aA
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota beveik pusantro tūkstančio eismo įvykių, kurių metu iš viso žuvo 82 žmonės. Saugos eismo ekspertai pabrėžia, jog viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių yra nesaugus greitis, o prasta statistika pasitaisytų pritaikius kompleksinį jo kontrolės priemonių paketą.
Svarsto, kaip priversti vairuotojus mažinti greitį: siūlo daugiau greičio matuoklių
© DELFI / Karolina Pansevič

Kelių policijos tarnyba per pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksavo 1493 eismo įvykius. Palyginimui, per tą patį 2016 m. laikotarpį jų suskaičiuota 1321. Augo ir per juos sužeistų (nuo 1567 iki 1754), ir žuvusių žmonių (nuo 79 iki 82) skaičius. Daugiausiai žūčių įvyksta dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimų (28 proc.), nepasirinkus saugaus greičio (19 proc.), pėstiesiems bandant pereiti gatvę neleistinoje vietoje (15 proc.) arba jų nepraleidžiant automobiliams (13 proc.).

Bendrovės „Biseris“ išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys teigia, kad siekiant taisyti avaringumo situaciją būtina taikyti priemones, skatinančias vairuotojus laikytis saugaus greičio ir atstumo.

„Saugaus greičio pasirinkimą lemia ne tik vairuotojo kultūra ar nuotaika, bet ir visa supanti aplinka: kelio važiuojamosios dalies plotis, atstumas iki kliūčių, eismo intensyvumas, greičio ribojimai, pėstieji ir t.t. Infrastruktūra turi būti sukurta taip, kad pavojingose vietose tiesiog nebūtų galimybių viršyti greitį. Jei jų nebus, nebus ir ambicijų tai daryti“, – teigia jis.

B. Vengrys pabrėžia, jog dalį problemų pavyktų išspręsti pritaikius tokias kontrolės priemones kaip vidutinio greičio matuokliai bei stacionarūs, prieš sankryžas ar pavojinguose ruožuose įrengti matuokliai. Pirmieji būtų ypatingai efektyvūs kelių ruožuose, kuriuose leistinas greitis yra vienodas.
„Kiekvienais metais grįžtama prie klausimo apie baudų už KET pažeidimus didinimą. Tačiau ne baudos dydis lemia vairuotojo saugaus greičio pasirinkimą, o bausmių išvengiamumas. Labai daug priklauso nuo to, kaip dažnai tenka susimokėti baudą. Jei vairuotojai žinotų, kad susimokėti teks kiekvieną kartą, kai bus viršytas greitis, situacija būtų neabejotinai geresnė ir greičio viršijimo atvejų sumažėtų. Vidutinio greičio matuokliai padėtų tai padaryti“, – dėsto B. Vengrys.

Turi nebelikti sąlygų

Prie sankryžų ir pavojingų eismo vietų specialistas rekomenduoja įrengti stacionarius greičio matuoklius. Pasak eksperto, vairuotojai dažnai skuba žūtbūt kirsti sankryžą, kol ją reguliuojantis šviesoforas mirksi žaliai ar geltonai. Visgi šviesoforai dabar turi individualius darbo ciklus, todėl tokie greičio viršijimai gali būti mirtinai pavojingi.

„Dalis vairuotojų žiūri ne į savo, o į kitoje sankryžos pusėje šoniniam transporto srautui skirtą šviesoforą. Jie laukia, kol šiems eismo dalyviams užsidegs raudona. Tačiau didelėse sankryžose šviesoforų darbo ciklų būna daugiau nei du, tad žalias signalas gali užsidegti kur kas vėliau nei tikimasi. Be to, Vilniuje, eismo valdymo centro darbuotojai gali pakeisti įprastą šviesoforų darbo ciklą, sukeisti fazes vietomis. Taigi vienam automobiliui pajudėjus iš vietos anksčiau nei leistina, o kitam dar skriejant pro ką tik įsižiebusį raudoną šviesoforo signalą, pasekmės gali būti labai rimtos. Greičio matuokliai už šviesoforo, su raudonos šviesos detekcija išsprendžia ir greičio viršijimo ir raudono šviesoforo signalo nepaisymo atvejų problematiką“, – aiškina ekspertas.

B. Vengrys taip pat vardina ir tokias priemones kaip važiuojamosios dalies iškreivinimai prieš įvažiavimą į miestą ar pėsčiųjų perėjas, „turbo“ žiedines sankryžas ar iškiliąsias perėjas.

Vairuotojus stabdo ir trinkelių danga gyvenamosiose zonose, nes dėl pakankamai nepatogios kelio dangos vairuotojai yra linkę sumažinti važiavimo greitį iki komfortabilaus triukšmo ir vibracijos lygio. Visi šie sprendimai skatintų vairuotojus mažinti greitį ir darytų tai daug efektyviau nei kelio ženklai.

„Yra ir nemažai kitokių greičio mažinimo priemonių. Tarkim, specialūs kalneliai. Tačiau labiau nei greitį jie mažina kelionės komfortą, ypatingai viešojo transporto keleiviams. Švedai šią problemą jau sprendžia naudodami inovatyvią dinaminę greičio mažinimo sistemą „Actibump“, kuri padaro nedidelę įdubą, bet tik tada, kai atvažiuojantis automobilis viršija greitį. Mes visi turėtumėme paklausti savęs: kada aš neviršyčiau greičio? Neabejoju, kad dauguma atsakytų, jog taip būtų tada, kai tam neliktų sąlygų. Būtent tokį tikslą ir turime sau kelti“, – įsitikinęs specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Akcija „NežVairuok“ moko saugiai vairuoti: skaitydami žinutę avarijos tikimybę padidinate net 23 kartais (1)

Antrąkart organizuojama „Delfi“ socialinė iniciatyva „ NežVairuok “ siekia atkreipti...

Atmintinė vairuotojams: kas ir kada atlygins automobiliui padarytą žalą (2)

Išvažiavus į kelią, gali laukti ne tik smagi kelionė, bet ir įvairūs nemalonūs netikėtumai:...

Kaip įsigyti naudotą automobilį ir neapsigauti: pardavėjų reikia reikalauti vieno kodo (69)

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalėjusi transporto priemonių savininkų apskaitos sistema,...

Ką reikia žinoti draudžiant automobilį, jeigu transporto priemonę vairuos keli vairuotojai (7)

Tikriausiai mažai kas pagalvotų, kad viena nedidelė detalė privalomojo vairuotojų civilinės...

Penki mašinų perpardavėjų „kabliukai“, ant kurių galite užkibti ir nukentėti (107)

Automobilių pasiūla naudotų transporto priemonių rinkoje – beribė, tačiau pradėjus ieškoti...

Top naujienos

LGBT bendruomenės narė kreipėsi į Nausėdą: pasikalbėkite ir su mumis (252)

Socialinių mokslų daktarė, tarptautinės teisės tyrėja, feministė Laima Vaigė penktadienį...

Šventosios verslininkai bando atlaikyti dar vieną iššūkį: dalis pateko į statybų epicentrą (2)

Pagaliau Šventosios uoste aiškiai matyti – artėja permainos. Visa uostelio teritorija aptverta,...

Žmonėms plūstant į kurortus pareigūnai stiprina pajėgas: kai kur – triskart daugiau pareigūnų žmonės įspėjami saugotis (73)

Poilsiautojams užplūdus kurortinius miestelius, nesnaudžia ir ilgapirščiai. Vagys šluoja viską,...

Dalia Plikūnė. Laiškas „marširuotojams“ ir politikams: pagalvokite dar kartą (33)

Mieli marširuotojai, aš suprantu, kad jei skaitote, tai manimi turbūt nepasitikite. Nebūtinai...

Testas: ar išlaikytumėte 2021 m. matematikos egzaminą?

Šių metų egzaminą dalis abiturientų įvertino kaip lengvesnį už pernai metų. 2020 m. egzaminas...

Žiovulį kėlusioje švedų ir slovakų akistatoje nugalėtojus išaiškino tik baudinys (4)

Žiūrovai Sankt Peterburge (Rusija) penktadienį neišvydo didelių futbolo dramų – Europos...

Avulis apie statybininkų trūkumą: jei nebus kam dirbti, kainos į viršų šaus taip, kad mažai nepasirodys (410)

Baltarusijai ribojant išvykimą iš šalies, į Lietuvą nebegali atvykti čia dirbę darbuotojai, o...

Užklupus karščiui – specialistų patarimai, galintys išgelbėti net gyvybę: privaloma žinoti kiekvienam (1)

Lietuvą užklumpa neįtikėtinai dideli karščiai – temperatūra sieks net apie 30 laipsnių, o...

Šiugždinienė pratrūko po savivaldybių atstovo pasisakymo: kartais nežinai, ar juoktis, ar verkti (5)

„Kartais nežinai, ar juoktis, ar pykti. Turiu galvoje Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento...

Šaltinis: ES kirs pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos ramsčiams diplomatas: sankcijos bus skaudžios (91)

Pirmadienį ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai tarsis dėl pagrindiniams Baltarusijos...