aA
Kelininkus žiema užklupo netikėtai. Jei nori sunervinti kelininką, būtinai pasakyk šią frazę. Tačiau šis banalus posakis tinka ir nemažai daliai vairuotojų. Esate vienas iš jų, jei apšalusius langus teko valyti kompaktinio disko dėžute ar kokiu kitu tam neskirtu, po ranka pasitaikiusiu daiktu.
Žiema Vilniuje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

DELFI domėjosi, kaip tinkamai automobilius paruošti žiemai, ką turi žinoti vairuotojai artėjant šalčiams ir kokios naujos technologijos padeda gyventi patogiau.

Turi savo taisykles

Saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas neslepia, kad turi savo taisykles, kaip valyti automobilį.

„Aš visuomet pradedu valyti nuo stogo. Žinoma, jei jau tenka šluoti sniegą, visuomet pirmiausia užvedu variklį. Jei jau sniegas, tai ir oro temperatūra minusinė, tai šiek tiek pašildau variklį. Taigi pradedu nuo stogo, tada pereinu prie variklio dangčio. Tada ateina eilė langams. Jei variklis veikia, tai aš galiu sau leisti įjungti galinio stiklo ir veidrodėlių šildymą“, – pasakoja A. Pakėnas.

Nemažą dalį vairuotojų žiema užklumpa netikėtai.

„Žinoma, dažytų paviršių negalima krapštyti – dažytą paviršių galima tik nušluoti. Be abejo, su krapštuku galima krapštyti tik nuo stiklo. Teko matyti, kaip langus su banko kortele krapšto. Arba naudoja įvairias nuolaidų korteles. Aš to nesuprantu ir man keista – žmonės visiškai nepasiruošę žiemai. Juk šluotelių pilnos parduotuvės ir juk ne karvę kainuoja. Juk įsigyti šluotelę su krapštuku nedaug kainuoja“, – stebisi A. Pakėnas.

Specialistas teigia, kad stiklo su plastikiniu įrankiu nesubraižysi.

Artūras Pakėnas ir Ieva Gervinskaitė
Artūras Pakėnas ir Ieva Gervinskaitė
© A.Brazaičio nuotr.

Į plovyklą – kartą per savaitę

Lietuviškas oras, ypač rudenį ir žiemą, yra ne pats geriausias draugas jūsų mašinai. Todėl specialistai pataria automobilį plauti dažniau nei šiltuoju metų laiku.

„Reguliari automobilio priežiūra turėtų būti gero vairuotojo įprotis, kurio laikomasi tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, net ir šiltuoju ­metų ant automobilio paviršiaus susikaupęs purvo ir lakiųjų medžiagų sluoksnis per ilgą laiką gali pakenkti dažų sluoksniui ir kitoms apdailos detalėms. Aišku, žiemos metu, kai ant kelių kaupiasi sniego sluoksnis, jie barstomi druska, reguliari automobilio kėbulo priežiūra tampa būtinybe.

Visų pirma, druska kenkia įvairiems automobilio apdailos elementams, ypač chromo paviršiams. Ji taip pat pagreitina pažeistų kėbulo vietų koroziją. Todėl žiemos metu rekomenduojama užsukti į plovyklą bent kartą per savaitę“, – sako Laurynas Sivilevičius, „Modus Group“ priklausančios bendrovės „Krasta Auto“ servisų tinklo vystymo direktorius.

Drėgmė ir druskos ant kelio – itin gero sąlygos rūdims plisti.

„Jei automobilis yra septynerių metų senumo ir naujesnis, jokių specialių antikorozinių darbų atlikti nereikia, užtenka jį tinkamai nuplauti ir kruopščiai išvalyti (pavyzdžiui, patikrinti, ar automobilio ertmėse nesusikaupė smėlio, miško šiukšlių). Senesnių automobilių savininkams reikėtų patikrinti „jautriausias“ vietas – slenksčius, posparnius, durelių kraštus ir įsitikinti, kad jie nepažeisti korozijos. Pastebėjus net ir smulkius pažeidimus, reikėtų kreiptis į specialistus, kad jie geriau įvertintų ir patartų, kokias priemones taikyti“, – sako L. Sivilevičius.

Be jokios abejonės, artėjant šalčiams itin svarbu patikrinti visus automobilyje esančius skysčius.

„Nepriklausomai nuo automobilio amžiaus, reikėtų pasirūpinti, kad automobilyje visada yra pakankamai neužšąlančio langų skysčio, taip pat patikrinti akumuliatoriaus talpą ir išlaikomą įtampą. Užklupus didesniems šalčiams pasenęs ir išsikrovęs akumuliatorius tampa dažna problema. Įsitikinti akumuliatoriaus „sveikata“ itin aktualu gyvenant mieste ir važinėjant trumpu atstumu, kuomet akumuliatorius dažnai nėra pilnai įkraunamas, todėl jei jis nusidėvėjęs, gali bet kada pavesti.

Specialistą stebina vairuotojai: žmonės visiškai nepasiruošę žiemai
© Shutterstock nuotr.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl netikėtai atėjusių šalčių žiemos sezonu užšąla vasarinių degalų likutis, vasarinis aušinimo skystis, netikėtai sumažėja kitų skysčių lygis. Vis dėlto jei automobilis reguliariai prižiūrimas autorizuotame servise, specialistai iš anksto patikrina tokius dalykus ir vairuotojui dėl to netenka sukti galvos, jis belieka mėgautis gerai veikiančiu automobiliu tiek vasarą, tiek žiemą“, – L. Sivilevičius.

Sušyla pats

Jei kišenė leidžia, galite rinktis „Webasto“ sistemą. Tai gana žinoma Vokietijos gamintojo autonominio automobilio šildymo sistema, liaudyje jau tiesiog vadinama bendriniu pavadinimu vebasto. Trumpai tariant, ši sistema dirbtinai, tai yra be variklio pagalbos, sušildo aušinimo skystį ir leidžia sušildyti visą automobilį.

Šiuolaikinės technologijos leidžia šią sistemą valdyti savo išmaniuoju telefonu. Specialios programėlės pagalba galima reguliuoti eilę parametrų, tačiau esminis dalykas, kad šaltą rudens ar žiemos rytą įlipsite į jau šiltą automobilį, mat sumontuotą autonominį šildytuvą galima įjungti, tarkime, likus pusvalandžiui iki jūsų numatomo išvažiavimo laiko.

Dalis automobilių jau turi gamyklose sumontuotą šią sistemą. Jei jūsų automobilyje jos nėra – ne bėda. Sistemą galima, priklausomai nuo modelio, gana nesunkiai sumontuoti. Tiesa, reikia pripažinti, kad tai išties ne pats pigiausias malonumas.

„Lietuviams naujovės patinka – kiekvienais metais pardavimai auga. Vis daugiau žmonių užsisako. Kitas dalykas, ką mes matome, kad tokių patirčių turintys žmonės pirkdami naują automobilį prašo, kad gamintojas jau gamykloje tai įdiegtų. Nes visgi yra šioks toks kainos skirtumas, kai ateini ir perki naują automobilį ir pasirenki norimą opciją, o jei norėsite į tą patį automobilį sudėti pas mus, tai užtruks kokias 8-9 valandas montavimo“, – sako šia įranga prekiaujančios UAB „KG Knutsson“ direktorius Vytis Martinaitis.

Taigi, kainos. Papildomos naujo automobilio įrangos sąraše autonominio šildymo sistema kainuos apie 900 eurų. Jei norėsite „Webasto“ sumontuoti į savo automobilį, tai jums vidutiniškai kainuos apie 1300-1500 eurų. Pigu ar brangu – vertinkite patys.

„Tai pusė statistinio lietuvio automobilio kainos“, – konstatuoja A. Pakėnas.

Švediška alternatyva

V. Martinaitis sako, kad jei „Webasto“ yra per brangi sistema, yra alternatyvus ir gerokai pigesnis pasirinkimas. Jei Lietuvoje tai naujovė, tai Švedijoje ši technologija jau naudojama pusę amžiaus.

„Tai yra elektrinis šildymas. Tai švediškas daiktas, kuris jų šalyje jau naudojamas daugiau nei 50 metų. Esmė labai paprasta. Turime energijos šaltinį kieme, grubiai tariant rozetę, ir pasijungiame šildymo sistemą.

Ta šildymo sistema tai yra nedidelis šildytuvas, panašus į tą spiralę, kurią tarybiniais metais dėdavo į stiklinę vandeniui užvirti. Tai yra tokios panašios spiralės. Tokios spiralės dedamos į motorą, į bloką arba į aušinimo žarną (priklausomai nuo aušinimo sistemos konfigūracijos). Šis įrenginys taip pat šildo aušinimo sistemos skystį. Sistema yra modulinė, todėl visi komponentai gali būti montuojami atskirai“, – pasakoja V. Martinaitis.

Specialistą stebina vairuotojai: žmonės visiškai nepasiruošę žiemai
© Shutterstock nuotr.

Ši elementari sistema kur kas pigesnė už autonominius šildytuvus.

„Jei žiūrėti per kainos prizmę, tai yra kokius keturis kartus pigesnė sistema. Pats šildytuvas kainuoja apie 50-70 eurų, kabelis – apie 60 eurų. Už pusantro šimto eurų jūs galite susimontuoti minimalią variklio pašildymo sistemėlę. Jei pridėti orapūtę, tai bus dar apie 100 eurų“, – skaičiavo V. Martinaitis.

Praktiškai tai atrodo paprastai – priekiniame bamperyje įmontuojama jungtis, kurios pagalba sistema sujungiama su elektros lizdu. Beje, ta pati sistema gali ne tik šildyti automobilį, bet ir pakrauti akumuliatorių. Pati sistema reguliuoja akumuliatoriaus įkrovimą.

V. Martinaitis skaičiuoja, kad tokia paprasta sistema gana greitai atsiperka.

„Variklio temperatūra yra labai svarbi kuro suvartojimui. Kai variklis dirba normaliu režimu, naudoja liesą mišinį ir kuro sąnaudos yra apčiuopiamai mažesnės. Mes esame skaičiavę, kad kiekvieno tokio užvedimo metu, kai motoras yra pašildytas, jei važiuojam 12-15 km, tai mes sutaupome apie litrą kuro.

Tas litras kuro kainuoja apie eurą, o šildytuvo galingumas yra apie 500 vatų. Jeigu jis dvi valandas dirbo, tai jis sukūreno vieną kilovatą energijos. Kilovatvalandė šiandien pas mus kainuoja apie 11 centų. O tam tikrais atvejais, jūs galite sutaupyti apie litrą kuro. Tai pakankamai efektyvus daiktas“, – įsitikinęs V. Martinaitis.

Tiesa, ne visiems toks komfortas reikalingas.

„Čia labai asmeniška. Gal tai tiems, kas labai mėgsta komfortą, kad labai šilta būtų, kad galėtų iškart su triusikais į mašiną šokti. Čia jau kitas klausimas. Aišku, tai smagu, bet nemanau, kad būtina. Tai prabanga, patogumas. Kiekvienas tai sprendžia asmeniškai“, – sako A. Pakėnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nesutaria dėl pradedančiųjų vairuotojų: vieni siūlo greitį riboti, kiti – ribojimus panaikinti (58)

Pokyčiai pradedantiesiems vairuotojams: Vyriausybė nuo lapkričio 1 dienos didina leistiną greitį...

Keturios vairuotojų pamirštamos smulkmenos, galinčios pailginti automobilio „gyvenimą“ (85)

Kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kaip svarbu keisti tepalus ir nepamiršti įprastos techninės...

Nebus laiko galvoti: svarbiausi žingsniai, kai dega automobilis kaip taisyklingai naudotis gesintuvu (52)

Visi vairuotojai žino, kad automobilyje turėti gesintuvą – privaloma. Tačiau ne visi...

Įspėja dėl vagysčių: automobilius nesaugu palikti net ir požeminiuose garažuose (46)

Pastaruoju metu vienas iš labiausiai automobilių savininkus neraminančių dalykų yra ne tai, ar...

Ką reiškia skaičius 68, atsiradęs vairuotojo pažymėjime (38)

Policijos pareigūnai neseniai pasidalijo šiurpia statistika: per 8 mėnesius nustatė 5 tūkst....

Top naujienos

Vilniaus centre į atvirą kanalizacijos šulinį įkrito mažametė mergaitė (21)

Sekmadienį, spalio 14-ąją, policijos pareigūnai gavo pranešimą apie į lietaus nuotekų šulinį...

Po netiesioginių Saudo Arabijos grasinimų naftos kainos gali šoktelėti iki 100 dolerių (35)

Pasaulinę naftos rinką, jau ir taip varžomą JAV sankcijų Iranui, šiuo metu drebina rizika dėl...

Naujojo biudžeto paslaptis – diržų veržimas ekonomikos kilimo metu: rado, kas sumokės už valdančiųjų užmojus atnaujinta 15.20 (257)

Nors Lietuva išgyvena ekonominį pakilimą, kaip iš giedro dangaus pasirodė žinia – kultūros...

Palygino, kaip vaikus augina Lietuvoje ir Ukrainoje: prie tokių sąlygų lietuviai nepratę (43)

Eva Bakienė su trimete dukrele Elze į Lietuvą grįžo trumpam – iki spalio 21 dienos, kol tęsis...

Vokietijoje ir Europos Sąjungoje rusena konfliktas: prieita net iki ciniškų raginimų (69)

Nors nuo Vokietijos susivienijimo praėjo jau 28-eri, o nuo pirmojo Europos Sąjungos išsiplėtimo į...

Lietuvos futbolo rinktinės vargai: blogiausias čia – ne Jankauskas

733 dienų be pergalių oficialiuose turnyruose, 18 pralaimėjimų per paskutines 26 rungtynes bei 14...

Meghan Markle sėkmingai slėpė nėštumą, tačiau stiliaus užuominų būta ne kartą (5)

Sasekso hercogienė Meghan jau kurį laiką buvo akylai stebima žiniasklaidos fotografų ir jei...

„Iš viršaus“: keista Valančiūno situacija Toronte – ir geresnė nei iki šiol, ir apgaubta gausybės klaustukų (3)

NBA gerbėjus Lietuvoje 2018-19 metų reguliariojo sezono starto išvakarėse pasiekia dviprasmiški...

Pasiūlė išeitį, kaip galėtume dirbti tik 4 dienas per savaitę (13)

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių...

Makalius: atradau būdus, kaip keliaujant nenuvarginti kojų (1)

Keliaudamas po pasaulį ir planuodamas atostogas kitiems pastebėjau, kad žmonių kelionės tampa...