoforo, su raudonos šviesos detekcija išsprendžia ir greičio viršijimo ir raudono šviesoforo signalo nepaisymo atvejų problematiką“, – aiškina ekspertas.

B. Vengrys taip pat vardina ir tokias priemones kaip važiuojamosios dalies iškreivinimai prieš įvažiavimą į miestą ar pėsčiųjų perėjas, „turbo“ žiedines sankryžas ar iškiliąsias perėjas.

Vairuotojus stabdo ir trinkelių danga gyvenamosiose zonose, nes dėl pakankamai nepatogios kelio dangos vairuotojai yra linkę sumažinti važiavimo greitį iki komfortabilaus triukšmo ir vibracijos lygio. Visi šie sprendimai skatintų vairuotojus mažinti greitį ir darytų tai daug efektyviau nei kelio ženklai.

„Yra ir nemažai kitokių greičio mažinimo priemonių. Tarkim, specialūs kalneliai. Tačiau labiau nei greitį jie mažina kelionės komfortą, ypatingai viešojo transporto keleiviams. Švedai šią problemą jau sprendžia naudodami inovatyvią dinaminę greičio mažinimo sistemą „Actibump“, kuri padaro nedidelę įdubą, bet tik tada, kai atvažiuojantis automobilis viršija greitį. Mes visi turėtumėme paklausti savęs: kada aš neviršyčiau greičio? Neabejoju, kad dauguma atsakytų, jog taip būtų tada, kai tam neliktų sąlygų. Būtent tokį tikslą ir turime sau kelti“, – įsitikinęs specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (158)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (167)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Paaiškino, kokių klaidų norintiems vairuoti motociklą geriau nedaryti (26)

Šalies transporto priemonių registrą valdanti VĮ „Regitra“ suskaičiavo, kad šiemet...

Vasaros iššūkiai vairuotojams: nuo slidaus asfalto iki paukščių išmatų paliktų dėmių

Neįprastai karšta vasara atnešė pačių įvairiausių iššūkių vairuotojams. Pasirodo, sunkumų...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (1)

Vakar, rugpjūčio 14 d., Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus . Jo padariniai – ne tik...

Top naujienos

Airinas parašė DELFI laišką apie savo gyvenimą Lukiškėse: patyrė egzekuciją, po kurios prasidėjo haliucinacijos (182)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiek daugiau nei mėnesį kalintis „ Alfa vyras “...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (78)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...

Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų atleistas neteisėtai (26)

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą...

Atsinaujino kalbos apie investicijas į žilvičius: aukso kalnai ar lipimas ant to paties grėblio (42)

Apie trečdalį išaugusios biokuro kainos kursto energetinių gluosnių augintojų entuziazmą....

Socialdemokratai ėmėsi aplinkos ministro: prašo prezidentės ir premjero įvertinti Navicko veiklą (22)

Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir...

Maistas darželiuose ir mokyklose nuo rugsėjo keisis radikaliai: ar jūsų vaikas tam pasiruošęs? (544)

Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo – nemažai pasikeitimų, tarp jų ir maitinimo srityje.

Po Putino linksmybių vestuvėse – pasipiktinimas: ji net nesuvokia, kad ja pasinaudojo (276)

Birželio pradžioje Vienoje viešėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Austrijos užsienio...

Rusijoje vyksta pasirengimas didelėms karinėms pratyboms (85)

Rusijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad šalies rytuose rusų kariuomenė, drauge su...

„Greitų ir įsiutusių“ scenarijus Lietuvos keliuose – pareigūnams įkliuvo šimtai „skraiduolių“ (140)

Šventinė savaitė Kelių policijos pareigūnams buvo darbinga – vienas po kito į jų akiratį...