Sunkvežimių gamintojų pateikiami duomenys rodo, kad viršijus 80 km/val. greitį aerodinamika tampa didžiausią pasipriešinimą važiuojančiam automobiliui sukeliančiu reiškiniu. Greičiui toliau didėjant, degalų sąnaudos auga kaip ant mielių. O 2 proc. sumažintas aerodinaminis pasipriešinimas leidžia maždaug 1 proc. sumažinti degalų sąnaudas.
Darome nesudėtingą išvadą, kad mažėjantis sunkvežimio greitis turi pastebimai mažinti jo degalų sąnaudas. Todėl kai kurie sunkvežimių gamintojai siūlo paprastą sprendimą: sumažinti maksimalų vilkiko greitį iki 85 km/val., taip 2-7 procentais sumažinant degalų sąnaudas. „Volvo Trucks Lietuva“ vairavimo instruktorius Eivitas Žarys sako, kad pats ekonomiškiausias šiuolaikinio sunkvežimio važiavimo greitis yra 82-85 km/val. Tuo tarpu sąnaudų sumažėjimas labai priklauso nuo sunkvežimio bei priekabos specifikacijos ir važiavimo režimo.
Net nedidelių sunkvežimių parkų valdytojai gali paskaičiuoti, kad, sumažinus maksimalų greitį, per metus 150 tūkstančių kilometrų nuvažiuojantis vilkikas gali degalams sutaupyti apie porą tūkstančių eurų. Nėra abejonių, kad bet kurios įmonės finansų direktorius įsigeis greičio ribotuvą „prisukti“ iki 85 km/val. greičio.
Pašalinis poveikis
Tačiau ką apie tai galvoja vairuotojai? Juk 5 km/val. skirtumas, tarp C ir CE kategorijų automobiliams leidžiamo maksimalaus 90 km/val. greičio ir ekonomiškojo 85 km/val. greičio, nėra toks mažas. Ypač – jeigu važiuojama keliu, kuriame nėra galimybės lenkti. Vairuotojas, „po savo dešine koja“ turintis greičio ribotuvą, gali iš paskos susiburti visą vilkstinę sunkvežimių, kurie, nutaikę progą lenkti, nepatingės lėčiau važiuojančiam nelaimėliui pademonstruoti vidurinį pirštą.
Yra ir kitas motyvas: „Cargo.lt“ forume vienas vežėjas tvirtina, kad jo krovinių pristatymo laikas sudėliotas minutėmis. Ir sumažintas maksimalus greitis šią sistemą tiesiog išderintų. Nesunku paskaičiuoti, kad lėčiau važiuojantis sunkvežimis vėliau pasieks atvykimo tašką. Pavyzdžiui, per 8 valandų laikotarpį, pastoviu, 85 km/val. greičiu, važiuojantis sunkvežimis įveiks 680 kilometrų. O 90 km/val. greičiu važiuojantis sunkvežimis nuvažiuos 720 kilometrų. Šis skaičiavimas yra tik teorinis, nes realus vidutinis sunkvežimių greitis paprastai neviršija 75 km/val. Tačiau didesnis maksimalus greitis didina ir vidutinį greitį, o kartu su juo – didina nuvažiuojamą atstumą ir mažina laiko sąnaudas.
E. Žarys pastebi dar vieną niuansą: iki 85 km/val. apribotas greitis neleidžia išnaudoti aukščiausios pavaros teikiamo privalumo. „Toks greitis tikrai leidžia taupyti, bet tik važiuojant lygiais keliais. Pavyzdžiui – nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos. Bet, kylant į įkalnę, aukščiausia pavara variklį verčia veikti pernelyg žemais sūkiais ir vairuotojui tenka jungti žemesnę pavarą. Tada greičio apribojimas iki 85 km/val. nebeleidžia mažinti degalų sąnaudų“, – tvirtina „Volvo Trucks“ vairavimo instruktorius.
Taupymo kaina
Bendrovės „Adampolis“ pardavimo vadovas Audrius Lukošius tvirtina, kad didžiosios dalies jų parduodamų vilkikų maksimalus greitis apribotas iki 85 km/val. „Klientai gali rinktis ir 89 km/val. apribojimą, bet taip būna nedažnai“, – sako jis.
Vairuotojų agresija ir nepakantumas lėčiau važiuojantiems turėtų būti traktuojama kaip jų asmeninė, vidinės kultūros problema. Tokį požiūrį galima rasti tiek Lietuvos, tiek Vakarų Europos, tiek JAV vežėjų forumuose. Vienas, maksimalų greitį susimažinęs vairuotojas tvirtina, kad jį aplenkusius sunkvežimius vakare susitinka toje pačioje aikštelėje. „Jie, degindami daugiau degalų, nuvažiuoja tiek pat, kaip ir aš“, – tvirtina jis, pabrėždamas greitesnio važiavimo beprasmybę.
Transporto kompanijų finansų direktoriams patiktų faktas, kad degalus taupyti leidžia netgi susidėvėjusios padangos. Dyzelinių variklių gamintojas „Cummins“ skelbia, kad susidėvėjusios padangos, lyginant su naujomis, sunkvežimio degalų sąnaudas gali sumažinti net iki 7 procentų! Tačiau kažin, kam toks taupymo būdas gali pasirodyti protingas?
Tad kur slypi tiesa? Ar ribojimas iki 85 km/val. yra geriausias pasirinkimas?
Ar yra geriausias sprendimas?
Į šį klausimą yra daugiau, nei vienas atsakymas. Faktas, kad absoliučioje daugumoje atvejų – važiuojant lygiu keliu, iki 85 km/val. sumažintas greitis leidžia taupyti nemenkus degalų kiekius.
Kitas faktas – sumažėja per pamainą įveikiamas atstumas. Daugiausiai jis mažėja, važiuojant magistralėmis, tuo tarpu, sukiojantis miestų apylinkėse, šis skirtumas gali būti beveik neapčiuopiamas.
Trečias faktas – vargu ar kuris vairuotojas džiaugiasi iki 85 km/val. apribotu greičiu. Dėl to jam sunkiau lenkti kitus eismo dalyvius, o jį, kartais rodydami vidurinius pirštus, dažniau lenkia didesniu greičiu važiuojantys sunkvežimiai.
E. Žarys sako, kad geriausias sprendimas tokioje situacijoje būtų iki 90 km/val. apribotas greitis ir sąmoningas vairuotojas. Toks, kuris visada važiuotų 82-85 km/val. greičiu, o greitį padidintų tik tada, kai tai yra būtina. „Siekčiau, kad vairuotojas pats būtų motyvuotas taupyti, naudojant specialias skatinimo priemones ir suprastų, kad, padidinus greitį, dega tiek jo, tiek jo darbdavio pinigai“.
