aA
Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automobilių padangos yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko teršėjų vandenynuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Eismas Vokietijoje
© Sipa / Scanpix

Neseniai Nyderlandų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad padangos sudaro net 10 proc. mikroplastiko atliekų pasaulio vandenynuose. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. the International Union for Conservation of Nature) 2017 metų ataskaitoje nurodė dar didesnę padangų taršą vandenynuose – 28 procentus.

Padangų keliamas pavojus vandenynams atsiranda dėl jų naudojimo. Automobilių padangos dyla keliuose ir išmeta mažus sintetinio plastiko gabalėlius, kurie vėliau yra nuplaunami nuo kelių ir patenka į upes, o galiausiai randa kelią į vandenynus.

Pasak tyrimo autorių, iš kelių į vandens telkinius patenkančių padangų atliekų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: kelio vietos ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, dėl lietaus į aplinką gali patekti daugiau padangų plastiko dalelių. Anot tyrėjų, nors tyrimas yra ganėtinai naujas, bet pats faktas, kad milijonai transporto priemonių kasdien važiuoja gatvėmis, kelia nerimą dėl padangų į aplinką išleistų plastiko dalelių kiekio. Maža to, padangų dalelėms patekus į upes ar vandenynus, jos gali pastebimai paveikti jūrų fauną.

Padangų atliekos / GIA nuotr.
Padangų atliekos / GIA nuotr.

Skaičiuojama, kad vien JAV kasmet iš padangų susidaro apie 1,8 mln. tonų mikroplastiko.

Transporto priemonių padangų sudėtyje yra apie 19 proc. natūralaus kaučiuko ir 24 proc. sintetinio kaučiuko (plastiko polimero). Padangose taip pat yra metalo ir kitų medžiagų. Padangų gamyba turi įtakos aplinkai ir dėl nuolat naikinamų miškų, ir dėl klimatui kenksmingo iškastinio kuro, naudojamo sintetinių gumų gamyboje. Šiuolaikinėms automobilių padangoms pagaminti reikia apie 28 litrų alyvos, sunkvežimių padangoms – apie 88 litrus.

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad padangų susidėvėjimo sumažinimas greičiausiai atsilieptų jų eksploataciniams parametrams, pavyzdžiui, pasipriešinimui riedant. Tačiau naujos technologijos, leidžiančios spręsti padangų ar kelio susidėvėjimą, kol kas nėra.

Vis tik, anot tyrėjų, būdų, kaip būtų galima spręsti padangų plastiko problemą, yra. Kelių dangos galėtų būti mažiau šlifuotos arba porėtos tam, kad būtų galima sumažinti padangų dilimą arba padėtų surinkti automobilių padangų daleles.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad itin dideli mikroplastiko kiekiai susidaro senoms padangoms dylant, kai jos atsiduria sąvartynuose ar paliekamos kitose nuošalesnėse vietose ir tai gali turėti kur kas didesnę įtaką ekosistemoms nei padangų tarša keliuose“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Padangų atliekos
Padangų atliekos
© Gamintojo archyvas

Kur keliauja senos padangos

Anksčiau ar vėliau padangos virsta atliekomis, kuriomis būtina tinkamai pasirūpinti.

„Pirmiausia būtina užtikrinti, kad kuo daugiau naudotų padangų būtų perdirbama. Perdirbtų padangų granulės panaudojamos žaidimų arba sporto aikštelių dangai, greitkeliams tiesti, automobilių stovėjimo aikštelėse esančių apsauginių kuolelių gamybai, statybinėms medžiagoms ar net batų padams. Tai leidžia taupyti žaliavų išteklius ir mažinti gaminių savikainą“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.

Netinkamos naudojimui automobilių senos padangos ne tik yra perdirbamos, bet ir deginamos energijai gauti. Kadangi padangose yra didelis kiekis galimų teršalų, tokių kaip cinkas ir chloras, padangos deginamos specialiuose įrenginiuose. Naudotos padangos, kurios pakartotinai nenaudojamos, nepatenka į perdirbimą ar deginimą, neretai atsiduria sąvartynuose.

Lietuvoje senų padangų irgi neretai galima aptikti nuošalesnėse vietovėse, pavyzdžiui, pakelėse ir pamiškėse ar dūlančias prie pastatų. Tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkoma, nes ne visi gamintojai ir importuotojai Lietuvoje vykdo pareigą organizuoti ir finansuoti senų padangų sutvarkymą. Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. viso Lietuvos rinkai atskirai pateikto automobilių padangų kiekio.

Gyventojai informaciją, kur galima ir kokiomis sąlygomis priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt arba www.gia.lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kiek vairuotojams kainuoja avarijos su gyvūnais: po vienos teko išmokėti 22 tūkst. eurų (28)

Daugiausiai avarijų, kurios kyla dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais , įvyksta ne regionuose,...

Mitai apie elektromobilių baterijas: ar žiema tikrai pikčiausias priešas?

Elektromobilio baterija – tai, kas šią transporto priemonę iš esmės skiria nuo degalais varomų...

Pasisakė apie naikinamas lenteles su žaliomis rodyklėmis: vairuotojai nežino, kaip elgtis (124)

Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega...

Papasakojo, ko Lietuvos vairuotojai nemoka, kai prisireikia kažką lenkti (65)

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais keliuose iš viso...

Vilniuje bus ribojamas eismas T. Narbuto gatvėje: vairuotojams pataria rinktis kitus maršrutus (6)

Dėl vykdomos paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos Vilniuje laikinai keičiasi eismo...

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (360)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (254)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (20)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Atlikite trumpą testą ir sužinosite, ar turite riziką susirgti cukriniu diabetu (2)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto...

Įmonė atsisakė tradicinių buhalterių: dabar kas mėnesį sutaupo keturženkles sumas (16)

Jau kurį laiką garsiai kalbama, kad dėl automatizacijos kai kurių specialybių atstovai...

Veneciją užliejo aukščiausias potvynis per 50 metų žuvo žmogus (4)

Veneciją antradienį vakare užliejo aukščiausias per daugiau kaip 50 metų potvynis , tad...

Po krepšiais dominavęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie ketvirtos paeiliui „Pacers“ pergalės (3)

Domantas Sabonis vėl ant parketo buvo viena ryškiausių figūrų, o Indianos „Pacers“ (7/4)...

Kai akiniai jau nepadeda, vienintelis kelias – operacija: ką būtina apie ją žinoti

Akis – tarytum mažas optikos prietaisas, leidžiantis mums matyti, tačiau tą patį vaizdą...

8 būdai, kaip apsisaugoti nuo plepių žmonių (5)

„Nepaprastai įdomi“ istorija apie močiutę, katiną arba nutikimą pakeliui į darbą: yra...