Nuolat susidarantys, o po kiek laiko be jokios akivaizdžios priežasties išsiskirstantys transporto kamščiai kelia susierzinimą visiems neišvengiamai į juos pakliūvantiems vairuotojams. Japonijos mokslininkai nutarė ištirti kamščių fenomeno dėsningumus ir atliko kontroline kelio atkarpa judančio automobilių srauto stebėjimo eksperimentą.
Spūstys prie "Megos"
© DELFI / Rafael Achmedov

Matematiškai eismo spūstims būdingą ūmų bangavimą buvo bandyta paaiškinti daugiau nei prieš 15 metų. Formuluojant spūsčių susidarymą pagrindžiančias teorijas buvo pasitelkti konkretūs modeliai, įrodantys, kad dėl tarsi savaime atsirandančių kamščių gali būti kaltas kad ir vienas vairuotojas, kuriuo nors momentu kiek sulėtinantis greitį.

Keliuose Japonijos universitetuose dirbantys mokslininkai dar 2008 metais ėmėsi eksperimento, per kurį stebėjo 22 transporto priemones, riedančias 230 metrų ilgio apskritimo formos vienos juostos keliu.

Vairuotojų buvo paprašyta važiuoti stabiliu 30 km/val. greičiu. Iš pradžių automobilių srautas slinko be jokių sutrikimų: transporto priemonės sugebėjo be vargo išlaikyti pakankamą jas skiriantį atstumą. Visgi netrukus šie atstumai ėmė kisti ir srautas nebeatrodė toks harmoningas. Dar vėliau konkrečiose vietose susidarė akivaizdžios spūstys, o į jas pakliūdavę vairuotojai buvo priversti bent trumpam sustoti.

Susidariusi spūstis tarsi atgaline banga nuvilnijo paskesnių automobilių srautu. Kaskart, kai spūsties priekyje atsidūrusiai transporto priemonei pavykdavo prasiveržti, padidinus greitį iki 40 km/val., prie spūsties gale stovinčio automobilio prisišliedavo papildomas automobilis.

Kamščių banga maždaug 20 km/val. greičiu keliavo visu ratu judančių automobilių srautu. Pagrindinis eksperimento iniciatorius Yuki Sugiyama atkreipė dėmesį, kad kaip tik tokiu greičiu kamščių bangos slenka ir miestų gatvėmis. Y. Sugiyama taip pat pabrėžė, kad nors atliekant eksperimentą stebėtas kamštis buvo palyginti nedidelis, jo susidarymo dėsningumai nė kiek nesiskiria nuo kelias valandas užtrunkančių spūsčių, rašė newscientist.com.

Žmogiška klaida

Jungtinės Karalystės transporto sektoriaus srityje besispecializuojančios įmonės TRL atstovas Timas Reesas, susipažinęs su japonų atliktu eksperimentu, ėmė svarstyti, ką būtų galima pavadinti nuolatiniu sklandų srautą sutrikdančiu veiksniu.

„Yra pagrindo manyti, kad toks trikdantis veiksnys galėtų būti konkretus labiau už kitus eismo dalyvius nekantraujantis vairuotojas arba konkreti kelio atkarpa, kuria nepavyksta važiuoti tuo pačiu greičiu“, – svarstė T. Reesas.

Jis laikosi nuomonės, kad kamščių priežastis reikėtų sieti su žmogaus fiziologija, o ne kuo nors kitu. „Jei eksperimentas būtų atliktas pasitelkus robotus, vairuojančius idealiu apskritimu riedančius automobilius, jokių nesklandumų nebūtų įvykę. Kad sutriktų transporto priemonių judėjimas, būtina žmogiška klaida“, – įsitikinęs specialistas.

T. Reeso vadovaujama TRL komanda analizuoja itin detalius transporto srautų modelius skirtingos konstrukcijos keliuose ir siekia pasiūlyti kuo mažesnę kamščių tikimybę užtikrinančius sprendimus. Vienas iš tokių TRL pasiūlytų ir viename Londono kelyje jau pritaikytų sprendimų – protarpinis greičio apribojimas.

Mūsų kasdienybė

Kad šios problemos nesvetimos ir mūsų šalies keliuose – jokia paslaptis. Tam tikri „karšti“ taškai šalies vairuotojams jau puikiai pažįstami, pavyzdžiui pagrindinės Lietuvos arterijos (A1) Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpa ties Kaunu. Šios vietos problematiką iliustruoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vaizdo medžiaga žemiau.

Patikslintas sankryžų skaičius

LAKD teigia, kad per 2018 m. planuoja pagerinti eismo sąlygas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo tarp 91 ir 107 kilometrų pritaikant taip vadinamus greituosius sprendimus – 2 sankryžų rekonstravimą (iš pradžių buvo skelbiama apie 3 sankryžų rekonstravimą):

– Sargėnų sankryža (sudėtingas srauto vykstančio iš „Via Baltica“ įsiliejimas (persirikiavimas) į A1 kelią);

– Megos sankryžą (sudėtingas srautų pasiskirstymas sankryžoje, atliekami apsisukimų manevrai sankryžoje);

Šiuos darbus planuojama įgyvendinti iki kitų metų pabaigos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Perspėjo registratorių naudotojus: filmuokite, bet socialinius tinklus pamirškite (146)

Šiemet gegužę Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR),...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet naujoji pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (50)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Imasi saugumo autobusuose: vairuotojai keleiviams primins, kad prisisegtų saugos diržus (7)

Keleivius vežančios įmonės, autobusų stotys bei Lietuvos transporto saugos administracija...

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (161)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (167)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Top naujienos

Telefonu sutiko išbandyti maisto papildus — netrukus liko skolinga (33)

Bandydami parduoti savo gaminius prekybininkai griebiasi įvairiausių triukų, vienas iš jų —...

Po savanorio Artūro Sakalausko žūties Lietuvos spec. tarnybos padarė tai, kas atrodė neįsivaizduojama (49)

1991 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje gindamas šalies parlamentą nuo okupantų kulkos žuvo karys...

Rugsėjis atnešė nemalonių naujienų: tėveliai supažindinti su nauju kainoraščiu (144)

Artėjantis rugsėjis patuštins ne tik tų tėvelių, kurių atžalos jau eina į mokyklą, kišenes....

Edmundo Jakilaičio interviu su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka

Nuo Maidano prabėgo beveik penkeri metai. Didžiausios Ukrainos sėkmės ir nusivylimai – Edmundo...

Gydytojas: skiepas vaikui visada geriau negu liga, bet tėvai turi teisę pasirinkti (43)

„Nuo to laiko, kai vaikas nustoja būti tik tarp savo tėvų, giminių, kurie galbūt yra sąmoningi...

Ameriką sukrėtė kraupi šeimos drama (2)

33 metų Kolorado gyventojui Chrisui Wattsui pateikti kaltinimai nužudžius besilaukiančią žmoną...

Prarastoji Petra: dykumų miestas, kuris pralobo neįtikėtinu būdu (1)

Nežinau, kada Jordanija su savo dingusiu ir atrastu Petros miestu, dykumomis ir kryžiuočių...

Sunkiai taškus rinkusios lietuvaitės aštuntfinalyje nusileido vengrėms (30)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate antradienį Lietuvos rinktinė aštuntfinalyje 37:51...

Ingrida Kazlauskaitė po žinios apie tai, kad JAV penkeriems metams įkalintas Aaronas Perezas: turėtume pasistengti suprasti jį ir nesmerkti (157)

Milijonieriumi mūsų šalyje pristatydavęs Aaronas Perezas greitai įsiliejo į šou pasaulį ir...

Gedintis tėvas po kraupios avarijos: nusipirkęs naują „Toyota“ tokios baigties nesitikėjau (380)

„Lekiam namo“, – tokia žinute savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Virginijus...