DELFI domėjosi, kaip tinkamai automobilius paruošti žiemai, ką turi žinoti vairuotojai artėjant šalčiams ir kokios naujos technologijos padeda gyventi patogiau.
Turi savo taisykles
Saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas neslepia, kad turi savo taisykles, kaip valyti automobilį.
„Aš visuomet pradedu valyti nuo stogo. Žinoma, jei jau tenka šluoti sniegą, visuomet pirmiausia užvedu variklį. Jei jau sniegas, tai ir oro temperatūra minusinė, tai šiek tiek pašildau variklį. Taigi pradedu nuo stogo, tada pereinu prie variklio dangčio. Tada ateina eilė langams. Jei variklis veikia, tai aš galiu sau leisti įjungti galinio stiklo ir veidrodėlių šildymą“, – pasakoja A. Pakėnas.
Nemažą dalį vairuotojų žiema užklumpa netikėtai.
„Žinoma, dažytų paviršių negalima krapštyti – dažytą paviršių galima tik nušluoti. Be abejo, su krapštuku galima krapštyti tik nuo stiklo. Teko matyti, kaip langus su banko kortele krapšto. Arba naudoja įvairias nuolaidų korteles. Aš to nesuprantu ir man keista – žmonės visiškai nepasiruošę žiemai. Juk šluotelių pilnos parduotuvės ir juk ne karvę kainuoja. Juk įsigyti šluotelę su krapštuku nedaug kainuoja“, – stebisi A. Pakėnas.
Į plovyklą – kartą per savaitę
Lietuviškas oras, ypač rudenį ir žiemą, yra ne pats geriausias draugas jūsų mašinai. Todėl specialistai pataria automobilį plauti dažniau nei šiltuoju metų laiku.
„Reguliari automobilio priežiūra turėtų būti gero vairuotojo įprotis, kurio laikomasi tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, net ir šiltuoju metų ant automobilio paviršiaus susikaupęs purvo ir lakiųjų medžiagų sluoksnis per ilgą laiką gali pakenkti dažų sluoksniui ir kitoms apdailos detalėms. Aišku, žiemos metu, kai ant kelių kaupiasi sniego sluoksnis, jie barstomi druska, reguliari automobilio kėbulo priežiūra tampa būtinybe.
Visų pirma, druska kenkia įvairiems automobilio apdailos elementams, ypač chromo paviršiams. Ji taip pat pagreitina pažeistų kėbulo vietų koroziją. Todėl žiemos metu rekomenduojama užsukti į plovyklą bent kartą per savaitę“, – sako Laurynas Sivilevičius, „Modus Group“ priklausančios bendrovės „Krasta Auto“ servisų tinklo vystymo direktorius.
Drėgmė ir druskos ant kelio – itin gero sąlygos rūdims plisti.
„Jei automobilis yra septynerių metų senumo ir naujesnis, jokių specialių antikorozinių darbų atlikti nereikia, užtenka jį tinkamai nuplauti ir kruopščiai išvalyti (pavyzdžiui, patikrinti, ar automobilio ertmėse nesusikaupė smėlio, miško šiukšlių). Senesnių automobilių savininkams reikėtų patikrinti „jautriausias“ vietas – slenksčius, posparnius, durelių kraštus ir įsitikinti, kad jie nepažeisti korozijos. Pastebėjus net ir smulkius pažeidimus, reikėtų kreiptis į specialistus, kad jie geriau įvertintų ir patartų, kokias priemones taikyti“, – sako L. Sivilevičius.
Be jokios abejonės, artėjant šalčiams itin svarbu patikrinti visus automobilyje esančius skysčius.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl netikėtai atėjusių šalčių žiemos sezonu užšąla vasarinių degalų likutis, vasarinis aušinimo skystis, netikėtai sumažėja kitų skysčių lygis. Vis dėlto jei automobilis reguliariai prižiūrimas autorizuotame servise, specialistai iš anksto patikrina tokius dalykus ir vairuotojui dėl to netenka sukti galvos, jis belieka mėgautis gerai veikiančiu automobiliu tiek vasarą, tiek žiemą“, – L. Sivilevičius.
Sušyla pats
Jei kišenė leidžia, galite rinktis „Webasto“ sistemą. Tai gana žinoma Vokietijos gamintojo autonominio automobilio šildymo sistema, liaudyje jau tiesiog vadinama bendriniu pavadinimu vebasto. Trumpai tariant, ši sistema dirbtinai, tai yra be variklio pagalbos, sušildo aušinimo skystį ir leidžia sušildyti visą automobilį.
Šiuolaikinės technologijos leidžia šią sistemą valdyti savo išmaniuoju telefonu. Specialios programėlės pagalba galima reguliuoti eilę parametrų, tačiau esminis dalykas, kad šaltą rudens ar žiemos rytą įlipsite į jau šiltą automobilį, mat sumontuotą autonominį šildytuvą galima įjungti, tarkime, likus pusvalandžiui iki jūsų numatomo išvažiavimo laiko.
Dalis automobilių jau turi gamyklose sumontuotą šią sistemą. Jei jūsų automobilyje jos nėra – ne bėda. Sistemą galima, priklausomai nuo modelio, gana nesunkiai sumontuoti. Tiesa, reikia pripažinti, kad tai išties ne pats pigiausias malonumas.
„Lietuviams naujovės patinka – kiekvienais metais pardavimai auga. Vis daugiau žmonių užsisako. Kitas dalykas, ką mes matome, kad tokių patirčių turintys žmonės pirkdami naują automobilį prašo, kad gamintojas jau gamykloje tai įdiegtų. Nes visgi yra šioks toks kainos skirtumas, kai ateini ir perki naują automobilį ir pasirenki norimą opciją, o jei norėsite į tą patį automobilį sudėti pas mus, tai užtruks kokias 8-9 valandas montavimo“, – sako šia įranga prekiaujančios UAB „KG Knutsson“ direktorius Vytis Martinaitis.
Taigi, kainos. Papildomos naujo automobilio įrangos sąraše autonominio šildymo sistema kainuos apie 900 eurų. Jei norėsite „Webasto“ sumontuoti į savo automobilį, tai jums vidutiniškai kainuos apie 1300-1500 eurų. Pigu ar brangu – vertinkite patys.
„Tai pusė statistinio lietuvio automobilio kainos“, – konstatuoja A. Pakėnas.
Švediška alternatyva
V. Martinaitis sako, kad jei „Webasto“ yra per brangi sistema, yra alternatyvus ir gerokai pigesnis pasirinkimas. Jei Lietuvoje tai naujovė, tai Švedijoje ši technologija jau naudojama pusę amžiaus.
„Tai yra elektrinis šildymas. Tai švediškas daiktas, kuris jų šalyje jau naudojamas daugiau nei 50 metų. Esmė labai paprasta. Turime energijos šaltinį kieme, grubiai tariant rozetę, ir pasijungiame šildymo sistemą.
Ši elementari sistema kur kas pigesnė už autonominius šildytuvus.
„Jei žiūrėti per kainos prizmę, tai yra kokius keturis kartus pigesnė sistema. Pats šildytuvas kainuoja apie 50-70 eurų, kabelis – apie 60 eurų. Už pusantro šimto eurų jūs galite susimontuoti minimalią variklio pašildymo sistemėlę. Jei pridėti orapūtę, tai bus dar apie 100 eurų“, – skaičiavo V. Martinaitis.
Praktiškai tai atrodo paprastai – priekiniame bamperyje įmontuojama jungtis, kurios pagalba sistema sujungiama su elektros lizdu. Beje, ta pati sistema gali ne tik šildyti automobilį, bet ir pakrauti akumuliatorių. Pati sistema reguliuoja akumuliatoriaus įkrovimą.
V. Martinaitis skaičiuoja, kad tokia paprasta sistema gana greitai atsiperka.
„Variklio temperatūra yra labai svarbi kuro suvartojimui. Kai variklis dirba normaliu režimu, naudoja liesą mišinį ir kuro sąnaudos yra apčiuopiamai mažesnės. Mes esame skaičiavę, kad kiekvieno tokio užvedimo metu, kai motoras yra pašildytas, jei važiuojam 12-15 km, tai mes sutaupome apie litrą kuro.
Tas litras kuro kainuoja apie eurą, o šildytuvo galingumas yra apie 500 vatų. Jeigu jis dvi valandas dirbo, tai jis sukūreno vieną kilovatą energijos. Kilovatvalandė šiandien pas mus kainuoja apie 11 centų. O tam tikrais atvejais, jūs galite sutaupyti apie litrą kuro. Tai pakankamai efektyvus daiktas“, – įsitikinęs V. Martinaitis.
Tiesa, ne visiems toks komfortas reikalingas.
„Čia labai asmeniška. Gal tai tiems, kas labai mėgsta komfortą, kad labai šilta būtų, kad galėtų iškart su triusikais į mašiną šokti. Čia jau kitas klausimas. Aišku, tai smagu, bet nemanau, kad būtina. Tai prabanga, patogumas. Kiekvienas tai sprendžia asmeniškai“, – sako A. Pakėnas.
