aA
Greičio viršijimas vis dar sėja mirtis Lietuvos keliuose. Statistika rodo, kad kasmet dėl minėto Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo pareikalaujama dešimčių gyvybių. Kaip pabrėžia draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, nelaimingus atsitikimus neretai nulemia vairuotojų atsargumo stoka. Anot eksperto, jie vardan kelių sutaupytų minučių savo ir aplinkinių gyvybes išmaino į dešimteriopai išaugančią riziką, akcentuojama pranešime žiniasklaidai.
Greitis
Greitis
© Shutterstock

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šių metų sausio-liepos mėn. pareigūnai iš viso užfiksavo beveik 88 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Daugiau nei 39 tūkst. kartų greitis buvo viršytas 20-30 km/val. intervale, dar daugiau nei 33 tūkst. kartų greitis viršytas 10-20 km/val.

„Greičio viršijimas yra vienas dažniausiai daromų KET pažeidimų mūsų šalyje. Nenuostabu, kad dėl to valstybė investuoja tiek į sektorinius bei momentinius greičio matuoklius, tiek į nežymėtų policijos automobilių bei modernios greičio matavimo įrangos įsigijimą“, – teigia R. Pocius.

Kad greičio viršijimas kelia didžiulį pavojų eismo dalyviams, liudija ir avarijų statistika. Skaičiai rodo, jog sausio-rugsėjo mėn. 52 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko būtent dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo.

„Greičio įtaka mūsų gyvybių saugumui yra neginčijama. Ypač į tai derėtų atkreipti dėmesį atėjus rudeniui ar žiemai, kai šviesus paros metas trunka itin trumpai, matomumas yra prastas, o vairavimo sąlygos tampa tikru iššūkiu vairuotojams“, – kalba draudiko atstovas.

Vos kelios minutės

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad greičio viršijimą neretai bandoma pateisinti siekiu sutaupyti laiko. Visgi, žvelgiant matematiškai, šis laiko sutaupymas neatrodo toks ženklus vertinant pro kylančio pavojaus prizmę.

„Užmiestyje, kur greitis 90 km/val., per valandą nuvažiuotume 90 kilometrų. Jei greitis viršijamas 10 km/val., tuomet tą patį atstumą nuvažiuotume tik 6 minutėmis greičiau. Kyla logiškas klausimas, ar verta skubėti bei rizikuoti sutaupant tas kelias minutes?“ – svarsto R. Pocius.

Panaši situacija galioja kalbant ir apie miesto gatves. Anot draudiko atstovo, Lietuvos didmiesčiuose įprastai šviesoforai yra sureguliuoti taip, kad veiktų vadinama žalioji šviesoforų banga. Tiesa, jos privalumus galima išnaudoti tik tuomet, kai vairuotojas neviršija leistino greičio.

„Jei vairuotojas niekur neskuba ir važiuoja pagal eismo taisykles, daugeliu atveju jis iš tiesų tikslą gali pasiekti greičiau dėl žaliosios bangos. Tuo metu skubančiam vairuotojui, viršijančiam greitį, galbūt gali pasirodyti, kad jis važiuoja greičiau už kitus, bet iš tikrųjų galiausiai jis privažiuoja raudoną šviesoforo signalą ir būna pavejamas pavyzdingų eismo dalyvių“, – dėsto R. Pocius.

Rizikos, kurių neįvertiname

Draudimo bendrovės atstovas teigia neretai girdintis palyginimus su Vokietija, kur autobanuose greitis nėra ribojamas, todėl esą vairuotojai tikslą gali pasiekti greičiau ir net be itin dažnų nelaimingų atsitikimų.

„Svarbu suvokti, kad mūsų šalyje keliai nėra specialiai pritaikyti dideliam greičiui. Vadovautis vokiečių praktika ar juo labiau lyginti mūsų šalies kelius su Vokietijos autobanais – paprasčiausiai nelogiška“, – pasakoja R. Pocius.

Šiuo atveju ekspertas labiau linkęs atkreipti dėmesį į tai, kaip išauga rizika vairuotojams viršijant greitį. R. Pocius primena, kad kuo didesnis transporto priemonės greitis, tuo vairuotojas turi mažiau laiko sustoti ir išvengti avarijos.

„Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, automobiliui, važiuojančiam 50 km/val. greičiu, visiškai sustoti reikia 13 metrų. Tuo metu automobiliui, važiuojančiam 40 km/val. greičiu, sustoti reikės mažiau nei 8,5 metro. Skirtumas labiau nei akivaizdus ir gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia draudiko atstovas. Analogiškai, važiuojant 110 km/val. greičiu visiškai sustoti prireikia apie 95 metrų.

Bet to, skaičiuojama, kad vidutiniam greičiui padidėjus 1 km/val., avarijos rizika padidėja 3 proc., o tikimybė tokio eismo įvykio metu žūti išauga 4-5 proc.

„Greitis taip pat prisideda prie smūgio stiprumo. Žmogaus, kurio automobilio greitis smūgio metu yra 80 km/val., mirties tikimybė yra 20 kartų didesnė nei esant 30 km/val. greičiui. Tokie iškalbingi skaičiui įrodo, kodėl niekada neverta viršyti greičio bandant sutaupyti vos kelias minutes“, – sako R. Pocius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
2.8261

Ką svarbu žinoti, kad leidžiantis į keliones automobiliu naktį nepritrūktų šviesos?

Vasarai įpusėjus ir dienoms pradedant trumpėti, verta didesnį dėmesį skirti automobilio...

Išvažiuojantys iš miestų ilgąjį savaitgalį pradeda spūstyse: eismo situacija dar gali prastėti

Prasidedant ilgajam Žolinių savaitgaliui, o tautiečiams traukiant poilsiauti, miestuose jau ėmė...

Vilniečiai susirūpino, ką reiškia ant stulpų atsiradusios mėlynos rodyklės: ar tikrai jas reikia ignoruoti?

Kintantys kelio ženklai vairuotojų jau nestebina, tačiau nedidelėse švieslentėse atsiradusios...

Nuo motociklų triukšmo pavargusiems vilniečiams gerų žinių nėra: kol kiti miestai dalina baudas, Vilniaus savivaldybė nemato problemos (2)

Nors kalbant apie motociklininkus dažnai akcentuojama, jog kasmet kyla nemažai problemų, dėl to,...

Apmaudi avarija sostinėje sukėlė diskusijas: kas kaltas jei abu vienu metu važiavo atbulomis?

Įvykus eismo įvykiui neretai vairuotojai jau žino, kieno neapdairumas pridarė bėdos. Vis dėlto,...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (2)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Isteriją Rusijoje sukėlęs Estijos sprendimas drebina ir Europą: ar pavyks susitarti?

Europoje prasidėjo diskusija dėl galimybės nutraukti rusams Šengeno vizų išdavimą. Vokietijos...

Palanga: vaikai pliaže čia vis dar siusioja tiesiai į smėlį (14)

Rimtai. Ir svarbiausia – jums po akių. Mačiau, kaip mamos jiems iškapsto ranka duobutę, į ten...

Spūstys A1 kelyje nesibaigia: prie Klaipėdos susidūrė 3 automobiliai, vienas atsidūrė griovyje

Šeštadienį avarijų maratonas A1 kelyje nesibaigia. Pranešama, kad spūstys susidarė dėl...

Zacharova atvirai grasina Baltijos šalims: gali pasikartoti Ukrainos istorija (20)

Rusijos užsienio reikalų ministerija Baltijos šalis savo pareiškime pavadino neofašistinėmis...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba skelbia apie svarbų Ukrainos pajėgų laimėjimą: Rusija prarado tiekimo kelius ties Chersonu Toliau apšaudoma Zaporižės atominė elektrinė

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...

Savivaldybės priverstos atverti pinigines: šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų eurų „sudegins“ šviesai ir šilumai (1)

Laukiant dar vienos rekordinių energetikos kainų žiemos, Lietuvos savivaldybės jau ruošia taupymo...

Oksanai derlius pažėrė netikėtą staigmeną: užaugo įspūdingo dydžio mutantas (1)

Kartais derlius gali pažerti netikėčiausių staigmenų – tuo neseniai įsitikino Marijampolės...

Iš emigracijos grįžusi 23 m. panevėžietė įkūrė NT verslą: noriu įrodyti, kad brokeris nėra pasipelnyti siekiantis apgavikas

Iš Panevėžio kilusi Ernesta Lunskytė (24 m.), vos baigusi mokyklą ėmė studijuoti logistiką,...