Draudikų ir policijos atstovų manymu – ne. Jei automobiliai nejuda, tokį įvykį reikėtų laikyti paprasčiausiu svetimo turto sugadinimu.

Išgąsdino baudomis

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją atvykusi Agnė domėjosi, ar palikusi lapelį su kontaktais gali sulaukti bausmės už pasišalinimą iš įvykio vietos.

Ji pasakojo, jog besilankydama Palangoje nusprendė užsukti į vieną prekybos centrą, kurio automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė savo mašiną. Sustojus ir užgesinus variklį bedarydama dureles Agnė trinktelėjo į šalia stovėjusios gerokai prabangesnės mašinos dureles ir jas įbrėžė.

Moteriai net nekilo mintis pabėgti – ji ilgiau nei valandą laukė galbūt sugrįšiančio automobilio savininko, tačiau jam taip ir nepasirodžius bei spaudžiant reikalams Agnė nusprendė palikti raštelį su kontaktine informacija.

„Tik vakare sulaukiau skambučio. Teisininke prisistačiusi moteris pakeltu tonu paklausė, ar aš suprantu, su kuo šneku, ir pradėjo aiškinti, kad esu didelėje bėdoje – neva pabėgau iš įvykio vietos. Už tai galiu netekti vairuotojo pažymėjimo ir reikėtų mokėti labai didelę baudą. Visgi pavyko sutarti, kad nuostolius atlyginsime, todėl netrukus vyras nuvažiavo ir tai teisininkei sumokėjo 100 eurų“, – tos dienos įvykius pasakojo klaipėdietė.

Viskam aprimus kilo klausimas – ar teisininkė išvis galėjo taip gąsdinti, ar tokį įvykį galima laikyti eismo įvykiu. Agnė tvirtino, jog iš pradžių svarsčiusi, kad gal šiuos nesutarimus pavyks išspręsti per draudimo įmonę.

Įvykis – ne eismo

Anot draudikų, norint suprasti, ar minėta žala turi būti atlyginta pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pirmiausiai būtina atsakyti į klausimą, ar buvo eismo įvykis.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko tvirtinimu, reikėtų peržiūrėti įstatymus. Štai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme reglamentuojama sąvoka, kas yra eismo įvykio žala: „Eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.“
Automobilių stovėjimo aikštelė (asociatyvi nuotr.)

Sąvoka „eismo įvykis“ apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“

Vyriausybės patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės taip pat reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka.

„Taigi minėtu atveju, nejudant nė vienai transporto priemonei, nebuvo ir eismo įvykio, todėl draudimo išmoka pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą nemokama“, – paaiškino A. Križinauskas.

Draudikų atstovo manymu, Agnė pasielgė garbingai – paliko raštelį su savo kontaktine informacija.

„Mano patarimas būtų taip pat apie įvykį pranešti ir policijai. Toks reikalavimas yra numatytas ir Kelių eismo taisyklėse: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.“ Asmuo, nesukdamas sau galvos dėl eismo įvykio teisinio vertinimo subtilybių, pranešęs policijai jaustųsi ramiau ir eliminuotų bet kokias prielaidas galimiems nepagrįstiems kaltinimams“, – sakė A. Križinauskas.

Klaipėdos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis taip pat citavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą apie tai, kas yra eismo įvykis.

„Šiuo atveju, kadangi automobiliai nejudėjo, tai nėra eismo įvykis, ir asmuo, apgadinęs svetimą turtą, turi savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Kitu atveju žalą patyręs asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl žalos atlyginimo“, – paaiškino policijos atstovas.