Vairavimas imant miegui yra tikra problema. Nors mes dažnai girdime, kad vairuoti pervargus yra tiek pat pavojinga, kaip ir vairuoti išgėrus, nedažnai matome statistiką, kuri pagrįstų šiuos teiginius. Taip yra dėl to, kad išmatuoti asmens nuovargį yra kur kas sunkiau, negu paduoti jam alkotesterį ir pasodinti jį į ant galinės policijos automobilio sėdynės.
Tačiau vienas 2014 metais atliktas Amerikos automobilių asociacijos (AAA) Eismo saugumo fondo tyrimas parodė, kad mieguisti vairuotojai kasmet gali sukelti 328 tūkst. avarijų, iš kurių maždaug 6400 baigiasi tragiškai.
Tai sudaro maždaug 20 proc. visų žmonių žūčių per eismo įvykius, nurodo „AutoBlog“, privertusi atkreipti dėmesį į šią problemą.
Taigi, kaip ją spręsti? Šiuo metu niekas neturi tinkamo atsakymo. Nors kai kurios JAV valstijos mėgino uždrausti vairuoti mieguistiems žmonėms, tai veikiausiai būtų sudėtingiausias pažeidimas, kurį policijai tektų įrodyti. Jeigu jus sustabdytų dėl įtartino vairavimo, jūsų organizmas veikiausiai iš karto gautų adrenalino dozę, kuri išsklaidytų bet kokį snaudulį, ir pareigūnams nekiltų nė mažiausios minties, kad jau buvote pradėję knapsėti.
Niujorko ir Vašingtono valstijos buvo pristačiusios priemones, kurios užmigusio vairuotojo sukeltą avariją, per kurią žuvo žmogus, būtų pripažinusios sunkiu nusikaltimu, tačiau šis įstatymas taip ir nebuvo priimtas. Šiuo metu tokius įstatymus turi tik Arkanzaso ir Naujojo Džersio valstijos.
Tačiau juose įrašyta sąlyga teigia, jog vairuotojas būtų nemiegojęs 24 valandas, kad jam būtų galima pateikti baudžiamuosius kaltinimus. Be to, kad teisme beveik neįmanoma šito įrodyti, toks reikalavimas yra taip nutolęs nuo įprasto nuovargio, jog šie įstatymai taikomi itin retai.
Greitkelių saugumo asociacija (GHSA) nurodė, kad nuo 2013 metų, kai įsigaliojo šis įstatymas, Kanzase dėl šio nusikaltimo buvo nuteisti tik trys asmenys. „Mes neturime mieguistumo matuoklio, taigi sunku atpažinti, kuomet žmogus vairuoja snūduriuodamas, – sakė GHSA konsultantė Pam Fischer. – Sunku tirti, sunku iškelti bylą, sunku nuteisti, kol pats vairuotojas to nepripažįsta.“
Geresniu sprendimu galėtų tapti prevencinės priemonės. Daugybė valstijų vairavimo apsnūdus rizikas įtraukė į privalomas vairuotojų švietimo programas, o Greitkelių saugumo asociacija nacionaliniu mastu pradėjo specialią informacinę kampaniją.
Jei vairuotoją ima miegas, jis gali sustoti specialiose poilsio stotelėse ar serviso centruose, kur kelias valandas galima leisti savo akims pailsėti. Deja, tokios valstijos kaip Florida, Mičiganas, Ohajas ir Pietų Dakota dėl biudžeto apkarpymų ar mažos paklausos uždarė nemažą dalį tokių sustojimo vietų.
„Poilsio stotelių uždarymas nepadeda spręsti vairuotojų mieguistumo problemos, – sakė P. Fischer. -–Vienintelis dalykas, kuris padeda, kai esi pavargęs, yra galimybė pamiegoti.“
Šios poilsio vietos taip pat yra vienas iš kelių būdų vilkikų vairuotojams nepažeisti federalinių įstatymų, numatančių, kiek jie gali vairuoti be poilsio. Nelygu krovinys ir aplinkybės, vilkikų vairuotojai privalo ilsėtis kas 11-14 valandų, ir jie visai netrokšta sustoti pernelyg anksti vien dėl to, kad dėl valstybinių lėšų stokos buvo panaikintos artimiausios dvi poilsio stotelės.
„Jų uždarymas reikštų eros pabaigą, – sakė istorikė Joanna Dowling, tyrinėjanti poilsio vietas ir įkūrusi svetainę RestAreaHistory.org. – Poilsio zonos leidžia nutolti nuo kelio ir panardina tave į natūralų peizažą“.
Galiausiai patys vairuotojai turi nutraukti kelionę, jeigu pasijunta mieguisti. Visos poilsio vietos pasaulyje bus bevertės, jeigu jomis niekas nesinaudos.
