aA
Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automobilių padangos yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko teršėjų vandenynuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Eismas Vokietijoje
Eismas Vokietijoje
© Sipa / Scanpix

Neseniai Nyderlandų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad padangos sudaro net 10 proc. mikroplastiko atliekų pasaulio vandenynuose. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. the International Union for Conservation of Nature) 2017 metų ataskaitoje nurodė dar didesnę padangų taršą vandenynuose – 28 procentus.

Padangų keliamas pavojus vandenynams atsiranda dėl jų naudojimo. Automobilių padangos dyla keliuose ir išmeta mažus sintetinio plastiko gabalėlius, kurie vėliau yra nuplaunami nuo kelių ir patenka į upes, o galiausiai randa kelią į vandenynus.

Pasak tyrimo autorių, iš kelių į vandens telkinius patenkančių padangų atliekų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: kelio vietos ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, dėl lietaus į aplinką gali patekti daugiau padangų plastiko dalelių. Anot tyrėjų, nors tyrimas yra ganėtinai naujas, bet pats faktas, kad milijonai transporto priemonių kasdien važiuoja gatvėmis, kelia nerimą dėl padangų į aplinką išleistų plastiko dalelių kiekio. Maža to, padangų dalelėms patekus į upes ar vandenynus, jos gali pastebimai paveikti jūrų fauną.

Padangų atliekos / GIA nuotr.
Padangų atliekos / GIA nuotr.

Skaičiuojama, kad vien JAV kasmet iš padangų susidaro apie 1,8 mln. tonų mikroplastiko.

Transporto priemonių padangų sudėtyje yra apie 19 proc. natūralaus kaučiuko ir 24 proc. sintetinio kaučiuko (plastiko polimero). Padangose taip pat yra metalo ir kitų medžiagų. Padangų gamyba turi įtakos aplinkai ir dėl nuolat naikinamų miškų, ir dėl klimatui kenksmingo iškastinio kuro, naudojamo sintetinių gumų gamyboje. Šiuolaikinėms automobilių padangoms pagaminti reikia apie 28 litrų alyvos, sunkvežimių padangoms – apie 88 litrus.

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad padangų susidėvėjimo sumažinimas greičiausiai atsilieptų jų eksploataciniams parametrams, pavyzdžiui, pasipriešinimui riedant. Tačiau naujos technologijos, leidžiančios spręsti padangų ar kelio susidėvėjimą, kol kas nėra.

Vis tik, anot tyrėjų, būdų, kaip būtų galima spręsti padangų plastiko problemą, yra. Kelių dangos galėtų būti mažiau šlifuotos arba porėtos tam, kad būtų galima sumažinti padangų dilimą arba padėtų surinkti automobilių padangų daleles.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad itin dideli mikroplastiko kiekiai susidaro senoms padangoms dylant, kai jos atsiduria sąvartynuose ar paliekamos kitose nuošalesnėse vietose ir tai gali turėti kur kas didesnę įtaką ekosistemoms nei padangų tarša keliuose“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Padangų atliekos
Padangų atliekos
© Gamintojo archyvas

Kur keliauja senos padangos

Anksčiau ar vėliau padangos virsta atliekomis, kuriomis būtina tinkamai pasirūpinti.

„Pirmiausia būtina užtikrinti, kad kuo daugiau naudotų padangų būtų perdirbama. Perdirbtų padangų granulės panaudojamos žaidimų arba sporto aikštelių dangai, greitkeliams tiesti, automobilių stovėjimo aikštelėse esančių apsauginių kuolelių gamybai, statybinėms medžiagoms ar net batų padams. Tai leidžia taupyti žaliavų išteklius ir mažinti gaminių savikainą“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.

Netinkamos naudojimui automobilių senos padangos ne tik yra perdirbamos, bet ir deginamos energijai gauti. Kadangi padangose yra didelis kiekis galimų teršalų, tokių kaip cinkas ir chloras, padangos deginamos specialiuose įrenginiuose. Naudotos padangos, kurios pakartotinai nenaudojamos, nepatenka į perdirbimą ar deginimą, neretai atsiduria sąvartynuose.

Lietuvoje senų padangų irgi neretai galima aptikti nuošalesnėse vietovėse, pavyzdžiui, pakelėse ir pamiškėse ar dūlančias prie pastatų. Tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkoma, nes ne visi gamintojai ir importuotojai Lietuvoje vykdo pareigą organizuoti ir finansuoti senų padangų sutvarkymą. Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. viso Lietuvos rinkai atskirai pateikto automobilių padangų kiekio.

Gyventojai informaciją, kur galima ir kokiomis sąlygomis priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt arba www.gia.lt.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kodėl prieš žiemą akumuliatorių verta įkrauti (16)

Artėjantis žiemos sezonas kiekvienam vairuotojui primena, kad būtina pasirūpinti savo automobiliu....

7 patarimai, kaip saugiai važiuoti atšalus orams (2)

Artėjant žiemai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Ryte važiuojant į darbą tenka įveikti...

Kelininkai įspėja: slidu gali būti net ir esant teigiamai temperatūrai (2)

Panevėžyje pasirodžiusį pirmąjį sniegą daugelis pramiegojo, o kelininkai jau ėmėsi darbo....

Ką darote blogai, jeigu žieminės padangos dėvisi per greitai

Kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kada padangos yra nusidėvėjusios. Tinkamos eksploatuoti...

Eglė nesitikėjo, kad kelionė šitaip pasibaigs: automobilis apsivertė padangomis į viršų, lūžo stuburo slanksteliai (22)

Specialistai sako, kad itin svarbu keliuose pasirinkti saugų greitį. Tai – taisyklė, kurią...

Top naujienos

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (130)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (278)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Šio verslo gamyklos Lietuvoje išbando išskirtines inovacijas: štai kaip viskas atrodo iš vidaus (2)

Skirtingose pramonės šakose įdiegiama vis daugiau aplinką tausojančių sprendimų, ne išimtis ir...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (389)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (578)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (26)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

18 taškų pranašumą iššvaistę ispanai pralaimėjo Izraeliui estai neprilygo rusams

FIBA atrankos į Europos krepšinio čempionatą staigmenos nesibaigia. Šeštadienio vakarą...

Žinių radijas | D+ nariams

Niekada nesibaigianti diskusija: kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti?

Ar klausyti tradicijų ir seksualinius santykius pradėti kuo vėliau? O ką duoda ankstesnis intymumo...

Po trijų merginų spiritizmo seanso mįslingai susiklostė jų gyvenimai: sutapimai atima žadą (25)

Tikriausiai visi esame šiek tiek girdėję apie įvairius burtus, spiritizmo seansus. Jaunystėje tuo...

Ūkininkai Žemaitijoje rado aukso gyslą: užsakymų tenka net atsisakyti (76)

Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų, visgi ši...

|Maža didelių žinių kaina