Fiksuoja ir masinių avarijų

Draudikai skaičiuoja, kad Vėlinės eismo dalyviams yra viena pavojingiausių dienų.

R. Pocius teigė, jog šis laikotarpis pasižymi avaringumu. Tai lemia ir neretai prastos vairavimo sąlygos, ir ženkliai padidėjęs eismo srautas. Gyventojai per dieną nukeliauja ne vieną šimtą kilometrų po Lietuvą, į kelią leidžiasi ir mažiau patyrę ar įgūdžius praradę vairuotojai – visa tai tampa avarijų priežastimis.

Nemaža dalis avarijų – smulkios, jos įvyksta prie kapinių ir pasižymi santykinai nedidelėmis žalomis. Tačiau neretai incidentai įvyksta ir greitkeliuose, kur transporto priemonių greitis yra ženkliai didesnis ir vairuotojams bei keleiviams kyla rimtesnis pavojus.

„Pastebime, kad avarijų priežastimi greitkeliuose tampa besiformuojančios spūstys. Tada fiksuojamos ir masinės avarijos, kai vienu metu apgadinami trys, keturi ar dar daugiau automobilių. Tenka pripažinti, kad spūstys greitkeliuose ne visada formuojasi dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kelio remonto. Dalį jų sukelia pačių vairuotojų neatsakingas elgesys“, – pasakojo R. Pocius.

Kamšis magistralėje A1 netoli Kauno

© DELFI skaitytoja

Iliuzinės spūstys atsiranda iš niekur

Kaip teigė draudiko atstovas, vadinamos iliuzinės spūstys yra reiškinys, kylantis be jokios kelyje esančios kliūties. Anot R. Pociaus, jį sukelia neritmingas vairavimas, kai automobiliai važiuoja arti vienas kito ir kažkuris iš jų staiga sulėtina greitį. Tokiu atveju iš paskos važiuojantiems tenka pristabdyti, kol galiausiai toliau eilėje esantys automobiliai priversti visiškai sustoti.

„Visa tai gali įvykti ir lygiame kelio ruože, kai nėra jokių kelio remontų, susiaurėjimų, šviesoforų ar kitų kliūčių. Iliuzinę spūstį iššaukia ne tik greičio prilėtinimas, bet ir netolygus greičio didinimas, pavojingas manevravimas ar kiti panašūs veiksmai“, – vardijo ekspertas.

Tiesa, jis pridūrė, kad minėtas elgesys prie vairo nėra toleruotinas ir esant fizinėms kliūtims kelyje. R. Pociaus teigimu, netolygus važiavimas ir staigus judėjimas iš vienos eismo juostos į kitą situaciją spūstyje tik dar pablogina.
„Atsiranda apsukriais save laikančių vairuotojų, kurie automobilių eilę bando apvažiuoti kelkraščiu ir vėliau mėgina įsisprausti į eilės priekį. Taip eismas tik dar labiau apsunkinamas – vairuotojai nėra linkę į srautą įleisti tokių automobilių“, – tikino draudiko atstovas.

Eismo spūstis Islandijos prospekte

© Rokas Tenys, Kas vyksta Kaune

Svarbu laikytis tvarkos

R. Pociaus teigimu, ilgąjį Vėlinių savaitgalį spūstys greitkeliuose tikėtinos kelyje Vilnius–Kaunas, taip pat artėjant prie miestų ribų, kur vairuotojų reikalaujama sumažinti greitį. Ekspertas pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu, kaip ir kitomis dienomis, nederėtų skubėti.

Jis primena, kad kelyje būtina paisyti saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, važiavimo greitį didinti bei stabdyti tolygiai ir tik esant reikalui. Kitu atveju eismas gali būti išbalansuotas ir lemti ne tik spūsčių formavimąsi, bet ir eismo įvykius.

Ekspertas priminė, kad po avarijos, jei jos metu nenukentėjo ar nežuvo žmonės, taip pat nebuvo apgadintas trečiųjų asmenų, kai jų pačių nėra įvykio vietoje, turtas, o dėl aplinkybių yra sutariama, į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnų nereikia, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip pat būtina pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.

„Po eismo įvykio derėtų įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jei jis dar veikia. Jei ne, remiantis KET, avarinio ženklas ne gyvenvietėje turi būti pastatytas ne arčiau kaip 50 metrų nuo sustojusios transporto priemonės, gyvenvietėje – ne arčiau nei 25 metrai. Taip pat būnant važiuojamojoje dalyje svarbu užsivilkti šviesą atspindinčią liemenę”, – teigė R. Pocius.

Galiausiai, vairuotojai turi žinoti, kad automobilius po smūgio galima patraukti į šalikelę tik tuomet, kai sutariama dėl avarijos aplinkybių ir kaltininkas pripažįsta savo kaltę.