Bendrovės duomenimis, 2010 – aisiais užfiksuotas didžiausias eismo įvykių skaičius per keturis metus ir sudarė beveik 3 tūkst. įvykių, tuo tarpu nuo 2010-ųjų šis skaičius kasmet vis mažėjo: 2011 m. 4 proc. mažiau nei 2010-aisiais, 2012 m. sumažėjo 1 proc. lyginant su 2011-aisiais, o 2013 m. užfiksuota 6 proc. mažiau įvykių nei 2012 –aisiais.

„Išanalizavus bendrovės statistiką, pastebėjome, kad daugiausiai problemų lietuvių vairuotojams sukelia Didžioji Britanija, Lenkija, Vokietija bei Rusija. Ypač sunku mūsų vairuotojams prisitaikyti Jungtinėje Karalystėje, kur vairuotojai dažnai klaidingai interpretuoja kairės rankos taisyklę, manydami, kad jei eismas vyksta priešinga kryptimi nei Lietuvoje, tad ir taisyklė analogiškai pasikeičia. Dėl šios priežasties labai daug įvykių ten - žiedinėse sankryžose ar rikiuojantis į kitą juostą. Tuo tarpu Lenkijoje ir Vokietijoje Lietuvos vairuotojai pasižymi greičio ribojimų nepaisymu, dėl ko įvyksta daug avarijų. Šios šalys yra tranzitinės, dažnai vairuotojai skuba, būna neatidūs, pavargę. Rusijoje yra daug prastos kokybės kelių, taip pat sudėtingas eismas dideliuose miestuose, todėl mūsų vairuotojai dažnai nukenčia rikiuodamiesi į kitą juostą, taip pat nesilaiko greičio ribojimo taisyklių,“- teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA užsienio žalų reguliavimo departamento direktorius Artur Senčenko.

Pasak specialisto, daugiausia eismo įvykių nutinka, bandant rikiuotis į kitą juostą ar atliekant posūkio manevrą. Daugiau nei dešimtadalis tokių įvykių užfiksuota Didžiojoje Britanijoje. Antroje vietoje - eismo įvykiai, kurie nutinka uždarose teritorijose, aikštelėse. Jie sudaro apie dešimtadalį visų eismo įvykių bene kiekvienoje Europos šalyje. Trečioje vietoje – eismo įvykiai, kurių priežastis yra saugaus greičio nesilaikymas. Rytų Europoje šis įvykių tipas sudaro net trečdalį visų įvykių, o dažniausiai jie yra fiksuojami Lenkijoje bei Vokietijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)