aA
Nors apie atšvaitų būtinybę kalbama nuolatos, tačiau lietuviai įsisegti šviesą atspindinčių priemonių neskuba. Lietuvos kelių policijos duomenimis vien šiuo tamsiuoju sezonu Lietuvoje jau žuvo 97 žmonės, iš jų 51 pėsčiasis. 13 žuvusiųjų tamsiuoju paros metų ėjo be šviesą atspindinčių priemonių.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad lietuviai savo gyvybe rizikuoja net ir turėdami atšvaitą – dažnas jį tiesiog įsideda į kišenę ar rankinę, kur šviesą atspindinti priemonė tampa tiesiog beverčiu daiktu. Skaudūs pavyzdžiai rodo, kad tokiems su mirtimi rusišką ruletę mėgstantiems pažaisti pėstiesiems likimas nusišypso toli gražu ne visada.

Mirtinai partrenkto žmogaus rankinėje – trys atšvaitai

Sausio 13 dieną Lietuvos policijas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino šokiruoti galinčią nuotrauką, kurioje matomas uždengtas partrenkto žmogaus kūnas.

„Vakar vakare Kauno r. partrenktas ir mirtinai sužalotas per kelią be atšvaito bėgęs vyras. Įdomu tai, kad apžiūros metu jo rankinėje pareigūnai rado net tris atšvaitus. Šie atšvaitai galėjo išgelbėti jam gyvybę. Tebūna tai gera pamoka visiems mums. Nelaikykite atšvaitų rankinėse,“ - rašoma policijos įraše.

Vakar vakare Kauno r.# ##partrenktas### ir mirtinai sužalotas# per kelią# be atšvaito bėgęs### vyras. Įdomu tai, kad apž...Posted by Lietuvos policija on Wednesday, January 13, 2016

Šis įrašas pamėgtas daugiau nei 1200 kartų, juo pasidalino daugiau nei 350 socialinio tinklo vartotojų.

Vis dėlto lietuvių nepamoko net itin skaudūs pavyzdžiai. Tai rodo ir prieš kelias dienas Vilniaus rajone vykdyta akcija. Jos metu pareigūnai visą dieną dalino pėstiesiems atšvaitus. Pirmąją dieną per valandą buvo išdalyti net 54 atšvaitai – tai reiškia, kad būtent tiek pėsčiųjų jų neturėjo.

„Jau kitos dienos rytą tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje naujai sutiktiems žmonėms buvo išdalinta tik 20 atšvaitų, o tie, kuriems jie jau buvo išdalinti, buvo juos prisisegę,“ - rašoma Lietuvos policijos socialinio tinklo paskyroje.

Trys priežastys, paaiškinančios problemą

Nors akcijos, kurių metu dalinami atšvaitai Lietuvoje vykdomos gana dažnai, tokie atvejai, kai pėstieji net turėdami atšvaitus juos laiko nematomose vietose ir dėl to įvyksta avarijos, kartojasi. Psichologas Tomas Lagūnavičius aiškina, kad tokiam elgesiui paaiškinti gali būti trys būdai.

„Yra keletas priežasčių. Pradėkim nuo pirmosios – svarbumo klausimo. Kai žmogus turi kažkokį tikslą arba norą, jis turi elgesio algoritmą. Pavyzdžiui, man reikia nusipirkti ledų, tai į mano algoritmą neįeina, kad reikia užsidėti atšvaitą. Tai yra vadinamas mąstymo sutrikimas. Antras momentas, kuris daro įtaką, vadinamas socialinis protestas. Aš galbūt ir turiu atšvaitą, galbūt namiškiai išeinant paprašė jį pasiimti, tačiau, kai niekas manęs nemato, aš to nedarysiu (nenešiosiu atšvaito- DELFI). Aš tada protestuoju. Ir trečia priežastis – kai kurie žmonės neapmokyti to daryti, jie tikrai nežino, kur juos reikia užsidėti“, - aiškina psichologas.

Tomas Lagūnavičius
Tomas Lagūnavičius
© LNK

DELFI primena, kad juostinis atšvaitas dedamas ant dešinės rankos drabužių rankovės, virš riešo. Ir ant dešinės kojos, žemiau kelio. Prikabinamas atšvaitas segamas prie drabužių dešinėje pusėje, kad švytuotų žmogaus kelių aukštyje.

T. Lagūnavičius pripažįsta, kad nors atšvaitų problema šiandien Lietuvoje vis dar yra opi, ją išspręsti gali tik labai ilgą laiką vykdomos socialinės akcijos.

„Laimi tik tos akcijos, kurios vyksta labai labai labai ilgai, pastoviai, primityviai. Pabrėžiu primityviai. Tiesiog reikia tūkstantį kartų kartoti per visus informacijos šaltinius ir po kažkiek laiko atsiranda ta vadinama dominuojanti mažuma, kurie yra pavyzdys, kurie nebijo išsiskirti iš kitų. Tai būną 5, 10, 20 proc. (visų gyventojų – DELFI) ir jie pradeda diktuoti sąlygas. Visada diktuoti sąlygas pradeda mažuma, taip visada buvo, o atsiliekanti dauguma pradeda mėgdžioti“, - aiškina T. Lagūnavičius.

Reikia praeiti tris stadijas

Psichologas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų tikėtis sulaukti greitų ir labai ryškių įvairių socialinių akcijų rezultatų. Anot jo, svarbiausia nesustoti ir kartoti tuos pačius dalykus nuolatos, jei norima, kad visuomenė juos įsisavintų. Vis dėlto, pastebi specialistas, net brukant į galvą, kad dėvėti atšvaitus būtina, reikia susitaikyti, jog teks praeiti tris stadijas.

„Pirmoji stadija: „ai, čia nesąmonė, čia durniai sugalvojo tuos dalykus“. Taip seniau buvo su saugos diržais. Iš pradžių protestuoja, paskui atsiranda mažuma, kokie 5 proc. kurie sako: “ne, čia viskas yra okey“. Ir jei ta mažuma nepakankamai įtaigi, vis dar kyla pasipriešinimas. Užtat, kai daromos tokios akcijos, prašoma žinomų žmonių, politikų, meno atstovų, kad jie palaikytų tas akcijas.

„Rusiška ruletė“ lietuviui pasibaigė tragiškai, nors rankinės turinys būtų išgelbėjęs
© Vilniaus aps. VPK nuotr.

Tačiau dar ne viskas. Kai jau dauguma pradeda nešioti (atšvaitus-DELFI), yra vadinamas pirminis atkritimas. Nešioji, nešioji, tai tau tampa kasdienybe ir užmiršti visas akcijas. Todėl reikia tęsti toliau, nesustoti.

Ir paskui maždaug po 7-8 mėnesių ateina stadija, kai žmogus darė, atrodo, jau viskas tvarkoj, o paskui op ir jis grįžo atgal. Jis praėjo pasipriešinimo stadiją, pirminio pripratimo, o paskui būna tas vėlesnysis atkritimas“, - aiškina psichologas.

Siūlo didinti baudas

Nors psichologas teigia, kad nuolatinis akcijų vykdymas ir tos pačios informacijos kartojimas gali duoti apčiuopiamų pokyčių, jis taip pat pataria nepamiršti ir kad reikia žmones motyvuoti. Tik, anot jo, šioje situacijoje didesnė poveikį padarytų neigiama, o ne teigiama motyvacija.

„ Neigiama motyvacija VISADA veikia geriau nei teigiama. Už diržiuko nenešiojimą mašinėlėje – baudikė. Ir kuo didesnė baudikė, daliai žmonių tai yra pakankamai stiprus stimulas tai daryti (užsisegti saugos diržus – DELFI). Vieną, antrą kartą jį pagautų, įmuštų 30, 50, 80, 100 eurų baudą ir pradėtų nešiot. Todėl, kad dar vienas dalykas – atšvaitų nešiojimas tai nėra to žmogaus reikalas, tai yra sociumo reikalas. Jį sužeis, tai jis gulės sužeistas, bet šalia jo – žmona, vaikai, ligoninė – visi kentės, mokės didžiulius pinigus ir tai taps didžiule socialine problema. Tai tegu jis susimoka už nenešiojimą“, - sako T. Lagūnavičius.

Šiuo metu Kelių eismo taisyklėse (KET) numatoma, kad pėstiesiems, dviratininkams ir vadeliotojams segėti atšvaitus, dėvėti liemenes arba drabužius su šviesą atspindinčiais elementais yra privaloma. Policija atkreipia dėmesį, kad ši taisyklė ne rekomenduojamojo pobūdžio, o už jos nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų.

Paklaustas, ar tokios nuotraukos, kokią savo socialiniame tinkle paskelbė Lietuvos policija, taip pat gali daryti ryškų poveikį sprendžiant atšvaitų nenešiojimo problemą, T. Lagūnavičius tikina, kad sukrečiantys vaizdai gali suveikti dvejopai.

„Čia yra lazda su dviem galais. Yra nustatyta, kad baisūs vaizdai ant cigarečių rūkaliams sukelia nerimą, o tam, kad tą nerimą nuslopintų, jie rūko. Čia vieni iš paskutinių tyrimų. Tai gali būti tas pats ir su lavonų nuotraukomis, nes neužsidėjo atšvaito, bet apie tokius tyrimus aš nesu girdėjęs. Daliai žmonių tai greičiausiai suveiktų pozityviai ir jie pradėtų nešioti atšvaitus, tačiau kita dalis kaip nenešiojo, taip ir nenešios“, - aiškina T. Lagūnavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (78)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos pramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (66)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (5)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praiename pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (1)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Grįžus namo vilnietis negalėjo pastatyti automobilio: aikštelę savivaldybė atidavė kaimynams (65)

Įsivaizduokite, grįžtate automobiliu namo, įvažiuojate į automobilių stovėjimo aikštelę ir...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (37)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Sausainiai „Oreo“ pakliuvo į „Greenpeace“ akiratį dėl pavojaus orangutanams (7)

Sausainių „ Oreo “ gamintoja tapo naujausiu „ Greenpeace “ taikiniu kampanijoje, kuria...

Atsiliepkite! Negali pamiršti „Senukuose“ sutiktos merginos (3)

Esu Rokas ir trečiadienį sutikau moterį , kuri pirko daug lipnios juostos ir keletą popieriaus...

Elito pamėgtuose „Stikliuose“ įsidarbinęs naujas šefas nepasikuklino: su vidutinybėmis nedirbu (99)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restoranuose vyksta pokyčiai – šį rudenį į...