Nuolat susidarantys, o po kiek laiko be jokios akivaizdžios priežasties išsiskirstantys transporto kamščiai kelia susierzinimą visiems neišvengiamai į juos pakliūvantiems vairuotojams. Japonijos mokslininkai nutarė ištirti kamščių fenomeno dėsningumus ir atliko kontroline kelio atkarpa judančio automobilių srauto stebėjimo eksperimentą.
Spūstys prie "Megos"
© DELFI / Rafael Achmedov

Matematiškai eismo spūstims būdingą ūmų bangavimą buvo bandyta paaiškinti daugiau nei prieš 15 metų. Formuluojant spūsčių susidarymą pagrindžiančias teorijas buvo pasitelkti konkretūs modeliai, įrodantys, kad dėl tarsi savaime atsirandančių kamščių gali būti kaltas kad ir vienas vairuotojas, kuriuo nors momentu kiek sulėtinantis greitį.

Keliuose Japonijos universitetuose dirbantys mokslininkai dar 2008 metais ėmėsi eksperimento, per kurį stebėjo 22 transporto priemones, riedančias 230 metrų ilgio apskritimo formos vienos juostos keliu.

Vairuotojų buvo paprašyta važiuoti stabiliu 30 km/val. greičiu. Iš pradžių automobilių srautas slinko be jokių sutrikimų: transporto priemonės sugebėjo be vargo išlaikyti pakankamą jas skiriantį atstumą. Visgi netrukus šie atstumai ėmė kisti ir srautas nebeatrodė toks harmoningas. Dar vėliau konkrečiose vietose susidarė akivaizdžios spūstys, o į jas pakliūdavę vairuotojai buvo priversti bent trumpam sustoti.

Susidariusi spūstis tarsi atgaline banga nuvilnijo paskesnių automobilių srautu. Kaskart, kai spūsties priekyje atsidūrusiai transporto priemonei pavykdavo prasiveržti, padidinus greitį iki 40 km/val., prie spūsties gale stovinčio automobilio prisišliedavo papildomas automobilis.

Kamščių banga maždaug 20 km/val. greičiu keliavo visu ratu judančių automobilių srautu. Pagrindinis eksperimento iniciatorius Yuki Sugiyama atkreipė dėmesį, kad kaip tik tokiu greičiu kamščių bangos slenka ir miestų gatvėmis. Y. Sugiyama taip pat pabrėžė, kad nors atliekant eksperimentą stebėtas kamštis buvo palyginti nedidelis, jo susidarymo dėsningumai nė kiek nesiskiria nuo kelias valandas užtrunkančių spūsčių, rašė newscientist.com.

Žmogiška klaida

Jungtinės Karalystės transporto sektoriaus srityje besispecializuojančios įmonės TRL atstovas Timas Reesas, susipažinęs su japonų atliktu eksperimentu, ėmė svarstyti, ką būtų galima pavadinti nuolatiniu sklandų srautą sutrikdančiu veiksniu.

„Yra pagrindo manyti, kad toks trikdantis veiksnys galėtų būti konkretus labiau už kitus eismo dalyvius nekantraujantis vairuotojas arba konkreti kelio atkarpa, kuria nepavyksta važiuoti tuo pačiu greičiu“, – svarstė T. Reesas.

Jis laikosi nuomonės, kad kamščių priežastis reikėtų sieti su žmogaus fiziologija, o ne kuo nors kitu. „Jei eksperimentas būtų atliktas pasitelkus robotus, vairuojančius idealiu apskritimu riedančius automobilius, jokių nesklandumų nebūtų įvykę. Kad sutriktų transporto priemonių judėjimas, būtina žmogiška klaida“, – įsitikinęs specialistas.

T. Reeso vadovaujama TRL komanda analizuoja itin detalius transporto srautų modelius skirtingos konstrukcijos keliuose ir siekia pasiūlyti kuo mažesnę kamščių tikimybę užtikrinančius sprendimus. Vienas iš tokių TRL pasiūlytų ir viename Londono kelyje jau pritaikytų sprendimų – protarpinis greičio apribojimas.

Mūsų kasdienybė

Kad šios problemos nesvetimos ir mūsų šalies keliuose – jokia paslaptis. Tam tikri „karšti“ taškai šalies vairuotojams jau puikiai pažįstami, pavyzdžiui pagrindinės Lietuvos arterijos (A1) Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpa ties Kaunu. Šios vietos problematiką iliustruoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vaizdo medžiaga žemiau.

Patikslintas sankryžų skaičius

LAKD teigia, kad per 2018 m. planuoja pagerinti eismo sąlygas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo tarp 91 ir 107 kilometrų pritaikant taip vadinamus greituosius sprendimus – 2 sankryžų rekonstravimą (iš pradžių buvo skelbiama apie 3 sankryžų rekonstravimą):

– Sargėnų sankryža (sudėtingas srauto vykstančio iš „Via Baltica“ įsiliejimas (persirikiavimas) į A1 kelią);

– Megos sankryžą (sudėtingas srautų pasiskirstymas sankryžoje, atliekami apsisukimų manevrai sankryžoje);

Šiuos darbus planuojama įgyvendinti iki kitų metų pabaigos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

5 patarimai, kaip atskleisti visą elektromobilio potencialą (10)

Automobilių industrijos specialistai gana vieningai sutaria, kad jos ateitis priklauso elektra...

Kirtis vairuotojams: išteisino jų dižiausią siaubą (43)

Po šaltojo metų periodo į Lietuvos kelius išvažiuoja vis daugiau motociklų ir motorolerių...

Dviratininkai negali jaustis saugūs net savo takuose (22)

Tikru pavasariu ir artėjančia vasara pakvipę orai vilioja sėsti prie dviračio vairo ir...

Ekspertas pataria: pirmąjį automobilį rinkitės ne pagal kišenę, o pagal galingumą (26)

Pirmojo automobilio pirkimas dažniausiai yra džiugus ir ilgai lauktas procesas. Laukia malonūs...

Aistrą fotografijai nutrėkš lokomotyvas (3)

Kad ir kaip romantiškai atrodytų ant geležinkelio bėgių sėdinčios draugės nuotrauka,...

Top naujienos

Tokias moteris galima pažinti iš tolo, jei žinai, ko ieškoti: vedusiems jos pavojingos (15)

Trečdalis susituokusių porų teigia, kad yra bent kartą žengę „į kairę“. Ir čia puikiai...

Lemiamas Eurolygos akordas Kaune: „Žalgiris“ – „Olympiakos“ varžovų gretose nebus vieno lyderių (92)

Kauno Žalgiris “ ketvirtadienį vakare gali pirmąkart po 19-os metų pertraukos patekti į...

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (253)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...

Ketvirtas Eurolygos ketvirtfinalio mūšis: Adomaitis laukia nervų karo su pergalinga atomazga (7)

Per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto turnyro atsidūręs Kauno „Žalgirio“ klubas...

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui (394)

Lietuvių rašytoja ir žurnalistė, plačiai nuskambėjusios knygos apie Holokaustą Lietuvoje...

Parlamentaras gyvenimo draugės paieškas iškeitė į rimtesnius reikalus (50)

„Valstietis-žaliasis“ Kęstutis Mažeika vėl sukėlė diskusijas internete, kai rasta anketa,...

Macrono ir Trumpo susitikimas: viską pasakė kūno kalba (55)

Emmanuelio Macrono valstybinis vizitas Vašingtone turėjo būti „žavesio puolimas“, siekiant...

Kad alytiškis serga klastinga liga, suprato lūžus rankai: transplantacija ir jo pomėgis padėjo pasiekti stebuklą

„Aš laimėjau aukso puodą“, – taip 56 metų alytiškis verslininkas Algimantas Vileikis kalba...

JAV Senatas patvirtino Pompeo JAV valstybės sekretoriumi (1)

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino buvusį Centrinės žvalgybos valdybos ( CŽV ) direktorių...

Avicii šeima patvirtino savižudybės versiją: jis tikrai kentėjo nuo minčių apie gyvenimo prasmę ir laimę (18)

Praėjus kuriam laikui po Avicii mirties paaiškėjo, kad garsusis didžėjus iš tiesų nusižudė....