aA
Liaudies išmintis byloja, kad prie gero greit priprantama. Tuo galima įsitikinti 10 minučių prastovėjus automobilių spūstyje. Lietuvos vairuotojai, nors ir piktinasi didėjančiomis spūstimis ir brangstančiais degalais, į darbą ir iš jo vežioja tik save ir daug tuščios erdvės bei oro.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kai į darbą esi vežamas automobiliu, gali laisvai dairytis ir, pavyzdžiui, stebėti, ką veikia spūstyse įstrigę vairuotojai, kaip jie reaguoja į avarines situacijas, kokiais gestais palydi vienas kitą, kaip mandagiai užleidžia kitas transporto priemones į priekį, praleidžia arba nepraleidžia be eilės viešąjį transportą, pėsčiuosius. Žodžiu, kaip eismo dalyviai vykdo bendrąją pareigą grįsti savo elgesį tarpusavio pagarba ir atsargumu.

Nesunku pastebėti, kad labiausiai mūsų eismo dalyvius vienija ne ta bendroji pareiga, o tai, kad beveik visi vairuotojai į darbą važiuoja po vieną. Kartą padariau eksperimentą ir ėmiau iš eilės skaičiuoti vienišus vairuotojus. Pirmąjį automobilį su keleiviu pamačiau tik po aštuonioliktojo „individualaus ekipažo“. Neišvengiamai susimąstai, kiek kartų sumažėtų automobilių spūstys, oro tarša ir išlaidos degalams, jei bent kas antras vairuotojas vežtų po pakeleivį. Ko reikėtų, kad jie vienas kitą surastų?

Racionaliai elgtis neleidžia įprotis

Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Leonavičiaus teigimu, individualaus transporto sektoriuje yra pastebimas nemenkas potencialas iškastiniam kurui taupyti, spūstims miestuose mažinti ir gyvenamajai aplinkai šalyje gerinti, tačiau dėl neracionalių gyventojų įpročių jis lieka neišnaudojamas.

Tokį specialisto teiginį iš esmės patvirtino „Atgimimo“ kalbintas penkerių metų vairavimo stažą turintis Aušrys. Pasak jo, jei šeimos nariams patogiau važiuoti vieniems ir šeima gali sau leisti turėti kelis automobilius, kodėl jie turėtų gaišti laiką ir į darbą važiuoti kartu ar kartu vežti vaikus į mokyklą.

„Net jei jie ar jų kaimynai dirbtų maždaug toje pačioje vietoje, keleivius vežti yra nepatogu, nes keleivis tampa priklausomas nuo vairuotojo. Ką daryti keleiviui, jei po darbo jis nori susitvarkyti reikalus, užsukti į parduotuvę ar susitikti su draugais, o vairuotojas po darbo skuba važiuoti namo arba, atvirkščiai, vairuotojas turi reikalų, o keleivis nori namo? Viešuoju transportu naudotis nesinori, nes automobiliu ir žymiai greičiau, ir patogiau“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.

Gerų pavyzdžių yra, tik kas juos taikys?

E.Leonavičiaus teigimu, šią problemą reikėtų spręsti diegiant įvairias skatinimo ir draudimo priemones, sukuriant patogesnes eismo sąlygas keleivius vežantiems automobiliams ir griežtesnes – pavieniams vairuotojams.

„Kai kuriose valstybėse kelių eismo taisyklės ar vietos savivaldos institucijų sprendimai suteikia galimybę viešajam transportui skirta juosta važiuoti ir lengviesiems automobiliams, vežantiems daugiau kaip vieną keleivį. Kita alternatyva – miestų pakraščiuose įrengiamas pakankamas skaičius stovėjimo aikštelių, iš kurių nuolat važinėja viešasis transportas. Taip sumažinama būtinybė į miestų centrus vykti savu automobiliu. Galimas ir kitoks individualaus transporto eismo ribojimas miestuose. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant mišrias priemones: skatinimą, draudimą ir viešinimą, tačiau būtina atsižvelgti ir į vietos specifiką“, – aiškino E.Leonavičius.

Kai kuriose valstybėse kelių eismo taisyklės ar vietos savivaldos institucijų sprendimai suteikia galimybę viešajam transportui skirta juosta važiuoti ir lengviesiems automobiliams, vežantiems daugiau kaip vieną keleivį
E.Leonavičius

Bet, anot jo, Susisiekimo ministerija tokių iniciatyvų imtis negali: „Aplinkos ministerijos galimybės teikti savivaldybėms pavedimus taikyti kokias nors eismo ribojimo priemones, deja, gana menkos. Aplinkos oro apsaugos įstatymas savivaldybėms suteikia teisę priimti sprendimus dėl transporto priemonių eismo laikino apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kurioje viršijamos aplinkos oro kokybės normos arba kyla grėsmė jas viršyti.“

Čia verta prisiminti, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. Šis įsipareigojimas apima ne tik elektros ar šilumos ūkius, bet ir transporto sektorių. Lietuvos energetikos strategijoje numatyta, kad valstybė sieks iki 2020 m. kasmet po pusantro proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą ir 23 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Strategijoje taip pat užsimenama, kad jau po aštuonerių metų atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas mūsų valstybės transporto sektoriuje turės sudaryti ne mažiau kaip 10 proc.

Raktas į sėkmę – gera komunikacija

Pasak Lietuvos skaitmeninių kūrybinių industrijų asociacijos „Mediapolis“ projektų vadovo Žygimanto Zabietos, teigiami vairuotojų įpročių pokyčiai ir suvartojamos energijos kiekio mažinimas transporto sektoriuje įmanomi ir be valdžios įsikišimo.

Opel Meriva
Opel Meriva
© Gamintojo nuotr.

„Socialiniame tinkle „Facebook“ sėkmingai veikia dvi iniciatyvos: „Važiuoju iš miesto A į miestą B, galiu pavežti“ ir „Važiuoju iš taško A į tašką B, galiu pavežti“. Abu puslapiai turi daugiau nei 50 000 gerbėjų, jie yra aktyviai lankomi ir peržiūrimi, galite išbandyti, tikrai veikia. Kelionės tokiu būdu yra kone dvigubai pigesnės nei kelionės autobusais ar traukiniais, be to, kartais įmanoma surasti, kas paveža nemokamai. Šiomis svetainėmis pradėjo naudotis net smulkusis verslas – įmonės, kurių autobusiukai reguliariai kursuoja tarp didžiųjų miestų“, – teigė pašnekovas.

Kita vertus, jis pripažino, kad rimtesnių pokyčių pačiuose miestuose dar teks palaukti. „Deja, panašios iniciatyvos, kaip „važiuoju iš Fabijoniškių į centrą, galiu pavežti“, nesuveikė. Taip nutiko ne tik dėl menkesnio paplitimo ar mažesnio suinteresuotų žmonių skaičiaus, bet ir dėl netikslingos komunikacijos. Žmonės šiuo metu nejaučia poreikio tokiam projektui, o kai kurie artimesni kaimynai jau yra susitarę dėl kelionių kartu“, – padėtį apibūdino Ž.Zabieta.

Anot jo, tam, kad, pavyzdžiui, Vilniuje būtų įgyvendintas toks projektas, reikėtų gerai organizuotos komunikacijos kampanijos, informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose ir tiesioginės komunikacijos potencialiems smulkiesiems verslininkams.

„Pavieniai taksi vairuotojai galėtų laisvu nuo darbo laiku vežti ne po vieną, o po kelis žmones į centrą už tą pačią reguliarią kainą. Tokią akciją net galima būtų organizuoti bendradarbiaujant kartu su Vilniaus miesto dispečerine“, – priduria Ž.Zabieta.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Keliuose verda tikras pragaras, kelininkai žada, kad rytoj bus geriau (170)

Penktadienis Lietuvoje apkarto, matyt, daugeliui turėjusių kur nors važiuoti, nesvarbu, ar nuosavu,...

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį – dauguma kelių tapo neįveikiamais (234)

Permainingos oro sąlygos Lietuvoje negaili iššūkių – rajoniniai keliai dėl spustelėjusio...

Kelininkai atremia kaltinimus dėl nevalytų gatvių: dirbame išsijuosę (99)

Pastaroji para tapo tikru išbandymu Kauno vairuotojams. Nors ir netrūksta pranešimų bei...

Įspėjo vairuotojus: vienoje pagrindinių šalies magistralių – ypač sudėtingos eismo sąlygos (57)

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) perspėjo vairuotojus, važiuosiančius iš Vilniaus...

Kauno gatvės virto čiuožykla: pasipylė avarijos, automobiliai neužkyla į kalnus ledas ir magistralėje (197)

Pirmadienį Kaune telkšojusi sniego pliurza vakarop spustelėjus šaltukui gatves padengė ledu...

Top naujienos

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (57)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (45)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Ovacijomis Vilniuje pasitiktos sugrįžusios Dakaro komandos atnaujinta 23.24 (123)

Šeštadienio vakaras Vilniaus oro uoste ne vienam keleiviui buvo neįprastas. Kone visos Lietuvos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (101)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Po savaitgalio pasitiks nauji nemalonumai: iš sinoptikų – perspėjimas (9)

Sekmadienį per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas. Daugelyje rajonų lankysis krituliai,...

Lietuviai įamžino chaotišką Indijos sostinę: jeigu ši šalis neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti (50)

„Jeigu Indija neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti“, - taip sakė...

Radžvilas: tai ir yra pabaigos ženklas (764)

Didžiosios Britanijos atsiskyrimas yra labai panašus į Sąjūdį, Europos Sąjunga ( ES ) eina...

Sirgalių žinutę išgirdęs Adomaitis po skaudaus pralaimėjimo citavo dukterį (144)

Vilniaus „Ryto“ vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio 45-ojo gimtadienio vakaras –...

„Hadsono stebuklas“: kaip išvengta tragedijos (42)

Sausio 15 d. sukako lygiai dešimt metų nuo vadinamojo Hadsono upės stebuklo, kai „ US Airways “...

Paskelbti antrosios „Eurovizijos“ atrankos rezultatai: net 7 dalyviams užtrenktos durys (123)

Šeštadienio vakarą eteryje suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ atrankos filmavimas,...