„Šaunumo“ kaina: greita kelionė į anapus

Karas keliuose nesibaigia. Neblaivūs, viršijantys greitį kelių „ereliai“ vis dar nepažabojami, o jų aukų skaičius grėsmingas. Susisiekimo ministerijos duomenimis, daugiausia žmonių keliuose sužeidžiama rugpjūtį. Koks jis bus šiais metais, priklausys nuo kiekvieno požiūrio. Ar keliu važiuosime kaip į Žalgirio mūšį – demonstruoti jėgos ir siekti laimėjimo?

Ar gyvybė – ne vertybė? 

Didelis greitis daugeliui siejasi su laisve, bet dažnas pamiršta, kad neįmanoma ja mėgautis peržengiant sveiko proto ribas. „Keistai sudėlioti mūsų šalies žmonių prioritetai“, – stebisi Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis. – Dalis vairuotojų iš anksto yra numatę viršyti greitį. Jiems natūralu susimokėti baudą ir nenupirkti vaikui batų. Labai dažnai greičio viršijimas pateisinamas skubėjimu. Nors iš tiesų greitai lekiant per visą Lietuvą daugiausia galima sutaupyti tik pusvalandį. O vykstant mažesnius atstumus – vos keletą minučių. Tačiau, apskaičiavus piniginę vertę, viršyti greitį vargu ar apsimoka: sudeginama daugiau degalų, labiau pavargstama, labiau dyla automobilis, o kur dar sukelta rizika sau ir kitiems.“

Specialistui taip pat nesuprantama, kodėl daugeliui priimtina nusižengti įstatymams. „Pernai teko stažuotis Švedijoje. Jeigu mieste bent kiek viršiji greitį, jautiesi blogai, nes visus pradedi lenkti. O pas mus, priešingai, būtent važiuodamas leistinu greičiu esi laikomas didžiausiu eismo trukdytoju“, – pastebi E. Skrodenis. Jo nuomone, kol bus gaji tokia bei panaši tolerancija, tol neišvengsime skaudžių eismo įvykių kelyje. Mat tik labai mažai avarijų įvyksta dėl prastos kelio infrastruktūros ar staiga atsiradusio transporto priemonės gedimo. „Net iškritus sniegui ar esant slidžiai kelio dangai, atrodytų, sudėtingomis vairavimo sąlygomis, eismo įvykiuose žūstama mažiau, mat nepavyksta išvystyti greičio, – sako eismo saugumo specialistas. - Kur kas daugiau skaudžių nelaimių registruojama dėl žmogiškosios klaidos: greičio viršijimo ar vairavimo neblaiviam. Nepavykus atkalbėti girto žmogaus sėsti už vairo, vis dar bijome iškviesti policiją. Kažkodėl skundiko etiketės baiminamės labiau, nei to, kad girtas pilietis gali partrenkti iš mokyklos grįžtantį sūnų, duk­rą arba žūti pats.“

Žūva senuose automobiliuose

E. Skrodenis įsitikinęs – žuvusiųjų skaičius jau šiandien galėtų būti mažesnis, jeigu kiekvienas pilietis pirmiausia rūpintųsi savimi bei savo artimaisiais, o ne kaip atrodys kitiems.

„Į ką pirmiausia daugelis atsižvelgia rinkdamiesi automobilį? Į spalvą, geresnius ratlankius, garso aparatūrą. O štai saugumas lieka paskiausiai, – pastebi Eismo saugumo skyriaus vedėjas. – Daugelis perka senesnį, bet prabangesnį automobilį, nors galėtų rinktis ne itin prabangios markės, bet naujesnių metų, saugesnį ir mažiau teršiantį.“

E. Skrodenio teigimu, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia žmonių žūva 1991–1994 metų laidos automobiliuose. Lemia dvi priežastys: jų šalyje daugiausia, be to, tokie automobiliai, perpirkti iš užsienio vairuotojų, dažniausiai būna techniškai netvarkingi, surūdiję, nekokybiškai suremontuoti po avarijų. Gamintojas numato, kuriose vietose per eismo įvykį automobilis galėtų deformuotis, kad salonas liktų sveikas. Po avarijos lūžusios ar įlinkusios vietos sutvarkomos ir automobiliai perparduodami. Niekas negali nuspėti, kuri vieta links įvykus kitai avarijai. Taip pat senuose automobiliuose nėra oro pagalvių bei kitų saugos priemonių.

Europoje nebe pirmi

Europos Sąjungos šalys narės įsipareigojo iki 2020 m. žuvusių keliuose sumažinti ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su 2010 m.

Taip pat planuojama, kad 2050-aisiais keliuose nežus nė vienas žmogus. Ar to įmanoma pasiekti? Vilties yra. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, daug metų Lietuvoje avaringumo rodikliai buvo vieni blogiausių. Pastaraisiais metais šalies eismo saugumo situacija gerėja. Vien šiemet, palyginti su pernai tokiu pačiu laiku, avarijų sumažėjo dešimtadaliu, o sužeista net 210 žmonių mažiau. Tiesa, kiek neramina didėjantis žuvusiųjų skaičius – 6 daugiau nei pernai. Tačiau net iki 2008 m. pagal avaringumą Europoje skynę laurus kaip atsilikėliai, jau galime didžiuotis vis aukštesnėmis pozicijomis. Štai pernai užėmėme 6 vietą nuo galo. Šiemet tikimasi pakilti mažiausiai dar dviem pozicijomis. Birželį už šiuos pasiektus rezultatus Susisiekimo ministerijai įteiktas Europos transporto saugumo tarybos apdovanojimas. Dar ne aukso medalis, bet vis dėlto laimėjimas.

Bet pats didžiausias laimėjimas, specialisto nuomone, yra tai, kad vis daugiau žmonių nepraranda savo artimųjų eismo įvykiuose: 2007 m. Lietuvos keliuose žuvo 740 žmonių, o 2010 m. – 300.
E. Skrodenis pastebi, kad didžiausią rezultatą pavyko pasiekti susivienijus ir pradėjus bendradarbiauti įvairioms valstybinėms institucijoms (policijai, Kelių direkcijai, Susisiekimo bei Švietimo ministerijoms), žiniasklaidai bei nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau šiandien vien to neužtenka – reikia ir pačių piliečių iniciatyvos bei bendradarbiavimo.

Priemonių kompleksas

Eismo įvykių itin sumažėjo 2008 m. sugriežtinus nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tiesa, pamažu vėl didėjantis žuvusiųjų skaičius rodo, kad ši priemonė veiksminga buvo tik kelerius metus. „Panašias tendencijas matome ir kitose šalyse. Padidinus baudą, iš pradžių žmogus išsigąsta. O po kurio laiko palengva pripranta. Taigi, nuolat turi būti taikomos vis naujos priemonės. Vienos baudos turėtų didėti, ypač už nusižengimus, sukeliančius skaudžiausias pasekmes, kitos, ne tokios reikšmingos, galėtų būti mažinamos arba keičiamos kitomis priemonėmis. Negalima taikyti vien tik represijų“, – įžvelgia E. Skrodenis. Jo nuomone, balų sistemos sugrąžinimas būtų veiksmingas, bet taip pat tik kurį laiką.

Reklamomis nebebaugins

Skatindama vairuotojus būti atsakingesnius, šį pavasarį Susisiekimo ministerija pradėjo vykdyti visus metus truksiančią nacionalinę saugaus eismo integruotos komunikacijos kampaniją „Verta“. Ji visiškai skiriasi nuo ankstesnių saugaus eismo propagavimo projektų. Nuspręsta nebebauginti žmonių rodant avarijas ir jų pasekmes, o įtikinti saugiai elgtis kelyje parodant praktinę naudą ir teigiamus pavyzdžius. Pirmiausia eismo dalyviams pabrėžiami teigiamo elgesio kelyje teikiami privalumai. Reklaminę kampaniją sudaro penkios esminės kryptys – „Alkoholis“, „Greitis“, „Saugos diržai“, „Atšvaitai“ ir „Vairavimo kultūra“.

E. Skrodenio teigimu, Lietuvoje niekada nebuvo stengiamasi mokyti vairuotojus atsakomybės rodant šiurpius vaizdus. Bene daugiausia diskusijų sukėlė socialinė reklama, kurioje mergaitė, neužsisegusi saugos diržo, iškrinta pro priekinį stiklą. „Šiandien dažnai sulaukiame klausimų, kodėl ji neberodoma, – sako specialistas. – Ši austrų sukurta reklama buvo viena veiksmingiausių iš viso kada nors Lietuvoje rodytų reklamų. Vieni piktinosi, kiti palaikė, bet pamatė ir pasekmes suvokė visi.“ Specialisto nuomone, tai nebuvo bauginanti reklama, tik atspindinti neatsakingo elgesio pasekmes. 

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, geriausią rezultatą galima pasiekti abiejomis priemonėmis. „Paprastai žmogus geriau įsisavina teigiamą informaciją, nes nurodymai, priespauda verčia jį priešintis. Bet dalies žmonių nerimo bei jautrumo lygis žemas, tad jie sureaguoja tik į bauginančią informaciją. Būtent tokius žmones neigiama informacija veikia stipriau nei teigiama“, – paaiškina psichologė.

Veja ne tik greičio troškimas

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, greičio pomėgis bei vairavimas išgėrus susijęs su didesniu adrenalino poreikiu bei nesugebėjimu valdyti savo emocijas. „Dalis žmonių, patirdami kažką baisaus, atsigauna, išgyvena savotišką laimės jausmą. Taip pat greitį viršyti mėgsta ir paprastai agresyvius impulsus linkę slopinti žmonės. Jie stengiasi būti kitiems geri, o kelyje savotiškai parodo savo jėgą, mėgaujasi galimybe kontroliuoti situaciją. Tokioms asmenybėms būdingas didesnis adrenalino poreikis, siekis išreikšti savo galią ir atsakomybės stoka. Paprastai jie netiki pasekmėmis, kol patys asmeniškai jų nepatiria. Galbūt tokiems žmonėms vertėtų pamatyti avarijų suvestines. Taip pat jiems svarbu mokytis valdyti savo impulsus. Mėgstantiesiems tiek viršyti greitį, tiek vairuoti išgėrus būdingas impulsyvumas. Gebėjimas jį kontroliuoti tokiems žmonėms ne tik padėtų saugiai elgtis kelyje, bet ir apskritai pagerintų gyvenimo kokybę, santykius su kitais žmonėmis“, – mano psichologė.

Lenktynininkas Rokas Lipeikis kelyje visada stengiasi laikytis eismo taisyklių ir neviršyti greičio. Greitį mėgstantiems vairuotojams jis pataria išsinuomoti uždarą lenktynių trasą, bet įspėja – net ir joje reikia būti atsargiems.

„Lenktynininkais tampama dėl greičio pomėgio, nors vien to neužtenka. Ištreniruoti tikslūs judesiai, suformuoti papildomi įgūdžiai leidžia sportininkams važiuoti greičiau negu eiliniam eismo dalyviui. Bet gatvė nėra lenktynių trasa“, – primena R. Lipeikis.

Jo nuomone, tėvams būtina nuo mažens savo pavyzdžiu auklėti vaikus neviršyti greičio ir nevairuoti išgėrus. „Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji tiki ne žodžiais, o tuo, ką mato. Tad kol šalies politikai bei kiti autoritetais turintys būti asmenys neprisiims atsakomybės už savo elgesį kelyje, tol vargu ar susiformuos tradicijos bei vidinė kultūra, padedanti pasiekti europinį lygį“, –
mano R. Lipeikis.

STOP!

Visoje Lietuvoje užmiesčio keliuose šiuo metu veikia 152 stacionarūs ir 11 mobilių greičio matuoklių. Veiksmingiausi – stovintys avaringiausiose vietose – jose neįvyko nė vieno eismo įvykio.

Planuojama, kad ateityje bus įdiegtas sektorinis greičio matavimas. Vykstant, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną, mašinos bus fiksuojamos du kartus: išvykstant iš vieno miesto ir atvykstant į kitą. Jeigu apskaičiavus vidutinį greitį paaiškės, kad jis didesnis už leidžiamą, teks susimokėti baudą. Tokia greičio kontrolės sistema veikia Austrijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Švedijoje.

Lietuvoje vykdomas unikalus projektas „Saugokime vieni kitus“, pasirašytas policijos, Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos ir Katalikų bažnyčios. Kunigai po sekmadienio šv. Mišių primena vairuotojams neviršyti greičio, nevairuoti girtiems, užsisegti saugos diržus, pėstiesiems – tamsiuoju paros metu nešioti atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes. Kunigai, ypač kaimo vietovėse, gerbiami, todėl jų pasakytas pamokymas išgirstamas ir vertinamas. Ateityje planuojama į panašius projektus įtraukti paštininkus bei kitų profesijų atstovus.

Ar žinote, kad...?

Daugiausia eismo įvykių Lietuvoje nutinka vasarą, daugiausia žmonių žūva rudenį. Vasarą žmonės daugiau keliauja, dažniau važiuoja automobiliais į poilsio vietas.
Eismo intensyvumas miestuose vasarą sumažėja, o regioniniuose ir magistraliniuose keliuose ir padidėja.

Pagal savaitės dienas daugiausia eismo įvykių nutinka penktadienį, šeštadienį ir pirmadienį. Žmonės eismo įvykiuose dažniausiai žūva šeštadienį ir sekmadienį.

Pagal valandas daugiausia eismo įvykių nutinka nuo 17 iki 19 val., kai automobilių eismas didžiausias.
www.saugukelyje.lt informacija

Nuobaudos už greičio viršijimą

Viršijus iki 10 km/val. – įspėjimas vairuotojams.

Viršijus daugiau kaip 50 km/val. – nuo 1000 iki 15 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – bauda nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 1 m. 6 mėn.

Vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti, – bauda nuo 1500 iki 2500 Lt arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų