aA
Per metus Lietuvoje nesutvarkoma apie 15 tūkst. tonų senų padangų, iš jų tūkstančiai atsiduria prie pastatų, konteinerių, pakelėse ar miškuose ir teršia aplinką. Siekiant iš esmės pakeisti esamą padėtį rinkoje, būtina sukurti naują padangų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, teigiama pranešime spaudai.
Senos padangos
© Organizatorių archyvas

Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai kasmet patiekia virš 20 tūkst. tonų padangų, o pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio – tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus. Specialistų vertinimu, dar apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai.

„Dabartinė teisinė bazė ir padangų atliekų tvarkymo sistema neužtikrina tinkamo jų sutvarkymo, todėl reikalingi reikšmingi pokyčiai“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, vienas iš galimų sprendimo būdų – įvesti depozito sistemą padangoms.

„Siūlome atsisakyti padangų sutvarkymo pažymų ir užduočių vykdymo pagal atskirai rinkai patiektą kiekį. Vietoj to reikėtų numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams realiai finansuoti visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą“, – penktadienį Kazlų Rūdoje vykusioje konferencijoje apie apmokestinamųjų gaminių tvarkymo sistemą Lietuvoje sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus vienijančios GIA vadovo, šiuo metu dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų pilnai nevykdo pareigos organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą ir linkę mokėti mokestį už aplinkos teršimą.

„Būtina sukurti efektyvią ir aiškią padangų atliekų surinkimo sistemą: įrengti kuo daugiau atliekų priėmimo vietų, kuriose gyventojai ir autoservisai nemokamai galėtų atvežti nenaudojamas padangas, o gamintojams ir importuotojams būtų kuo mažesnė finansinė našta. Senų padangų surinkimas savivaldybėms ir gyventojams papildomai nekainuotų, nes jų surinkimas ir tvarkymas vyktų aiškiai ir sklandžiai. Tai leistų išspręsti senas problemas – padangų atliekų nesutvarkymą ir jų mėtymąsi prie konteinerių, pakelėse, miškuose ir kitose vietose“, – kalbėjo A. Skinulis.

Regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC) visoje Lietuvoje turi 94 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje jų yra 5, aikštelės yra išbarstytos atokiuose miesto pakraščiuose ir gyventojams nepatogu į jas vežti senas padangas.

„Naujos sistemos dėka būtų sustabdyta aplinkos tarša padangomis ir jos nebesimėtytų bet kur, mažėtų administracinė našta valstybei, pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams (nebereikėtų mokėti jokių mokesčių, teikti deklaracijų ir pan.), neliktų dvigubo apmokestinimo ir finansinės naštos gyventojams, RATC ir savivaldybėms per rinkliavas už padangų atliekų sutvarkymą. Dabar už šių atliekų sutvarkymą moka gamintojai ir importuotojai bei gyventojai, o daug padangų atliekų vis tiek nesutvarkoma. Taip pat būtų sukurtos vienodos konkurencinės sąlygos visiems padangų gamintojams ir importuotojams, turėtume mažesnį šešėlį rinkoje“, – sakė A. Skinulis.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos kuriamos žiedinės ekonomikos tikslus, Ūkio ministerija galėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus dėl pakartotinio senų surinktų padangų naudojimo. Kaip ekonominė priemonė, užtikrinanti gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą galėtų būti ne mokestis už aplinkos taršą, o banko ar draudimo garantija.

„GIA vadovo teigimu, realūs padangų sutvarkymo kaštai iš esmės nesikeistų. Naujų padangų kaina gali šiek tiek kisti, tačiau ji priklausys nuo to, kiek papildomai atliekų surinkimo vietų reikės įrengti, kokie būtų atliekų naudojimo būdai (perdirbimas ar deginimas) ir kiek jų bus pakartotinai panaudota, kiek teks investuoti į švietimą ir pan.“, – konferencijoje kalbėjo A. Skinulis.

GIA vadovas taip pat minėjo kuriamą naują tinklalapį atliekos.lt, kuriame bus pateikta visa informacija apie tai, kur (ir kiek) galima priduoti padangas ir kitas atliekas bei kita informacija, aktuali gyventojams ir įmonėms.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Be padangų autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti automobilių atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šventinis savaitgalis nebus lengvas vairuotojams – laukia eismo ribojimai (21)

Artėjant Vasario 16 -ąjai, svarbiai dienai visai Lietuvai, dėl didmiesčiuose pasipilsiančios...

Svarbią Vilniaus sankryžą užkimšo avarija – eismas visiškai sustojo (80)

Penktadienį prieš pietus, Vilniaus Antakalnio mikrorajone, susidūrė lengvasis automobilis ir...

Duobių sezonas prasidėjo, bet kelininkai ramina, kad Kaune situacija gera kaip niekada (49)

Prasidėjus atlydžiui keliuose atsiveria vis daugiau duobių. Daugelį metų duobių sostine vadintas...

Perspėjo vairuotojus: kelias Šilutė–Rusnė apsemtas, bet dar įveikiamas (5)

Ketvirtadienį pradėtas semti kelias Šilutė– Rusnė .

Pasakė, ką reikia padaryti perkant automobilį, kad neįsigytumėte vogto (26)

Automobilio paieškos, kai siekiama įsigyti patikimą transporto priemonę ir nepakliūti į sukčių...

Top naujienos

Miško Broliai. Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejutau (39)

Su Jonu Čeponiu susitikome jo namuose, Panevėžyje. 94-erių senolis pasitiko sėdėdamas...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (52)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (76)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (170)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (54)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (246)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (80)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (73)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (396)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...

Ispanijoje – neregėtas Laprovittolos pasirodymas, nuskalpavęs „Baskonią“ (5)

Madride tęsiasi lemiamos Ispanijos Karaliaus taurės krepšinio turnyro batalijos. Penktadienio...